Koncertuojame ne tik Elektrėnų savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje, dainuojame ir Pasaulio lietuvių Dainų šventėse. „Runga“ atstovauja dzūkų krašto dainuojamajam paveldui. Šiomis dienomis grupė rungiečių dalyvavo Šiaurės Makedonijos Ohrido mieste vykusiame tarptautiniame festivalyje kartu su Kauno folkloro kolektyvo „Žaisa“ ansambliečiais.
Festivalyje pristatėme mūsų krašto dainas ir muziką. Šaunūs „Rungos“ ir „Žaisos“ muzikantai, kepinant pietietiškai saulei, su lietuviška daina, nešini Lietuvos Respublikos, Elektrėnų savivaldybės ir folkloro ansamblio „Runga“ vėliavomis, žygiavo į festivalio sceną, kuri buvo įrengta aukštai ant uolėto Ohrido ežero kranto. Iš čia atsiveria puikūs vaizdai į milijonus metų tyvuliuojantį ežerą. Smagūs Rumunijos, Čekijos, Makedonijos kolektyvų pasirodymai, nuoširdus palaikymas taip pat kūrė pakilią nuotaiką. Po pasirodymo ansambliečiai muzikuodami patraukė link viešbučio. Pietų kraštuose, vakarėjant, gatvėse prasideda tikras gyvenimas. Ansambliečių eisena, muzikantai ir šokėjos traukė visų dėmesį. Buvo gera matyti, kad žmones žavi mūsų lietuviškas folkloras. Kaip sakė „Žaisos“ dainininkė Rūtavilė, tikrasis folkloras skamba ne scenoje, bet gatvėje. Iš abiejų gatvės pusių sutikti žmonės skubėjo fotografuoti, filmuoti, klausė, iš kokios šalies esame. Su pasididžiavimu sakėmės esantys iš Lietuvos. Praeivių susidomėjimas bei susižavėjimas, gera nuotaika suteikė muzikantams energijos, tad mūsų improvizuotas pasirodymas tęsėsi visą kelią iki pat viešbučio. Grįžome, kaip tas „kiškelis bešokdams“, kelio nuo prakaito veik nematydami, bet laimingi, pasidalinę su žmonėmis tuo, ką turime geriausio – žmogiškos bendrystės jausmu, supratimu, kad yra daug nuostabių dalykų, galinčių suartinti žmones, nesvarbu iš kokio krašto jie bebūtų.
Kitą dieną mėgavomės pietietiška saule, skaidriomis Ohrido ežero bangomis. Savarankiškai tyrinėjome miesto gatveles, daug kur grįstas akmenimis, gausias Ohrido perlų dirbinių krautuvėles, tradiciškai įsigydami vietos suvenyrų, kad parsivežtume dalelę Makedonijos – saulėtos, draugiškos šalies. Šeštadienį plaukėme Ohrido ežeru, gėrėdamiesi kalnų, pakrančių vaizdais, žydrais vandenimis. Per pusantros valandos pasiekėme salą, kurioje įsikūręs Šv. Naumo vienuolynas – sakrali vieta tikintiesiems. Senovinės X a. freskos su šventųjų atvaizdais bylojo apie tikėjimą ir viltį, kurie tebegyvena žmonių širdyse, nesvarbu, ar tam pasitarnauja stačiatikių ar katalikų šventovės, ar mečetės su minaretais. Pastarųjų buvo gausiai matyti Makedonijoje, Serbijoje.
Plaukiojome valtimis saloje esančia upe – įspūdingas patyrimas, kur paukščių čiulbėjimas akompanavo saulės ir skaidraus vandens, dugno akmenų ir augmenijos, srūvančių šaltinių kuriamai akvarelei ir mozaikai. Užburiantys vaizdai pasiliks ilgam. Išbandėme ir maudynes salos pakrantėje. Grįžus į Ohridą, po vakarienės viešbutyje, vyko festivalio dalyvių – kolektyvų apdovanojimas, atminimo suvenyrais. Vakare nepailstantys keliautojai dar patraukė prie Ohrido tvirtovės, stūksančios ant kalno virš miesto. Nuo čia sutemus matėsi miesto žiburiai, aukštai kalnuose švytėjo cerkvių kryžiai, atrodė, kad jie pakibę dangaus skliaute.
Kad galėtų vykti į festivalį, VšĮ „Runga“ parašė Elektrėnų savivaldybės administracijos Kultūros programos lėšomis iš dalies finansuotą projektą „Šviečiam Europoje“. Kelionę savo lėšomis taip pat parėmė keliaujantieji, asmeniškai prisidėjo Giedrius Leskauskas. Dėkojame už galimybę „šviesti“ kitam krašte, ne tik Elektrėnuose. Sekmadienį pradėjome ilgą kelionę namų link. Sustojus nakvynei Rumunijoje, Timišoaros mieste, nors jau vėlai vakare, pavyko pamatyti senamiesčio istorinius statinius, miesto sienos bastioną ir kitus. Pirmadienį keliavome namų link per Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ir sustojome nakvynei Lenkijoje. Čia namai atrodė jau ranka pasiekiami. Mielas „cepelininis“ dangus, lietus ir žaluma. Toli liko karšta Makedonijos saulė, pietietiška augmenija, išdegę kalnų miško ploteliai, saulėgrąžų, kukurūzų laukai. Ir štai – aplink banguoja auksiniai javai, namuose laukia juoda duona, kuria svetur nesimėgavome, kurios pasiilgome.
Kiekvienos kelionės, kokia įdomi ji bebūtų, geriausia dalis yra sugrįžimas namo, kai yra kur sugrįžti. Džiaugiamės, kad turime savo gražią ir brangią šalį Lietuvą. Su jos vardu širdyje keliavome.
Folkloro ansamblio „Runga“ dalyvė Irena Petkevičienė