„Ekobazė“ direktorius K. Kubilius: pritrūkus žaliavų sustojo Ukrainos stiklo fabrikų veikla

„Ekobazė“ direktorius K. Kubilius: pritrūkus žaliavų sustojo Ukrainos stiklo fabrikų veikla

Virginija Jacinavičiūtė

Kitaip nei tikėtasi, karas Ukrainoje greitai nesibaigė, tad verslo ryšių su Ukraina turinčios­ įmonės priverstos ieškoti naujų verslo sprendimų. Atliekų perdirbimo įmonė „Ekobazė“ anksčiau stiklo fabrikui Ukrainoje traukiniais tiekė išrūšiuotą stiklą, bet prasidėjus karui pristatyti žaliavos tapo neįmanoma – traukiniai iš Lietuvos per Baltarusiją nepra­važiuoja. Įmonės direktorius Karolis Kubilius sako, kad Ukrainos stiklo gamybos įmonei labai trūksta stiklo, tad ieškoma kitų kelių stiklui eksportuoti.

Dideli pokyčiai
Obenių gatvėje prie techninės apžiūros stoties veikiančioje įmonė­je „Ekobazė“ lankėmės prieš keletą metų. Alytuje kilus didžiuliam padangų gaisrui domėjomės, kaip senos padangos tvarkomos Elektrėnų savivaldybėje. Įmonės direktorius K. Kubilius tąkart supažindino su įmonės veikla, pristatė ateities planus. Tuomet įmonės padalinyje buvo smulkinamos padangos bei rūšiuojamas ir smulkinamas stiklas. Šią savaitę apsilankius įmonėje paaiškėjo, kad planai viršijo lūkesčius – investavus per 2 milijonus eurų senas angaras ir lauko teritorija labai pasikeitė. Duobėtas įvažiavimas į įmonę išklotas asfaltu, betonine danga išklota visa įmonės teritorija. Administracinėse patalpose įrengti nauji kabinetai, virtuvėlė darbuotojams, persirengimo kambariai, šiuo metu renovuojamos pastato lauko sienos. Po įmonės stogu įrengtos naujos gamybinės linijos, kuriose iš perdirbtų padangų gaminamas galutinis produktas – guminė danga, automobilių aikštelių apsauginiai borteliai bei plastiko granulės. Įmonė taip pat investavo į stiklo rūšiavimo agregatus, todėl gerokai padidėjo išrūšiuoto stiklo kiekis. Padidinus gamybinius pajėgumus ir darbo jėgos poreikis išaugo, tad pastaraisiais metais darbuotojų skaičius padvigubėjo iki 50 darbuotojų.

Padangos kaip kuras
Per pastaruosius metus auto­mobilių padangų perdirbimo linija beveik nepasikeitė. Darbas vyksta kaip anksčiau, tik praplėsti gamy­biniai pajėgumai. K. Kubilius sako, kad įmonė „Ekobazė“ galėtų perdirbti visas Lietuvoje per metus susidarančias naudotas padangas. Tai yra apie 25–30 tūkst. tonų per metus. Bet dėl konkurencijos įmonė negauna tiek padangų, kiek galėtų perdirbti. „Ekobazė“ yra sudariusi sutartį su cemento fabriku Latvijoje, kuris smulkintas padangas naudoja kaip kurą, vietoj anglių ar dujų. „Cemento fabrikai vieninteliai visoje Europoje turi specialius elektrostatinius filtrus emisijoms valyti, tad jie vieninteliai gali deginti padangas ir nuo padangų likusią tekstilę“, – paaiškino direktorius. Šiuo metu įmonės teritorijoje tarsi pusnys baltuoja maišai. Juose pardavimui pa­ruoštos padangų granulės. „Šiuo metu veikia tik viena granulių gaminimo linija, nes per žiemą prikaupėme daug granulių. Taip yra, nes žiemą nevyksta statybos. Bet dabar jau pradėjo pirkti, kai maišų pamažės, pasileisime ir antrą smulkinimo liniją“, – apie gamybos subtilybes pasakojo K. Kubilius bei pridūrė, kad įmonės granulės Bal­tijos šalyse naudojamos takų, sta­dionų tiesimui.

Nuo surinkimo iki gamybos
2019 m. įmonės direktorius pasakojo apie planus iš perdirbtų pa­dangų granulių gaminti galutinį produktą – kilimus iš gumos. Šiandien sertifikuoti kilimai jau įrengti keliuose Lietuvos vaikų darželiuose.

Įmonė „Ekobazė“ gerokai padidino perdirbamo stiklo kiekį, pasakojo direktorius Karolis Kubilius

Įmonės plėtrai reikėjo daugiau patalpų, todėl įmonė nusipirko gretimas patalpas. Direktorius pasakoja, kad teko nemenkai paplušėti, kol ­patalpos tapo tinkamos cechui įrengti. Teko išgriauti sovietinių lai­kų baseiną, pirtį, išbetonuoti grindis.
Naujame ceche įrengtos dvi skirtingos linijos. Vienoje jų, naudojant garą, gaminami guminiai sportiniai kilimėliai vaikų žaidimų aikštelėms. Bet direktorius sako, kad kilimų panaudojimo galimybės labai plačios. Jais galima kloti ištisus sporto aikš­tynus. „Nuo 2015 m. išėjo ES reglamentas, kad vaikų žaidimų aikštelės pagrindai turi būti sertifikuoti. At­liekami bandymai su danga, tiriama, ar vaikas gali susižeisti. Mūsų danga atitiko saugumo reikalavimus, todėl artimiausia – Prahos – sertifikavimo įmonė išdavė mums sertifikatus. Dabar esame vieninteliai Lietuvoje, kurie gamina sertifikuotus kilimus iš gumos“, – pasakojo K. Kubilius. Linijoje gaminami įvairių spalvų kilimėliai. Yra ir kompozicinių ki­limėlių, kurių viršų dengia pirminė (neperdirbta) guma, o apačia pagaminta iš padangų granulių. „Šie kilimėliai ne taip greitai išblunka kaip dažyti, yra ilgaamžiškesni, bet ir brangesni, nes neperdirbta guma turi didesnę vertę. Dėl taupumo apačioje naudojame padangų granulių gumą“, – apie gaminių savybes pasakojo K. Kubilius. Iš tos pačios medžiagos įmonė dar gamina ir parkavimo aikštelių bortelius bei turi idėją gaminti garsui atsparias plokštes, kurios saugo miestus nuo mašinų keliamo triukšmo. Direktorius pasakoja, kad guminių kilimėlių gaminimo srityje įmonė jaučiasi startuo­le, nes yra vienintelė Lietuvoje, kuri turi visą gaminio ciklą nuo padangų surinkimo iki gaminio pardavimo. Tai padeda planuoti veiklą ir laiku įgyvendinti užsakymus.

Dirba dieną naktį
Naujame ceche iškilo probleminio plastiko perdirbimo įranga, kurios vertė beveik milijonas eurų. Pasiteiravus, kas tas probleminis plastikas, K. Kubilius kaip pavyzdį pateikė traškučių pakelį, kuris iš vidaus metalizuotas, o iš išorės dažytas. Būtent pakuotės viduje yra nau­dinga polipropileno medžiaga, iš kurios naujoji įranga gamina poli­propileno granules, kitaip – antrinį plastiką. Vėliau iš šios medžiagos gaminami įvairūs buities daiktai: rozetės, pakabos, baldų gabenimo kampai ir kitos plastikinės prekės. Nors traškučių pakelis tinkamas granulėms gaminti, eilinių gyventojų išrūšiuotos pakuotės į perdirbimo įmonę visgi nepatenka. Polipropileno granulėmis tampa visiškai naujos, bet brokuotos ar nepanaudotos pakuotės, kurios įmonę pasiekia susuktos į didelius rulonus. Pirmiausia šie rulonai smulkinami giljotina į mažesnius gabalus, vėliau keliauja į smulkintuvą ir dalintuvą. Galiausiai susmulkintos pakuotės keliauja į austrišką įrengimą, kuris pagamina polipropileno granules. K. Kubilius pasakoja, kad granulių agregatas nesustodamas dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio ryto. Mašina nege­sinama, nes kaitinimo ir užgesinimo kaštai yra itin dideli.
Direktorius pasakoja, kad atei­tyje numatoma perdirbti ir žmonių išrūšiuotą probleminį plastiką, tik tam reikia įsigyti plovimo mašiną. Šis pirkinys įmonės „Ekobazė“ plėtros planuose.

Naujame įmonės ceche gaminami guminiai kilimai ir plastikinės granulės

Kalbėdamas apie probleminio plastiko perdirbimą įmonės vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais itin sumažėjo reikalavimai pakuotėms. To pasekmė – pakuotės, kurių neįmanoma perdirbti. Anks­čiau perdirbamo plastiko pakuotės buvo žymimos bendru ženklu – žaliu trikampiu su užrašu PET. Dabar šias raides lydi ir kitos santrumpos, kurių reikšmė nežinoma net atliekų perdirbėjams. Į perdirbimo įrenginius patekusios tokios pakuotės sutrikdo agregatų veiklą. Stebint tokias tendencijas kyla abejonių, ar visos prekių pakuotės yra saugios sveikatai.
Prie probleminio plastiko perdirbimo priskiriamas ir dar vienas projektas, kurį įmonė įgyvendina jau antrus metus.
„Yra Norvegijos įmonė, kuri dalyvauja programoje „Ocean Cleaning“. Ši įmonė gauna lėšų, už kurias surenka žvejybinių laivų pamestus tinklus. Tie tinklai vežami į Tauragę, kur iš tinklų išpjaustomos nailoninės dalys. Jos parduodamos į perdirbimą, o virves atveža mums, kad mes jas supjaustytume ir perduo­tume į deginimo gamyklą. Vieninteliai turime padangų smulkintuvą, kuris sugeba susmulkinti tas virves. Iš jų taip pat perkame naujų tinklų virvių likučius ir su savo įranga pagaminame granules“, – apie perdirbimo įvairovę pasakojo verslininkas.

Investicijos į stiklą
Pastaraisiais metais įmonėje „Ekobazė“ gerokai išaugo perdirbamo stiklo kiekiai. Didžiojoje dalyje lauko teritorijos pūpso automobilių, pramoninių bei taros stiklų kalnai. Įmonė įsigijo austrišką stiklo rūšiavimo mašiną, kuri spalvotą stiklą atskiria nuo skaidraus, kuris rinkoje turi didesnę vertę. „Rūšiuojant šviežią butelinį stiklą mašina labai puikiai atskiria kiekvieną stiklo gabaliuką, – pasakojo K. Kubilius ir pridūrė, kad žmonėms dar labai stinga rūšiavimo kultūros. – Žmonės į rūšiavimo konteinerius išmeta stiklainius su agurkais ar kitais konservais. Buvo atvejis, kada mašina pradėjo šaudyti žirneliais“. Pasak vadovo, labai blogai, kad žmonės neatkreipia dėmesio, kas parašyta ant stiklo rūšiavimo konteinerių ir į stiklą primeta keramikos. „Stiklo fabrikams tai yra peilis. Stiklas tirps­ta vienoje temperatūroje, o keramika kitoje. Ji neišsilydo ir lieka stikle. Jei, pavyzdžiui, šampano butelį fabrikas po slėgiu presuoja, o tas stiklas turi keramikos gabaliuką, tai jis ima sproginėti“, – apie perdirbimo subtilybes pasakojo K. Kubilius. Rūšiavimo aparatas tas keramikines dalis ir akmenis išrenka, bet gyventojai turėtų suprasti, kad kuo labiau užterštas stiklas, tuo sunkiau jį perdirbti. Daugiausia skaidraus stiklo keliauja į Panevėžio fabriką, kuris gamina tarą.
Anksčiau įmonėje veikė universali stiklo rūšiavimo linija, dabar taros ir plokščio stiklo srautai atskirti. Įmonė siekia dar labiau padidinti išrūšiuoto stiklo kiekį, tad ketina į rūšiavimo mašinas investuoti dar 800 tūkst. eurų. Tiek kainuoja dvi taros stiklo rūšiavimo mašinos.
Automobilių stiklas įmonės teritorijoje užsibūna ilgiausiai, nes dėl gamyboje naudojamos plastiko plėvelės nepavyksta stiklo iš karto atskirti. Pusę metų šį darbą atlieka pati gamta. Stiklas guli veikiamas saulės, lietaus bei temperatūrų skirtumų, kol stiklas nuo plėvelės atšoka pats. Galiausiai stiklo masę paleidus per smulkintuvą stiklas visiškai atskiriamas nuo plastiko. Vėliau plastikas vežamas į atliekų deginimo įmones, o stiklas keliauja pas užsakovus. Pramoninio stiklo įmonė daugiausiai parduoda Lenkijos fabrikams, kurie gamina langus. Per praeitą mėnesį į Lenkiją išvežta 1500 tonų stiklo.
Apie 1000 tonų stiklo „Ekobazė“ kas mėnesį siųsdavo į Ukrainą, tačiau šalyje prasidėjus karui, eksportas sustojo. Šiandien įmonė ieško naujų verslo partnerių – dar vienai Lenkijos įmonei ruošia testinį stiklo krovinį. Jei stiklas atitiks europinius reikalavimus, galbūt pavyks rasti naujus nuolatinius užsakovus. Bet labiausiai K. Kubilius tikisi, kad karas greitai baigsis ir verslo ryšiai su Ukraina nenutrūks.

Ukrainai trūksta žaliavų

Įmonė užsiima ne tik žaliavų perdirbimu, bet ir gamyba. Guminiais kilimais klojamos vaikų žaidimų aikštelės ir sporto aikštynai

Prieš kelerius metus „Ekobazė“ investavo į geležinkelio atkarpos atnaujinimą, kad galėtų traukiniais išvežti stiklo žaliavas į Ukrainos fabrikus. Bet jau mėnesį traukiniai šia atkarpa nebejuda. „Keturi vagonai buvo pakrauti į Ukrainą, bet prasidėjo karas ir juos grąžino iš Baltarusijos pasienio“, – pasakojo K. Kubilius. Ukrainos fabrikai, kurie gamina stiklą, veikia Ukrainos viduryje, kur karas nevyksta, bet veiklos įmonės negali vykdyti, nes neturi žaliavų. „Jie veiklos nenutraukė, tik ją pristabdė, nes stiklo katilus užgesinti labai sudėtinga. Daugiau nei mėnesį jie suka ratu stiklo upę per katilą. Paskambino ukrainietis iš Dnipro, prašė atvežti stiklo, nes labai reikia. Sakė, ieškokit kelių kaip atvežt, nes fabrikai nori gaminti tarą, bet žaliavos neturi. Vagonais nepravešim, mašinom per Ukrainą važiuoti irgi pavojinga… Tai bandom aiškintis, gal iš Lenkijos pavyktų geležinkeliu nuvežti“, – apie karo poveikį įmonei pasakojo K. Kubilius.
Rusijai užpuolus Ukrainą verslo ryšiai nutrūko ir su Baltarusija, kuriai tiekdavo padangų granules.
„Įmonė, kuriai tiekdavome granules, yra privataus kapitalo. Gal ir galėtume tęsti tiekimą. Nors žinoma, irgi galima sakyti, kad tos įmonės moka valstybei mokesčius ir remia autoritarinį režimą. Mes tą suprantame, bet yra dar ir kitų problemų, pavyzdžiui, atsiskaitymo. Prasidėjus karui negalime gauti pinigų, nes bankai kontroliuoja iš ten ateinančius pinigus, kiti bankai atjungė nuo SWIFT sistemos“, – pasakojo įmonės direktorius. Verslininkas sako, kad granulių rinka sugriuvo, bet dėl to per daug neišgyvena – dabar reikia laiko persiorientuoti. „Kovo 28 d. buvo posėdis su Aplinkos apsaugos departamentu, daugelis atliekų tvarkytojų įmonių prašo, kad galėtų didesnius kiekius žaliavų laikyti pereinamajame laikotarpyje. Reikia perorientuoti rinkas, negali taip staigiai rasti pirkėjų Europoje. Dar klausimas, ar kokybė atitiks europinius standartus“, – pasakojo K. Kubilius. Įmonė turi pasiūlymų padangų granules tiekti lenkams, jūriniais konteineriais gabenti į Pakistaną, tačiau priimti sprendimo vadovas neskuba, tikisi, kad karas pasibaigs ir viskas stos į senas vėžes. Blogiausiu atveju išlieka galimybė smulkintas padangas, kaip kurą, tiekti cemento fabrikams.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69