Šernų penėjimas – žemdirbių reikalas

Julija Kirkilienė

Pilypiškių kaimo gyventojai redakcijai skundžiasi, kad žemdirbiai turi kęsti ne tik krizę ir gamtos išdaigas, bet dar savo jėgomis turi gintis ir nuo šernų antplūdžio.

Šernų kaimenės kasmet didėja, miškuose  maisto, matyt, nebeužtenka, todėl  žvėrys traukia ne tik į pamiškių ūkininkų laukus, bet ir į nutolusius už kelių kilometrų. „Balceriškės, Pilypiškės, Lazdėnai, Kurkliškės yra toli nuo miškų, nepriklauso jokiems draustiniams, o  žmonėms savo pasėliuose, bulvėse, pievose tenka auginti šernus“, – laiške skundžiasi gyventojai, nežinodami, kur ieškoti pagalbos.  
Žikaronyse gyvenantis Gintas Ratkevičius, kurio pievas kasmet niokoja knysliai, pagalbos ieško visose instancijose, bet niekas jam nepadeda. Pagal įstatymą, medžiotojų būreliai privalo kompensuoti miško žvėrių padarytą žalą, bet jos padaroma tiek daug, kad medžiotojai arba nebegali, arba nenori jos atlyginti.

Žikaronyse tarp kelių senų sodybų iškilo ir naujos – į kaimą grįžta miestiečiai. Bet motinos žemėje ūkininkauja tik vienas G. Ratkevičius, todėl vienas ir su šernais kovoja. Tačiau ši kova – nelygi. Kaimenės šernų išknisa pievas taip, kad nebeįmanoma nušienauti.
Į G. Ratkevičiaus pagalbos šauksmą atsiliepia ir suinteresuoti asmenys, ir valdžios instancijos, bet niekas padėti negali. Speciali komisija nustatė padarytą žalą ir pagal įstatymą įvertino – medžiotojų būrelis jam pasiūlė 200 litų šienui nusipirkti. Už 200 litų šieno, žinoma, nedaug nupirksi, todėl  žemdirbys tų pinigų nė neėmė. Neėmė jis ir dvigubai didesnės sumos, nepatenkintas liko ir tuo, kad girininkas jam skyrė kitą pievą, kurioje mažai prišienavo. „Sutvarkykite miško žvėris, kad mano laukams nekenktų“, – iškėlė sąlygą G. Ratkevičius. Seimo narys ir medžiotojas Bronius Bradauskas pusmečiui buvo apgynęs ūkininką nuo šernų – įpareigojo Trakų urėdą teritoriją apipurkšti  repelentais. Bet chemikalai išgaravo, ir šernai vėl užplūdo jau prinokusį derlių bei dar nenušienautas pievas. G. Ratkevičius sako priverstas manyti, kad medžiotojai prieš medžioklės sezoną specialiai  paleidžia šernus penėtis, o įstatyme numatytas žalos atlyginimas už suniokotas pievas yra tik pasityčiojimas iš žmogaus.

Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Seimas yra priėmęs įstatymą, numatantį, kad  žemės ir miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą privalo pranešti seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo ir pateikti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atlygina:
medžioklės plotų naudotojas, kai žalą padaro medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus;
žala atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kai žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechnikos reikalavimus ir vykdo šias pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones:
žemės ūkio pasėliai, augantys miško apsuptyje esančiame iki 3 ha ploto sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha ploto sklype, turi būti saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Lėšos už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos.
Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.

Savivaldybės gyventojas, Semeliškių medžiotojų būrelio pirmininkas, miško ir žemės savininkas Kazimieras Šaulys apie tokį Seimo priimtą įstatymą kalba skeptiškai. Jis sako, kad miškų savininkų asociacijoje, kurios valdybos narys jis yra, svarstoma siūlyti Seimui keisti medžioklės įstatymą.  Dabartiniame įstatyme apie žmogaus teises nekalbama, nors akivaizdžiai jos pažeidžiamos. Įstatymas nenumato, kad medžiojamą žvėrį ne medžioklės metu būtų galima pasėlių lauke nušauti bet kuriam medžiotojui ar legaliai ginklą laikančiam žemės ploto savininkui.  
Kitose Europos šalyse įstatymai tai numato. Jeigu pas mus žemės savininkas jo laukus niokojantį knyslį bandytų nušauti, už tai jam tektų sumokėti didelę baudą. O už žvėrių padarytą žalą nuostoliai atlyginami pagal formulę: išmatuojamas išknistas plotas ir dauginamas iš to meto, tos kultūros  derlingumo vidurkio šalyje. Už hektarą išknistos pievos žalos atlyginimas siekia 250 litų, neįvertinant, kad pieva sugadinta ir jos šienauti su technika nebegalima. Pasak K. Šaulio, jo vadovaujamas medžiotojų būrelis stengiasi su žemdirbiais susitarti, medžiotojai gerbia ir gina žemės savininkų interesus, nes pats pirmininkas yra ne tik medžiotojas, bet ir laukų bei miškų savininkas.

Apie susidariusią situaciją dėl žvėrių daromos žalos gerai žino ekologas Audrius  Balnys, Žemės ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, šio skyriaus specialistas Leonas Antanavičius. Pasak A. Balnio, komisija, kurią sudaro Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistas, ekologas, seniūnas, medžiotojų draugijos atstovas, tikrinti žvėrių padarytų nuostolių vyksta kiekvieną savaitę. Tik savivaldybės vadovai nutyli apie savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąsias programas ir finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.  
Juk tvorų ar elektrinių piemenų, kad žvėrys nepatektų į pasėlius, savo lėšomis žemdirbiai įsirengti nėra pajėgūs. Todėl komisija savivaldybės tarybai galėtų pasiūlyti skirti lėšų G. Ratkevičiaus pievoms nuo žvėrių apsaugoti. Galėtų, bet finansinė parama medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijai savivaldybėje kol kas nebuvo svarstoma. O Pilypiškių kaimo bendruomenei pirmiausia reikia kreiptis į Vievio seniūną.

.

.

.

.

.

.