Didžiausia Baltijos šalių baterija atšventė 20 metų

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) – pirmasis svarbus objektas, pradėtas eksploatuoti atkūrus Nepriklausomybę, liepos 5 d. atšventė savo dvidešimtmetį. Kaip rašoma Algio Kusto sudarytoje  knygoje „Kruonio HAE didybė ir vargai“ ir kaip užfiksuota mėgėjiškoje kino juostoje, parodytoje per jubiliejų, prieš 20 metų, vanduo iš Kauno marių pakeltas 90 metrų, ūždamas šoko į aukštutinį baseiną. Šimtai tūkstančių kubinių metrų betono, tūkstančiai tonų armatūros ir metalo įrenginių, milijonai kubinių metrų grunto ir vandens pradėjo pulsuoti nauja gyvybės forma. Bet iki tos akimirkos buvo ilgas ir sunkus statybininkų darbas besikeičiančioje Lietuvos politinėje santvarkoje, kai žaliųjų spaudimą stabdyti statybą atlaikė tik protingi inžinieriai. Į šventę susirinkę energetikos veteranai apie tai kalbėjo užuominomis, su lengva pašaipa: žaliaisiais gimstama,  energetikais tampama, o visi pasaulio stebuklai, tarp jų ir Kruonio HAE, pasak nusipelniusio inžinieriaus Prano Noreikos,  sukurti tik žmogaus protu ir darbu.
Bėgant metams, žalieji protestuotojai viešai atsiprašė dėl savo klaidų ir nepagrįstų prognozių. Nuo pat 1992-ųjų vasario, kai buvo pradėtas eksploatuoti pirmasis agregatas, lig šiol nepasitvirtino nė vienas niūrusis scenarijus: aplinkosaugininkai neužfiksavo jokios Kauno marių krantų erozijos. Vandens lygio svyravimas (projekte numatyta 40 cm amplitudė nebuvo pasiekta) turėjo visiškai atvirkščią poveikį žuvivaisai, nei tikėtasi. Nuolat judantis vanduo sukelia nuo dugno įvairias medžiagas, kuriomis minta žuvys, todėl tiek Kruonio HAE prieigose iš marių pusės, tiek aukštutiniame baseine jų knibždėte knibžda. Deja, atsiprašymas nebegali atlyginti tuo metu padarytos žalos. Bet visa tai jau buvo, o dabar Kruonio HAE yra vienas iš svarbiausių energetinių Lietuvos objektų, garantuojantis Lietuvos energetinę nepriklausomybę, galintis valdyti ir pikinę energiją ir ją tam pikui pasaugoti. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Kruonio HAE  valdo energetines grėsmes, riziką ir užtikrina sėkmingą veikimą. Dabar Kruonio HAE vadinama skambiausiais vardais: didžiausia baterija Pabaltijyje, pasaulio stebuklu, elektros sandėliu, unikaliu inžinerijos statiniu, nuo kurio baseino matosi visa Lietuva, ir pan.  
Į dvidešimtąjį gimtadienį susirinko elektrinės statytojai, buvę ir dabartiniai darbuotojai, buvę ir dabartiniai  vadovai, tarp jų ir energetikos ministras  Arvydas Sekmokas ir jo pavaduotojas Kęstutis Žilėnas, Lietuvos hidroelektrinių departamento (įkurtas sujungus Kruonio ir Kauno elektrines) direktorius  Juozas Bartlingas, Lietuvos energijos direktorius Dalius Misiūnas, buvęs energetikos ministras Saulius Kutas, buvęs AB „Lietuvos energija“ bendrųjų reikalų direktorius Algimantas Nemira ir du direktoriai – energetikai – Kruonio HAE statybų užsakovas, buvęs Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika ir buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis, Kruonio HAE atidavęs 30 metų, dabartinis Kruonio HAE tarnybos vadovas Raimondas Minkevičius  ir Lietuvos elektrinės direktorius Vidas Jocys, Kruonio bažnyčios klebonas Robertas Mikalauskas, virš dvidešimt metų Kruonio elektrinei atidavęs inžinierius, buvęs Elektrėnų meras Arvydas Vyšniauskas, Kaišiadorių meras Romualdas Urmilevičius.
Svečiai žiūrinėjo stendus, nuotraukas, dalinosi prisiminimais. Jaunieji energetikos vadovai susižavėję klausėsi vyresniųjų prisiminimų ir pamokymų, kad motinos ir tėvynės negalima vertinti ir parduoti, kad Kruonio HAE buvo pastatyta kokybiškai be atskirų studijų, o tik nuoširdžiai savo darbą atliekant specialistams, patys dalijosi įspūdžiais, kaip juos energetikai, vedžiodami po vamzdžius ir sales, supažindino  su elektros keliu iki rozetės, sakė besirūpinantys, kaip sukurti Lietuvos energetinę sistemą dabarčiai ir išlaikyti ateičiai.  Prisiminimais apie hidroakumuliacinės elektrinės statybų sumanymą ir statybas pasidalino Pranas Noreika ir Vaclovas Spudulis, nepamiršdami elektrinę stačiusių ir ten dirbusių žmonių. Žmonės sukūrė agregatus, kurie dabar sukasi, o žmonės gali švęsti.
Po iškilmingų  kalbų koridoriuose ir salėje, po filmo peržiūrų ir šventės vedėjo Rolando Vilkončiaus šmaikščių sąmojų į sceną buvo pakviesti ir apdovanoti ilgamečiai Kruonio HAE darbuotojai: direktorius Vaclovas Spudulis, vyr. inžinierius Stanislovas Barkus, mašinų cecho viršininkas Povilas Leipus, vyr. finansininkė Nijolė Sikorskienė, šaltkalvis Aleksandras Manomaitis, ūkio dalies vedėja Regina Arciševskaja, archyvo vedėja Olga Jašinskienė. Nepamiršti buvo ir dabar Lietuvos energijoje dirbantys žmonės. Labiausiai pasižymėjusiems Lietuvos elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės darbuotojams buvo įteikti diplomai ir paskatinamosios piniginės premijos.
Jubiliejus užbaigtas buvo styginio kvarteto „Toto“ koncertu, kurio metu menininkė Irma Čekanauskienė demonstravo EBRU meną – tapybą ant vandens – ir leido tai išbandyti  V. Spuduliui ir A. Sekmokui.  Į salę buvo įneštas liepsnojantis tortas su užrašu Kruonio HAE – 20 metų, kurį ragaudami energetikai veteranai vis dar prisiminė, kad laikai buvo geri, energetikos ministras A. Sekmokas su P. Noreika aptarinėjo, kaip IX bloke gaminamą šilumą ne į ežerą leisti, o panaudoti miestų ir įmonių apšildymui. Pasak P. Noreikos, tai padaryti galima su mažesnėmis investicijomis nei statyti biokuru kūrenamus katilus – reikia tik pastatyti vandens  cheminiam valymui   įrengimus. Ministrui tokia idėja patiko ir jis pažadėjo „Lietuvos energijai“ tokį darbą užduoti.