Įvairios tematikos parodas rengianti Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka šįsyk pasipuošė prancūzmečiu įprastais vaizdais: fizikos doktoranto, elektrėniškio Justino Galinio objektyvas fiksavo pokšinčias muškietas, sušalusius Napoleono armijos karius ir prunkšiančius kavalerijos arklius. Kaip šie XVIII a. pabaigos istoriniai įvykiai galėjo atsidurti nuotraukose? Tai vis populiarėjančio reiškinio – žymiausių karų mūšių rekonstrukcijos – nuopelnas.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Justinas ir pats domisi istorija bei aktyviai dalyvauja mūšių rekonstrukcijose. Net ir parodą autorius atidarė vilkėdamas Kaune dislokuoto 129 linijinių pėstininkų pulko fuzilieriaus uniformą.
Fotografijų parodą „Žaidžiame karą“ pristatė Elektrėnų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Janina Vasilavičienė. Pasak jos, informacijos apie mūšių rekonstrukcijas ir jomis Lietuvoje besidominčius entuziastus rasti sunku, tad paroda prisideda prie šio reiškinio populiarinimo. J. Vasilavičienė tikisi, jog paroda patiks istorija besidominčiam jaunimui.
Kas sugalvojo rekonstruoti mūšius? Kaip pasakojo J. Galinis, mūšių rekonstrukcijos nėra tik šių laikų mada. „O viskas prasidėjo prieš šimtmetį, kai 1913 metais, į žymiausio ir svarbiausio JAV pilietiniame kare Getisburgo mūšio 50 metų paminėjimą susirinko šio mūšio veteranai ir mūšio lauke atliko tam tikrus manevrus. Laikas bėgo, veteranų mažėjo, jų gretas užimdavo jaunesni entuziastai. Taip pamažu išsivystė karinių rekonstrukcijų idėja ir paplito po platų pasaulį,“ – dėstė nuotraukų autorius.
Pasirodo, populiariausios Lietuvoje yra pasaulinių karų, viduramžių ir Napoleonmečio mūšių rekonstrukcijos. Pastarųjų rekonstruktorių, anot J. Galinio, Lietuvoje yra apie penkios dešimtys. Atkuriami įvairūs pulkai: Kaune – LDK artilerijos pulkas, Ukmergėje – I LDK linijinių pėstininkų pulkas, Klaipėdoje – Prūsijos princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas ir du Napoleono armijos pulkai: 129 linijinių pėstininkų pulkas ir 17 lietuviškas ulonų pulkas.
Entuziastai žiūrovams Lietuvoje pasirodo dukart per metus: paskutinį birželio šeštadienį į Deltuvos miestelį susirenkama paminėti vienintelio dabartinės Lietuvos teritorijoje, Napoleonui bežygiuojant į Maskvą vykusio Prancūzijos ir Rusijos imperijų armijų susidūrimo. Taip pat kasmet sausio antroje pusėje Rumšiškėse vyksta prancūzų armijos atsitraukimo iš Maskvos rekonstrukcija.
Būtent šios istorijos entuziastų šventės patraukė jauno fotografo dėmesį. Antrojoje J. Galinio parodoje išvysite šių dviejų istorinių įvykių rekonstrukcijų akimirkas.
Kaip sako pats autorius, paroda tarsi susideda iš dviejų dalių: Deltuvos mūšio rekonstrukcijos fotoapybraižos ir fotopasakojimo apie karo meną, kurį sudaro atsitraukimo iš Maskvos rekonstrukcijos akimirkos, iliustruojančios patarimus, kaip laimėti karą.
Parodą galima lankyti iki rugsėjo vidurio.
„Vyrai nuo miego, meilės, dainavimo ir šokių pavargsta greičiau nei nuo karo“ – Homeras.