Virginija Jacinavičiūtė
Prireikė keliolikos metų, kol alpinisto Algirdo Subatos svajonė išsipildė. Lapkričio 9 d. pilnutėlėje Elektrėnų bibliotekos salėje pristatyta elektrėniškio knyga „Gyvenimo alpinizmas“. Į knygos bei fotografijų parodos „Kalnų paviliotas“ pristatymą susirinko gausus būrys bendražygių, bendradarbių, draugų bei giminaičių. Patys artimiausi draugai sakė nesistebintys, kad A.Subata įgyvendino svajonę – esą jis visuomet atkakliai siekė užsibrėžtų tikslų, negailėjo jėgų tikslui pasiekti. Būtent šios savybės padėjo elektrėniškiui pasiekti aukščiausias pasaulio viršukalnes.
Iš Zarasų rajono, Subatiškių kaimo kilęs A. Subata Elektrėnus pasirinko, nes ir čia buvo didelis vandens telkinys. Elektrinėje dirbo turbinos bei katilo mašinistu, vėliau bloko mašinistu. Išėjęs pirmųjų atostogų Algirdas leidosi į tolimas keliones, o įspūdingiausius kadrus fiksavo fotografo Jevgenijaus Dekteriovo dovanotu fotoaparatu. Į pirmąją kalno viršūnę Algirdas leidosi vienais marškinėliais ir tuo nustebino pakeliui sutiktus latvius bei ledynų tyrinėtojus, kurie aprengė elektrėniškį pūkine striuke ir pamokė alpinizmo technikos. Tai, ko alpinistai mokosi mėnesiais, Algirdas pramoko per kelias dienas ir su kitais alpinistais ryžosi kopti į Tujuk – Su viršūnę. Tik debesims prasisklaidžius kalnų naujokas pamatė, kokių stačių ir aukštų uolų apsuptyje beesąs. A. Subatai pavyko įveikti pirmąją 4 km 200 m viršūnę, užfiksuoti įspūdingą peizažą bei sėkmingai nusileisti.
1970 m. į Elektrėnus atsikraustė alpinizmo instruktorius Valentinas Bitinas ir subūrė kalnų mylėtojus, kurių gretose buvo Algirdas Mišinis, Rimas Vainauskas, Albertas Valikonis, Viktoras Valiušis, Rimas Sidaravičius, Eugenijus Aizinas ir kt. Be abejonės į kalnus leidosi ir A. Subata, kuris visur vykdavo su fotoaparatu, ir jei reikdavo rinktis šiltesnį drabužį ar fotoaparatą, visada pasirinkdavo pastarąjį.
A. Subata pasiekė Lenino, dabar Avicenos (7134 m), Korženevskajos (7105 m.), Komunizmo, dabar Ismailo Samani (7495 m.) viršūnes, kopė į Altajaus, Tian Šanio, Fanų, Norvegijos, Alpių kalnus. O kartu vykusius žmones, alpinistų kasdienybę, įspūdingą gamtą nuolat fiksavo fotoaparatu bei sukaupė didelę nuotraukų kolekciją. A. Subata norėjo tomis nuotraukomis pasidalinti su visais, todėl ir kirbėjo mintis išleisti knygą. Šiandien vartant knygą „Gyvenimo alpinizmas“ pasijauti taip, lyg pats būtum kalnuose pabuvęs, ir apima džiaugsmas, kad Elektrėnų alpinistų žygiai į kalnus neliks be pėdsakų. Bibliotekoje knygą vartantys elektrėniškiai jau žinos, kad mažas Elektrėnų miestas gausiam elektrėniškių būriui buvo startas į aukščiausias viršukalnes.
Į knygos pristatymą susirinkę draugai negailėjo A. Subatai gražių žodžių.
Jaunystės draugas Leonas Vaicekauskas iš Musninkų kalbėjo, kad A. Subata visada buvo geras sportininkas, ir niekas jam nebuvo sunku. Iš A. Subatos vaikystėje visi mokėsi atvirumo, draugiškumo, teigiamo užsispyrimo. To meto išmintis – jei tikslas yra – reikia jo pasiekti. Vėliau visi mokėsi, kaip kovoti dėl savęs, dėl savo sveikatos, net patirta akies trauma nesutrukdė gyventi visavertiško gyvenimo. Pasak L. Vaicekausko, knygos išleidimas – dar vienas A. Subatos atkaklumo ženklas.
Šitoms mintims antrino kitas draugas Vladas Karablikovas, sakydamas, kad A. Subata visada buvo tylenis, bet nepaprastai atkalus, todėl visada pasiekdavo savo tikslo, išsimušdavo į lyderius.
Autorių pasveikino Seimo narė Silva Lengvinienė, kuri įteikė padėką už kūrybiškumą, ryžtą bei Elektrėnų vardo garsinimą.
Sveikino Tauras ir Jolita Endriukaičiai, kuriuos A. Subata lydėjo į Alpes, Vilniaus alpinistų būrelio nariai, fotografė L. Felčinskaja, alpinisto iš Žaslių Alfonso Jakšto žmona Valerija bei dukra Erlanda Jakštytė, elektrinės veteranų vardu sveikino Stasys Lančinskas ir kt.
Gausiai iliustruotos knygos nuotraukas retušavo alpinistas ir bendražygis Romualdas Augūnas. Knygą atspausdino Kaišiadorių spaustuvė „Printėja“.
Autorius Algirdas Subata nuoširdžiai dėkoja Elektrėnų viešosios bibliotekos kolektyvui, padėjusiam suorganizuoti parodą ir knygos pristatymą.
Liudmilos Felčinskajos nuotr.