Laikraščio „Elektrėnų kronika“ pirmasis numeris buvo skirtas informacijai apie savivaldos pirmąsias darbo dienas ir heraldikos įteikimo šventę. Laikraštis išėjo 2000 m. gegužės 12 d. Prisiminkime:
Prieš 40 metų į miesto tipo gyvenvietę Elektrėnus statyti Lietuvos elektrinės suvažiavo ne tik visų tarmių lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės iš „plačiosios tėvynės“, kurie draugiškai gyvendami ir dirbdami svajojo, kad Elektrėnai išaugs į gražų miestą. Jų svajonės išsipildė. Šių jubiliejinių – 2 000 – metų balandžio 29 dieną, gražų sekmadienį, įvyko naujai įkurtos Elektrėnų savivaldybės heraldikos įteikimo šventė. Nepaisydami gražaus oro, Elektrėnų savivaldybės gyventojai ir svečiai, palikę savo sodininkystės rūpesčius, susirinko į miesto aikštę. Čia būriavosi žmonės įvairių kartų: ir tie, kurie sodino pirmuosius medelius, statė pirmuosius namus, ir jaunimas, gražiai tęsiantis tėvų darbus.
ventė pradėta iškilmingu Valstybinės vėliavos pakėlimu miesto aikštėje. Kauno „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestrui grojant valstybinį himną, pirmą kartą Elektrėnų aikštėje suplevėsavo Lietuvos trispalvė, o kiekvieno elektrėniškio širdies kampelyje – viltis, kad Elektrėnuose ir jų apylinkėse darbo vietos bus ne mažinamos, o kuriamos naujos.
Iš miesto aikštės kolona, vedama pučiamųjų orkestro ir choreografinės grupės, patraukė bažnyčios link. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Kai visuotinėje maldoje buvo meldžiamasi, kad mūsų išrinktoji valdžia sąžiningai ir pasiaukojančiai dirbtų žmonių labui, žmonės, žiūrėdami į priklaupusį savivaldybės merą Kęstutį Vaitukaitį, tikriausiai tikėjo, kad ir savivaldybės gyventojams, ir savivaldybės politikams dirbti ir gyventi blogai nebus. Po pamaldų buvo pašventinta Elektrėnų savivaldybės vėliava ir herbas, meras K. Vaitukaitis padėkojo vyskupui už gražias šv. Mišias ir įteikė puokštę rožių. Šventė tęsiama buvo Ledo rūmuose. Nepaisydamas įtemptos darbotvarkės, šventėje dalyvauti laiko surado ir prezidentas Valdas Adamkus. Jis gausiai susirinkusiems elektrėniškiams pristatė pirmuosius tarybos narius ir Garbės piliečio (elektrėniečio) vardo ženklą įteikė Lietuvos elektrinės generaliniam direktoriui Pranui Noreikai. Audringais plojimais susirinkusieji dėkojo Pranui Noreikai už tai, kad Elektrėnai šiandien yra tokie. Pilnutėliai Ledo rūmai aplodismentų negailėjo ir direktoriaus bendrapavardžiui, operos solistui Virgilijui Noreikai. Tą dieną Elektrėnuose be V. Noreikos scenoje pasirodė aktorė Regina Varnaitė, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, pramoginių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, vaikų popchoras „Salvė“, grupės „Aikštė“, „Mink taką“, dainininkas A. Penikas. Šventę artistai baigė nauja daina, sukurta specialiai Elektrėnams. Gražią baigiamąją kalbą pasakė Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas, kurio žodžius palydėjo įspūdingi fejerverkai. Deja, ir pačios gražiausios šventės baigiasi. Lieka kasdienybė ir darbas. Tikimės, kad ir naujos savivaldybės gyventojų, ir savivaldybės tarybos darbai bus gražūs, kaip graži buvo šventė.
Julija Viskontaitė,
Vilija Zubienė,
Linas Stakėnas
Savivaldybėje
Elektrėnų savivaldybėje sumaištis. Juk pirmosios darbo dienos… Įkurtuvės! Tiesą pasakius, apsilankymo dieną savivaldybės patalpose radau tik vieną budinčią atsakingą darbuotoją, dirbančią kol kas vieninteliame šios valstybinės įstaigos kabinete – dideliame, pailgame, su tvarkinga valstybine simbolika, su stalais, ant kurių šūsnimis gulėjo dokumentai. „Nesuspėju, labai daug darbo“,- pastebėjusi mano žvilgsnį pasiguodė budinti darbuotoja. Šie jos žodžiai netrukus pasitvirtino. Nepavyko nė dorai pasikalbėti, kadangi nuolatos trukdė telefono skambučiai. Be to, už kabineto durų savo eilės kantriai laukė ganėtinai daug lankytojų. Iš darbuotojos tesuspėjau sužinoti, kad ji atvykusi padėti dirbti iš Trakų rajono savivaldybės, kad yra Elektrėnų miesto senbuvė ir tikisi likti čia dirbti. Atsiprašiusi, moteris eilinį kartą pakelia telefono ragelį, iš pradžių įdėmiai klausosi, po to klausia, aiškina…
Ilgiau trukdyti buvo tiesiog nepadoru. Juk iš pradžių savivaldybei reikia gerai pačiai susitvarkyti su jai atitekusiomis valdomis. Nors reikia pripažinti, kad įkurtuvių sumaištyje savivaldybė sugebėjo įdomiai ir turiningai suorganizuoti Elektrėnų savivaldybės įkūrimo šventę.
Beje, šventės metu pirmą kartą ir pamačiau naujai išrinktą savivaldybės merą Kęstutį Vaitukaitį. Kabinete merą rasti sunku, kadangi jis darbų verpetuose visada tarp žmonių. Suprantama, aibės darbų, begalės rūpesčių…
Lyg ir švariai „nauja šluota pradėjo šluoti“. Ar ilgai? Bus matyti. O dabar naujai savivaldybei telieka palinkėti geros kloties.
Romualdas Černeckis