Girtų ligonių ilgesys ir pusės velnio veiklos

Girtų ligonių ilgesys ir pusės velnio veiklos

Julija Kirkilienė

Po karantino pirmą dieną į posėdį susirinkę tarybos nariai tarp 62 svarstytų sprendimo projektų pritarė renginiuose vėl ­leisti prekiauti alumi. Taip esą bus skatinama smulkaus verslo apyvarta. Pasak Liberalų sąjūdžio partijos nario Dmitrij Burkoj, žmonės esą jau tapo brandūs, alkoholiu nebepiktnaudžiauja, nes ligoninės priimamajame sumažėjo neblaivių pacientų. Kai kurie tarybos nariai tokį sprendimą vadino girtu verslininkų biudžetu. O savivaldybės biudžetą Vyriausybė papildė (per 3,5 mln.) skolintais eurais. Tuo tarybos nariai, atrodo, net patikėti negalėjo.

Planai ir veiklos

Biudžeto pakeitimus tarybai pristato Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja J. Goličenko
Biudžeto pakeitimus tarybai pristato Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja J. Goličenko

Įprastas posėdis, vykęs birželio 17 dieną, pradėtas buvo tarybos narių, per karantiną šventusių gimtadienius, sveikinimais. Pasveikinti buvo ir visi kiti tarybos nariai, tik ne gimtadienio, o savivaldybės dvidešimtmečio proga.
Taryba pirmiausia patvirtino II pusmečio darbo planą ir pritarė jubiliejinių metų proga Elektrėnų garbės piliečių vardus suteikti žino­miems ledo ritulininkams Dariui Kasparaičiui bei Dainiui Zubrui. Po trumpo pristatymo taryba patvirtino savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos 2019 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitoje santraukomis surašyti svarbiausi darbai, kuriuos administracija atliko vadovaujant net keturiems administracijos direktoriams: Virgilijui Pruskui, Jonui Grybauskui, Ingai Kartenienei ir Gediminui Ratkevičiui. Išsamiau apie svarbius administracijos darbus rašysime kituose numeriuose. Ataskaitą pristatė administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, kuris tarybos narės Viktorijos Juknevičienės paklaustas, kaip vertina savo darbą, atsakė esąs sau kritiškas ir darbą vertinantis „puse velnio“.

Patenkinti veiklos rezultatais
Iki pietų tarybai 2019 metų veiklos ataskaitas pristatė visi švietimo ir kitų biudžetinių įstaigų vadovai. Mokymosi įstaigų direktoriai visi sakė esą patenkinti veiklos rezultatais ir beveik visi turintys vienintelę problemą – visada reikia patalpoms remonto. Tik lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Aldona Ščiukaitienė dalinosi džiaugsmu, kad po remonto, atvėrus duris į darbą, tarsi saulė nušviečia. „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas, Kietaviškių pagrindinės mokyklos direktorė Ramunė Matonienė ir Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos direktorė Alma Reklaitienė didžiavosi geromis vietomis Reitingų žurnale ir pasiekimais ne tik savivaldybėje, bet ir šalies bei Europos mastu. Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla turi dvi bėdas: psichologų ir patalpų trūkumą. Bet džiaugėsi tuo, kad į Vievį iš Vilniaus gyventi atsikėlusios jaunos šeimos vaikus leidžia į Vievio pradinę, kur vaikai jau nebetelpa. Bet tą bėdą išspręsti padėti gali Vievio gimnazija, turinti laisvų patalpų. Gimnazija turi ir psichologų, todėl gali kaimynams pagelbėti. Kietaviškių mokykla nuo rugsėjo pirmosios jau vadinama bus ne pagrindine mokykla, o progimnazija. Kitaip tariant, Kietaviškės tapo aštuonmete mokykla. Mokykloms gali pritrūkti ne tik psichologų, bet ir kitų mokytojų. Po karantino dažnas vyresnio amžiaus pedagogas planuoja pasinaudoti arba jau pasinaudojo lengvata išeiti iš darbo savo noru ir 6 mėnesius dar gauti atlyginimą. Apie nuotolinį mokymą direktoriai kalbėjo, kad mokiniai įgijo savarankiškumo, o kaip sugebėjo dalykus įsisavinti, parodys egzaminai.

Matomiausi darbai
Po pietų taryba ėmėsi svarstyti sprendimo projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindi savivaldybės gyventojų gerovė. Pirmiausia pa­tvirtino Strateginio veiklos plano 2019 metų įgyvendinimo ataskaitą. Tame Strateginiame plane numatyta įgyvendinti net 175 priemones, iš kurių 156 finansuojamos ir vykdomos. Matomiausi darbai pagal šį planą, žinoma, yra ugdymo­ įstaigų patalpų remontai, kelių ir gatvių remontai, viešųjų pastatų in­frastruktūros gerinimas ir kt. Niekas negalėtų pasakyti, kad Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, aplinka nėra gražinama. Kitas klausimas yra darbų kokybė, dėl ko žmonės priekaištų turi visada. Matomiausias darbas iš šio plano, žinoma, yra jau pastatytas naujas Vievio kultūros centras, dėl kurio aistros virė nuo savivaldybės įkūrimo. Pati savivaldybės administracija gali pasigirti, kad vykdydama strateginį planą pagal Savivaldybės valdymo programą nepadidino valdymo išlaidų.

Pinigų lietus

A. Vyšniauskas tariasi su opozicija, tikriausiai, dėl balsavimo leisti renginiuose vėl prekiauti alumi
A. Vyšniauskas tariasi su opozicija, tikriausiai, dėl balsavimo leisti renginiuose vėl prekiauti alumi

Tarybai teko pritarti 2020 metų biudžeto pakeitimui, nes Vyriausybė savivaldybės biudžetą papildė per 3,5 mln. eurų. Tarybai liko tik pritarti, kad tuos pinigus Vyriausybė skyrė reikalingiems darbams atlikti, o Fi­nansų ir strateginio planavimo skyrius teisingai paskirstė. Vyriausybės dosnumu patikėti negalėjo Viktoras Valiušis. Pasak jo, biudžetas papildytas skolintais pinigais, o finansuojami darbai planuojamam ekonomikos skatinimui naudos neatneš. Bet sutiko, kad, jeigu duoda, reikia imti. Kitaip nei V. Valiušis mano klausimą svarstymui teikusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jakaterina Goličenko. Už pinigus bus vykdomi darbai, darbuotojai gaus atlyginimus, į biudžetą bus daugiau surenkama mokesčių. Papildomi pinigai gauti melioracijos darbams, už kuriuos Alesninkuose ir Pastrėvyje bus išvalytos pralaidos. Bendruo­meniniai šeimos namai kompleksinei plėtrai gavo net 62 tūkst. eurų. Pinigų gauta Lazdėnų ir Žebertonių kaimų gatvių asfaltavimui, Pergalės gatvės Elektrėnuose remontui. Pinigų užteko Vievio ir Elektrėnų sporto bazių atnaujinimui, „Vaikų pasaulio“ renovacijos darbų užbaigimui ir dviračių takams apie minimą objektą nutiesti. ir kitiems svarbiems darbams atlikti. Labiausiai tarybą nudžiugino netikėti pinigai Vievio kultūros centrui įrangos įsigijimui. Tad Centro darbuotojai jau ieško naujų baldų ir šiais metais planuoja persikraustyti į naujas patalpas. Už gerai vykdomus projektus savivaldybė iš Vyriausybės gavo ir premiją – prie kai kurių projektų nereikės pridėti savo pinigų.

Verslą gaivins alumi
Ilgai taryba negalėjo apsispręsti, ar viešuose renginiuose leisti prekiauti silpnais (iki 7,5) alkoholiniais gėrimais, ar neleisti. Toje diskusijoje, mano manymu, įdomiausia buvo tai, kad iš keturių taryboje dirbančių gydytojų 2 – Dmitrij Burkoj ir Edita Kircūnienė – balsavo leisti šventėse alaus išgerti, o kiti du – Arūnas Kulboka ir Romas Sugintas – neleisti.­ Įdomiausiai pasisakė Liberalų sąjungos narys D. Burkoj. Pasak jo, žmonės dabar yra sąmoningi ir alkoholiu nebepiktnaudžiauja, kaip bū­davo anksčiau, todėl siūlė vėl leis­ti renginiuose alkoholiu prekiauti. Dabar ligoninės Priėmimo skyriuje girtų pacientų beveik nebebūna, o anksčiau būdavo daug, ypač per Jonines. Klausimą svarstymui teikusi Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Živilė Dastikienė tarybos narius ragino balsuoti už sprendimo projektą, motyvuodama, kad leidusi renginiuose prekiauti alumi taryba padės smulkiam verslui atsigauti po karantino ir taip skatins ekonomikos vystymąsi. V. Valiušis tokį sprendimą vadino girtu biudžetu, kalbėjo, kad sovietmečiu renginiuose alkoholiu neprekiavo, bet girtų visada buvo pilni pakrūmiai ir balsavo už sprendimo projektą. Už projektą nebalsavo du valstiečiai – Arūnas Ščerbavičius ir Vytautas Vėželis. Trečias valstietis – mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius – balsavo už. Viso balsai pasiskirstė po lygiai – 12 balsavo už leidimą, 12 – prieš arba susilaikė, bet mero balso viršenybe projektas dėl renginių organizavimo savivaldybės viešose vietose taisyklių pakeitimo buvo priimtas. Pirmieji renginiai, kuriuose bus galima atsigerti alaus, bus liepos 6 d. – Valstybės diena, Elektrėnų ir savivaldybės jubiliejų šventė. Vyriausybė rengi­niuose prekiauti alkoholiu buvo uždraudusi prieš dvejus metus. Vėliau buvo leis­ta prekiauti tik tautiniam paveldui priskiriamais alkoholiniais gėrimais.

Apie griovimus, statymus, nuomojimus
Tarybos nariams buvo pateikta informacija, kad senasis „Poseidonas“, kurį savivaldybė pardavė, dabar griaunamas, o naują statyti planuojama tik po metų. Senąjį „Perkūnkiemį“ naujasis savininkas­ irgi tvarko, planuoja ten statyti gy­venamąjį pastatą su komercinėmis patalpomis I aukšte. O vandenlenčių parko teritoriją (Rungos g. 13) verslininkui teks nuomotis. Iki šiol tuo sklypu jis naudojosi panaudos būdu. Pritarta Vievyje statyti pastatą bendruomenių apgyvendinimui. Jei bus gautos planuojamos Europos Sąjungos lėšos, Vievyje bus pastatyti namai, kuriuose apgyvendinti planuojama psichinę negalią turinčių asmenų bendruomenę. Tarybos nariai klausė, ar vieviečiai informuoti apie šį projektą. Iš tikrųjų, vieviškiai, pasidomėkite, ar jūs ne prieš būsimus naujus kaimynus, kad paskui nekiltų protestai, kaip įvyko Žiežmariuo­se. Savivaldybė rado kam išnuomoti Vievio poliklinikos antrąjį aukštą ir pastatą Bažnyčios g., kur laikinai įsikūrusi Vievio kultūros centro administracija. Ten veikla užsiims vaikų dienos centrai, psichinę negalią turintys bendruomenės nariai, Vievio neįgaliųjų draugija ir kt. Viešajai įstaigai „Ištiesk gerumo ranką“ taip pat bus išnuomojamos patalpos Elektrėnų komunalinio ūkio pastate. Tik Rytų kovos meno sporto klubas LAP-MUEI gali likti be patalpų. Dabar jie naudojasi Elektrėnų kultūros centro rūsio patalpomis, bet Centro direktorius Remigijus Suslavičius nori tas patalpas panaudoti savo reikmėms. Meras Kęstutis Vaitukaitis pažadėjo sporto klubui patalpas kur nors rasti. Nebus griaunami ir senieji vandens bokštai, esantys įvairiose seniūnijose. Bokštuose savo antenas yra pasistačiusios telekomunikacijos bendrovės, todėl planuojama sudaryti sutartis, kad bendrovės tuos bokštus ir prižiūrėtų.

Apie paslaugas, mokesčius ir kitus reikalus
Dėl didėjančių atlyginimų ir žaliųjų atliekų priėmimo kainų kilimo gyventojams kils mokesčiai. Kaip sako EKŪ generalinis direktorius Ričardas Leckas, gyventojams mokesčiai per mėnesį pakils mažiau nei euru, o Elektrėnų komunalinis ūkis, surinkęs per 22 tūkst. eurų, padengs padidėjusias išlaidas. Mokesčių gyventojai sumokės, žinoma, tiek, kiek priskaičiuos, bet žmonės mato ir komunalinio ūkio teikiamų paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, geriamojo vandens kokybės pagerėjimą jau mato Vievio ir Kareivonių gyventojai, o artimiausiu metu tai pajus ir pastrėviečiai. Ten pradėti vandens gerinimo įrangos statybos darbai.
Taryba leido steigti viešąją įs­taigą „Vaikų futbolo akademija“, o savivaldybei tapti įstaigos dalininke. Savivaldybė įsipareigojo išlaikyti tris trenerių etatus. Tarybos nariai nerimavo, kad Sporto mokykloje gali nebelikti futbolo sporto šakos.
Posėdžio pabaigoje Virgilijus Pruskas informavo, kad teismas jį išteisino už neva smurtavimą prieš vaiką. Beižionių globos namų auklėtinį jis norėjęs tik paauklėti ir atvesti į doros kelią. Konfliktas su Beižionių vaikų globos namų auklėtiniu įvyko V. Pruskui einant administracijos direktoriaus parei­gas. Tarybos narys Vaidas Ratkevičius perdavė sodų bendrijos „Šviesa“ narių prašymą suremontuoti kelią nuo garažų iki bendrijos. O Arūnas Ščerbavičius tarybos narius informavo apie gerą Elektrėnų policijos komisariato patrulių viršininko Rimvydo Karpičiaus darbą.
Tokiomis gražiomis gaidomis ir baigėsi pirmasis posėdis po karantino, užtrukęs visą darbo dieną, kuriame išspręsti net 62 klausimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas