Jau daugelį metų savo kreipimuose ir laiškuose visuomeninės organizacijos atkreipė dėmesį, kad rengiantis, projektuojant, organizuojant ir statant Kazokiškių sąvartyną buvo pažeisti 32 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminiai aktai, tarp kurių Lietuvos Konstitucijos 19, 23, 37, 42, 53, 54 straipsniai, Europos Konstitucija, Europos Sąjungos penki reglamentai, 8 LR įstatymai ir 19 LR Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų teisinių aktų. Ypatingos svarbos rezoliuciją 2006 m. kovo 30 d. „Dėl Kazokiškių sąvartyno statybos“ priėmė LR Seimas.
Leonas Kerosierius
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. tarybos pirmininkas
Teisės aktų pažeidimas žemino Lietuvos gyventojus, kėlė įtampą, priešpriešą ir brandino nuomonę, kad pinigai yra visagaliai
Bendruomenė ir visuomeninės organizacijos skundėsi Lietuvos vadovams, aukščiausioms institucijoms ir politikams. Į sąvartyną buvo atvykę Prezidentai, premjerai, politikai, Seimo nariai, valstybės pareigūnai, verslo atstovai. Į žmonių aiškinimus apie teisės aktų pažeidimus būdavo atšaunama – prasižengimus gali nustatyti tik teismas. Iš kur gali imti lėšų gyventojai, visuomeninės organizacijos teisininkų samdymui ir įsivelti į ilgalaikius ginčus su valstybės institucijomis ir verslininkais.
Niekas nesiaiškino teisinių pražangų pasekmių.
Keitėsi valdžios. Vis neapsakomai didėjo šiukšlių krūva. Vis tolimesnius rajonus užplūsta smarvė. Vis didesnė kančia slegia vietinius ir aplinkinius gyventojus. Vis didesni pinigai iš ES ir Lietuvos biudžetų bei Vilniaus regiono žmonių kišenių byrėjo į verslininkų seifus. Vis daugiau politikų žarstė pažadus, kad uždarysiantys šiukšlyną ir rinko politinius dividendus.
Kazokiškės tapo keičiamąja moneta politikų grumtynėse į aukščiausius krėslus.
Tačiau iš tikrųjų šiukšlynas atsirado pagal iš anksto parengtas strategijas, valdomas ir dirba pagal biznio planus, kur milžiniški pinigai pasotina ne vieną.
TAČIAU 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria uždraudžiama Kazokiškių sąvartyno eksploatacija, nukeliant uždarymą po vienerių metų, jeigu institucijos neišspręs teismo įvardytų problemų.
Ankstyvą 2011 m. spalio 19 d. rytą trys ekipažai sąvartyno apsaugininkų budėjo prie šiukšlyno vartų, 2 policijos ekipažai – tarp susirinkusių vietos bendruomenių atstovų. Nesimatė nė vieno iš šeimininkų, vietos savivaldos nei aukščiausių institucijų atstovų. Susidarė įspūdis, kad jėgos struktūros turėjo UŽTIKRINTI šiukšlyno darbą – matyt, buvo duoti nurodymai policijai ir apsaugininkams įvesti tvarką, kad šiukšlynas funkcionuotų.
Ir aš ten buvau kartu su protestuotojais. Mačiau kaip spec. agentai įrašinėjo ir filmavo susirinkusiuosius. Policija skelbė ultimatumą: ATLAISVINTI ĮVAŽIAVIMĄ Į ŠIUKŠLYNĄ. Susirinkusieji reikalavo dokumento apie teismo nutarties įvykdymą. Tokio dokumento niekas nepateikė. Policija panaudodama brutaliausią jėgą puolė piketuotojus. Tris piketuotojus policininkai išsivežė. Kaip vėliau paaiškėjo, pirmiausiai jie buvo nugabenti į ligoninę suteikti medicininę pagalbą. Viena moteris, piketuotojų išlaisvinta iš policininkų, pati nuvyko į ligoninę, kur jai buvo sugipsuota ranka. Žiūrint į tuos policininkus – tvarkos sergėtojus, susidarė įspūdis, kad šioje egzekucijoje psichologinę ataką ir fizinę jėgą, vartodami smurto technologijas, vykdė aukščiausioji Lietuvos valdininkija ir atsakingiausieji politikai bei verslininkai, nes jie per metus laiko nesugebėjo atlikti teismo užduotų namų darbų ir nepaaiškino susirinkusiesiems apie vykdytą teismo nutartį.
Apie 8 val. 15 min. susirinkusieji, nesulaukę valdžios ir verslo atstovų, sutarė apie įvykius informuoti aukščiausias valdžios ir teisėtvarkos institucijas bei pradėjo skirstytis. Taiki demonstracija prie šiukšlyno vartų virto valdžios parankinių susidorojimo arena prieš vietos gyventojus.
Nuo rugsėjo pabaigos Seimo pirmininkės pavedimu dėl Vilniaus sąjūdžio tarybos kreipimosi Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ne vieną kartą narpliojo Kazokiškių sąvartyno problemas, tačiau atrišti Gordijaus mazgo nepavyko, po valdininkijos, verslininkų ir jėgos struktūrų susidorojimo su vietos bendruomenių nariais, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Lapkričio 2 d. Trakuose prasidės teismai prieš tuos, kurie 2011 m. spalio 19 d. ankstyvą rytą reikalavo, kad būtų pateikti dokumentai apie 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymą.
Valstybės institucijos ir verslininkai neatliko reikiamų darbų, neinformavo susirinkusiųjų.
Areštuotieji, kaip kaltininkai, BUS NUTEISTI ir bus bandoma nuplauti valdžios institucijų ir verslininkų mundurus. Kas atsakys už susidariusią padėtį?!