Kelionės – akių, širdies, proto atgaiva.
Elektrėnų Trečiojo amžiaus universiteto Žmogaus socialinės aplinkos ir kraštotyros fakulteto kuratorės Vidos Pranckevičienės suorganizuotoje ekskursijoje pabuvojome Mažojoje Lietuvoje.
Spalio 19 d., lydimi Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininko Aurelijaus Balčiūno, išvykome į kelionę.
Ekskursijos gidas Aurelijus papasakojo apie šios Lietuvos dalies ilgą ir sudėtingą istoriją. Mažoji Lietuva – istorinis-etnografinis regionas, kuris prie Lietuvos buvo prijungtas tik po Antrojo pasaulinio karo.
Pirmasis mūsų aplankytas objektas – Švėkšna.
Švėkšnoje mus pasitiko dvibokštė neogotikinio stiliaus Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Bažnyčią finansavo Švėkšnos grafai Pliateriai, JAV lietuviai – emigrantai bei aplinkinių parapijų gyventojai.
Bažnyčios šventorius sujungtas su parku, virš gatvės pastatytu viaduku.
XIX a. antroje pusėje, valdant Pliateriams, buvo pastatyta vila „Genoefa“, skirta grafo žmonai Genutei, kurioje vasaromis grafai atostogaudavo. Pastovėjome po galingu ginkmedžiu (Lietuvoje auga tik 2 ginkmedžiai). Paganėme akis po miestelio moliūgų gražias kompozicijas. Švėkšnoje kasmet vyksta moliūgų žibintų festivaliai.
Lankupiuose praėjome 130 m ilgio tiltu, kabančiu virš Minijos upės. Jis jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Lankupiuose yra Lietuvos technikos paminklas – šliuzas Karaliaus Vilhelmo kanale, pastatytame 1863 metais. Kanalas pastatytas siekiant apsaugoti laivus, sielius nuo audrų, kilusių Kuršių mariose. Kanalas prasideda Lankupiuose ir atsiremia į Klaipėdos uosto Malkų salą. Karo metais jis buvo užtvenktas ir tarnavo kaip vandens saugykla. Šiandien yra kaip turistinis objektas, nes šliuzas yra siauras ir seklus.
Ventės ragas – ornitologinė stotis. Stoties vedėjas Vytautas Jusys, dirbantis čia jau 42 metus, yra sužiedavęs 905 tūkstančius paukščių, mums papasakojo apie stoties įkūrimą – tai buvo 1929 metais profesoriaus Tado Ivanausko dėka ir rūpesčiu. Baltijos jūros pakrante pro Ventės ragą migruoja paukščiai, per dieną iki 200 tūkstančių. Praskrendančių paukščių kiekis yra labai skirtingas, labai priklausantis nuo oro, vėjo krypties. Mes ten būdami stebėjome Kuršių marių nuotaikas – pakilęs staiga vėjas ir prasidėjęs lietus tiesiog maišė dangų su žeme, o tuoj pat viskas nutilo ir smagiai švietė saulutė. Čia yra įrengtos didžiausios Europoje paukščių gaudyklės. Buvo įdomu stebėti, kaip stoties vadovas su meile kalba apie kiekvieną saujoje laikomą paukštuką, žino jo pavadinimą, netgi paukštelio amžių, lytį, mikliai uždeda žiedelį. Stotyje pirkome Vytauto Jusio kalendorių, knygų apie paukščius.
Pasigrožėjus Kuršių marių panorama, traukėme toliau. Užsukome į Šilutę, restoraną „Gilija“, kur mūsų laukė užsakyti pietūs. Skaniai papietavus, vykome link Rambyno.
Rambynas – tai ledynmečio palikimas, iškilęs dešiniajame Nemuno krante. Jo aukštis siekia 45 metrus, todėl turistams atsiveria nuostabi panorama į Nemuno žemupį ir pakrantes. Rambynas mus pasitiko skaisčiai nušviestas rudeninės saulės, nuostabia spalvų gama. Nustebino medžių išlakumas, tiesumas. Galima nusileisti laipteliais į Nemuno pakrantę. Kitoje Nemuno pusėje – Tilžė ir Ragainė, priklausančios Kaliningrado sričiai. Rambyno kalnas priklauso regioniniam parkui ir čia nuo 1884 metų vyksta rajoninės šventės. Rambyno kalną išgarsino M.Jankus ir K.Donelaitis.
Vykstame į Bitėnų kapinaites, kurios yra apie 1 km nuo Rambyno.
Tai Lietuvos šviesuolių Panteonas. Kapinaitės pasitinka su Vydūno fraze „Spindulys esmi begalinės šviesos“, išrašyta ant vartų. Čia ilsisi filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmo Storostos) palaikai, kurie iš Vokietijos pervežti ir čia perlaidoti 1991 metais rugsėjo mėnesį. Įėjus, dešinėje pusėje, pasitinka du juodo šlifuoto akmens suoleliai su iškaltomis lietuviškos raštijos pradininko Martyno Mažvydo ir Martyno Liudviko Rėzos vardais ir pavardėmis. Kairėje pusėje – Kristijonui Donelaičiui juodo šlifuoto marmuro paminklas, vaizduojantis liuteronų evangelikų pamokslininko sakyklą su atversta knyga. Dar 1913 metais dainiaus ainiai ir vokiečių šviesuoliai poeto 200 metų gimtadieniui buvo nutarę ant Rambyno kalno pastatyti paminklinį akmenį. Šis paminklas pastatytas 2003 metais. Bitėnų kapinaitėse be kitų palaidotų Mažosios Lietuvos šviesuolių, ilsisi Martyno Jankaus palaikai. Tai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas iš „Aušros“ leidėjų.
Mūsų kelionės maršrutas ėjo pro Inkaklių Lurdo ir Viešvilės Lurdo grotas.
Kelionėje praleidome 14 valandų ir nuvažiavome apie 600 kilometrų.
Buvo įdomūs objektai, platus gido pasakojimas bei malonūs bendrakeleiviai, todėl grįždami namo nejautėme nuovargio, mūsų veidus puošė šypsenos.
Už ilgą, įspūdingą kelionę iš širdies esame dėkingi kelionės organizatoriams.
TAU narė Janė Zaleckienė