Elektrėnuose pirmą kartą suorganizuotas Lietuvos akmenslydžio čempionatas

Elektrėnuose pirmą kartą suorganizuotas Lietuvos akmenslydžio čempionatas

Virginija Jacinavičiūtė

Balandžio 7–11 d. Elektrėnų Ledo arenoje vyko mieste dar ne­regėtas renginys – Lietuvos kerlingo (akmenslydžio) čempionatas. Jame dalyvavo šešios vyrų komandos (vyrų grupėje taip pat varžėsi neįgalieji ratukuose bei kurčiųjų komanda), po keturias moterų ir jaunimo (14–21 m.) komandas.
Vyrų grupėje Lietuvos čempio­ne tapo Arūno Skrolio komanda „De arch – Arena“, moterų grupėje nugalėjo daugkartinė čempionė – Virginijos Paulauskaitės VORD ekipa. Lietuvos vaikų kerlingo čempionate nugalėjo Miglės Kiudytės „Forsarus-3“ komanda.

Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas

Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius Vygantas Zaliec­kas sakė, kad patirtis Elektrėnuose buvo puiki, todėl norėtų čia organi­zuoti ir Europos kerlingo čempionatą, kuris vyks jau šį rugsėjį.

Renginys be reklamos
Apie tai, kad Elektrėnuose keti­nama plėtoti kerlingą, V. Zalieckas informavo dar rudenį. Deja, pandemija visus planus sujaukė. „Mūsų planas buvo pabandyti šiemet kerlingą populiarinti Elektrėnuose, bet sukliudė pandemija, tad visus planus nustumsime į kitus metus ir labai tikiuosi, kad šitas dalykas pavyks. Elektrėnai garsėja Ledo rūmais ir turi žiemos sporto tradicijas, aš manau, kad daugeliui turėtų patikti šita pramoga ir sportas,“ – sakė V. Zalieckas.
Dėl pandemijos ir čempionatas Elektrėnuose suorganizuotas be jo­kios reklamos. Toks sprendimas priimtas saugumo sumetimais.
„Specialiai nedarėme reklamos,­ nes norėjome apsaugoti renginį ir kontroliuoti žmonių srautus, kad ne­reikėtų papildomų išlaidų apsaugai, medikamentams ir pan. Laikai tokie jautrūs, kad kiekvieną dieną situacija gali pasikeisti ir turėsi imtis kažkokių priemonių. Stengiamės minimaliai apie tai kalbėti ir padaryti varžybas tik tiems sportininkams, kurie dalyvauja. Jei įvyktų kažkoks susirgimas, mes turėtume viską uždaryti. O to tikrai nesinori,“ – kalbėjo gen. sekretorius.
V. Zalieckas pasakoja, kad dėl saugumo visi čempionato dalyviai atliko koronaviruso testus ir ši sistema pasiteisino. Dviem vienos komandos nariams buvo nustatytas koronavirusas ir jų dalyvavimas čempionate nutrauktas.
Į Elektrėnus dėl čempionato atvyko net 75 asmenys, tad sunkiausia buvo rasti nakvynę. Visi apsigyveno „Perkūnkiemio“ viešbutyje ir gyveno imituodami burbulą, vengdami kontaktų, kad išvengtų ligos protrūkių.
Saugumo priemonės buvo taikomos ir ant ledo. Po kiekvieno žaidimo dezinfekuojamos visų akmenų rankenos, nėra sąlyčio su prieš tai žaidusia komanda.
Čempionatas Elektrėnuose vyko keturias dienas, o prieš tai dar tris dienas užtruko kokybiškai paruošti ledą. Tuo rūpinosi iš Šveicarijos atvykę profesionalai.
„Ne paslaptis, kad Elektrėnų ledas kerlingo niekada nematęs, todėl investavome daug laiko, kad prisijaukintume šitą areną. Mums reikalingas ypatingai lygus ledas. Turėjome 48 val. ledo paruošimui, pritrūko 24 valandų, kad galėtume padaryti eu­ropinio lygio ledą, kad aikštelės būtų gražiai sužymėtos. Ledas, jo greitis buvo tikrai aukštos kokybės, akmens slydimo trajektorijos buvo vienodos visuose įrengtuose 4 takeliuose, nes tuo rūpinosi meistras, didžiausiame Šveicarijos kerlingo klube dirbantis slovakas Patrik Kapralik,“ – pasakojo V. Zalieckas.

Tam, kad akmuo būtų užskaitytas, jis turi būti palietęs „namų“ ribą. S. Čirbos nuotr.

Ledo paruošėjai itin svarbi kerlingo žaidimo grandis. Jie ne tik paruošia ledą žaidimui, bet ir kiekvienos dienos rytą dirba po dvi valandas, kad suvienodintų sąlygas visuose 4 ­takeliuose.
Paruošėjai ant ledo purškia dis­tiliuotą vandenį, kuris užšalęs ant ledo suformuoja vandens kauburėlius. Vė­liau jų viršūnėlės nu­pjaunamos specialia mašina. Dėl idealiai sulygintų kauburėlių akmuo slysta ne pilna plokštuma, o jų paviršiumi. Dėl mažesnės trinties akmuo nuslysta toliau, o intensyviai trinamos šluotelės ištirpdo ledo paviršių, taip sudaromos sąlygos akmeniui nuslysti dar 3–4 metrus toliau. Tokiu principu jau išleistą akmenį ga­lima kontroliuoti iki jo sustojimo vietos arba reguliuoti jo trajektoriją.

Kas tas kerlingas?
Dažnas yra girdėjęs kerlingo pavadinimą ar matęs žaidimo epizodus per televiziją. Bet paaiškinti, koks yra žaidimo principas ir taisyklės, gali vos vienas kitas. Taip yra todėl, kad kerlingas Lietuvoje šiandien dar nėra itin populiarus, bet entuziastų dėka sulaukia vis didesnio susidomėjimo.
Koks yra kerlingo žaidimo principas, trumpai ir aiškiai parašyta Lietuvos kerlingo asociacijos svetainėje. Žaidimo pagrindai nesudėtingi. Ledu dengtoje aikštelėje susitinka dvi komandos ir paeiliui leidžia akmenis. Komandų užduotis yra pastatyti kuo daugiau akmenų arčiau „namų“ centro (taikinio) ir neleisti to padaryti priešininkui. Kiekvienoje komandoje yra keturi žaidėjai – pirmasis, antrasis, trečiasis ir komandos kapitonas, kuris dar taip pat vadinamas „skipu“ . Kiekviename kėlinuke kiekvienas žaidėjas leidžia po 2 akmenis. Skipo pareiga – vadovauti komandai, sugalvoti žaidimo strategiją, parodyti žaidėjui akmens išleidimo liniją bei pranešti, kada reikia trinti priešais akmenį, jog jis slystų tiesiau ir toliau.
Kėlinukas baigiasi, kai išleidžiami visi 16 akmenų. Taškai skaičiuojami kiekvieno kėlinio pabaigoje. Komanda, kurios akmuo yra arčiausiai taikinio centro, laimi tašką ir papildomai gauna taškus už kiekvieną akmenį, kuris yra arčiau centro nei priešininkų akmenys (pvz. 1-0). Tam, kad akmuo būtų užskaitytas, jis turi būti palietęs „namų“ ribą.

Kerlingo dvasia
Pasak V. Zaliecko, didžiausias ker­lingo privalumas, kad jį žaisti gali labai platus spektras žmonių: suaugę, jaunuoliai, karjerą pabaigę sportininkai, senjorai, neįgalieji, vyras su žmo­na ir pan. Kerlinge plačios galimybės ne tik siekti aukštų rezultatų, bet ir tiesiog papramogauti.
„Škotai, kurie yra šio žaidimo pradininkai, visą laiką akcentuoja, kad ­šitas žaidimas yra ne profesionalus, o mėgėjiškas ir jis turi būti pasiekiamas absoliučiai visiems. Bet nuo to laiko, kada ši sporto šaka pakliuvo į Olimpines žaidynes, prasidėjo konkurencija tarp šalių ir visa kerlingo dvasia dėl didžiulės konkurencijos ir rezultatų po truputį blėsta“, – paaiškino V. Zalieckas.

Ker­lingo privalumas, kad jį žaisti gali labai platus spektras žmonių. S. Čirbos nuotr.

Kerlingas į olimpines sporto šakas buvo įtrauktas du kartus – 1924 ir 1998 m. V. Zalieckas pasakoja, kad kerlingas – olimpinė komandinė sporto šaka, kuri turi daugiausia disciplinų. Komandą gali sudaryti vyrai, moterys, mišrūs dvejetai ir viena paraolimpinė grupė (kai visi žaidėjai su negalia, o vienas iš jų priešingos lyties atstovas). Komandinių disciplinų vis daugėja, o tai rodo, kad sportas kiekvienais metais vis labiau populiarėja tiek šiaurės Europoje, tiek visam pasauly. Yra daug šeimų, kurios dalyvauja pasaulio čempionatuose. Kerlingas suteikia galimybę šeimoms siekti bendrų tikslų.

Kerlingas Lietuvoje
Kerlingas Lietuvoje pradėtas kultivuoti 2005 metais. Šio sporto iniciatorius 2006 metų Lietuvos kerlingo čempionas, 2006–2011 Europos kerlingo čempionatų dalyvis, Lietuvos kerlingo rinktinės treneris V. Zalieckas.
„Pirmą kartą kerlingą išbandžiau Latvijoje, pramoginiame renginyje. Bu­vome nuvažiavę pasižiūrėti kaip tas keringas atrodo, gavome pažaisti. Lietuvoje to dar nebuvo, sudomino, kad čia kažkas naujo. Taip ir gimė idėja šį dalyką išbandyti Lietuvoje. Pirmus akmenis gavome iš Pasaulinės kerlingo federacijos. Nuo to laiko labai sunkiai pratinome žmones, kurie dar iki šiol su šypsena žiūri į kerlingą. Bet po truputį keičiasi požiūris tiek žmonių, tiek valdininkų, tiek tų, kurie ateina išmėginti“, – apie kerlingo pradžią Lietuvoje pasakojo V. Zalieckas. Jo teigimu, kad kerlingas išpopuliarėtų, tereikia Lietuvoje įrengti specializuotą kerlingo centrą. O kol tokių centrų Lietuvoje nėra, lietuviai treniruojasi ir varžybas rengia Rygoje. Paklaustas, ar didelė kerlingo žaidėjų bendruomenė, V. Zalieckas atsakė: „Lietuvių kerlingo sportininkų, kurie siekia rezultatų, yra apie 100, bet kai gaunu tokį klausimą, sakau, kad sportininkų yra 0, nes visi, kurie siekia rezultatų (elitas, kuris varžosi dėl patekimo į Europos čempionatą) treniruojasi Rygoje. Privatų kerlingo centrą įkūrė venas iš pirmųjų Latvijos kerlingo entuziastų, pastatytas jis savo lėšomis atokiame miegamajame Rygos rajone. Dėl šios priežasties Lietuvos čempionatas keletą metų vyko kovo 11 dieną, kai lietuviai turi visuotinę išeiginę ir gali ją išnaudoti kelionei į Rygą. Kerlingo treniruotės ir varžybos yra sudėtingos, kelionė į Rygą kainuoja mažiau, nei paruošti ledą Lietuvoje, bet laikas, kurį praleidžia sportininkai nuolatinėse kelionėse į Rygą ar kitus Europos miestus, ir visos kitos su kelionėmis susijusios išlaidos labai apsunkina treniruočių procesą ir atbaido kerlingo sporto entuziastus užsiiminėti sportu. V. Zalieckas tikisi, kad netrukus specializuotas kerlingo centras rasis ir Lietuvoje, tuomet šis sportas išaugs žaibišku greičiu.

Europos čempionatas Elektrėnuose
Paklaustas, kokį įspūdį paliko Elektrėnai, V. Zalieckas pasakojo,­ kad per gyvenimą Elektrėnus yra aplankęs tik keletą kartų, tačiau šiandien miestas palieka labai gerą įspūdį.

Ledu dengtoje aikštelėje susitinka dvi komandos ir paeiliui leidžia akmenis. S. Čirbos nuotr.

„Dabar atvažiavęs, pamatęs kažką ­naujo vis nudžiungi. Elektrėnai yra tokioj­ geroj vietoj, tarp Vilniaus ir Kauno, susisiekimas nuostabus, arena, galiu pasakyt, tikriausiai pati profesionaliausia Lietuvoje. Ir požiūris į jos išlaikymą yra labai svarbus. Matosi, kad žmonės labai profesionaliai į tai žiūri. Pagaliau marios, naujas pramogų parkas – viskas yra labai gražu, bet labai pasigedome viešbu­čių. Jų Elektrėnuose labai trūksta. Turint tokią infrastruktūrą būtų galima pritraukti ir daugiau renginių, tų pačių žiūrovų ir poilsiautojų“, – sako V. Zalieckas. Pokalbio pabaigoje jis pasi­dalino paskutine naujiena apie planus Elektrėnuose surengti Europos kerlingo čempionatą: „Dar prieš mėnesį svarstėme galimybę čempionatą rengti Elektrėnuose. Turime gerą areną, turime dabar patirties, žinome, kad galime tai padaryti ir beliko tik susitarti su Ledo arenos ir miesto valdžia. Taip turėsime galimybę kerlingą ­garsiau pristatyti tiek Elektrėnams, tiek visai Lietuvai“.
Lietuvos kerlingo asociacija ieško klubų arba aktyvių žmonių Elektrėnuose, kurie galėtų vykdyti kerlingo veiklą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų