Dalius Matkevičius: chirurgai dažnai pasuka į komerciją, o aš – į Elektrėnus

Veido ir žandikaulių chirurgas, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto lektorius, šį pavasarį dar išgarsėjęs dėl Ukrainos kariui atliktos sudėtingos veido operacijos, Dalius Matkevičius konsultuoja ir elektrėniškius. Elektrėniškiai turi galimybę išvengti ilgų eilių pas chirurgą, nes vieną kartą per mėnesį gydytojas D. Matkevičius elektrėniškius dėl dantų ar žandikaulių problemų konsultuoja ir būtinas procedūras atlieka Elektrėnų estetikos ir odontologijos centre. Su gydytoju kalbame apie vei­do ir žandikaulių chirurgo darbą ir darbą Elektrėnuose.

J.K. Chirurginis burnos, vei­do ir žandikaulių gydymas Elektrėnuose. Kaip tai vyksta?
D.M. Gal pradėkime nuo to, kad veido ir žandikaulių chirurgų šiuo metu biudžetinėse įstaigose dirba gal apie 15 gydytojų. Dauguma paruoštų šios srities specialistų eina į komercinį verslą. Kolega odontologas-ortopedas Vaidotas, Elektrėnuose įkūręs Estetikos ir odontologijos centrą, įkalbėjo ir mane keletą valandų per mėnesį padirbėti Elektrėnuose. Mane sudomino įstaigos gera įranga ir Vaidoto geras požiūris tiek į darbuo­tojus, tiek į pacientus. Iš Vai­doto vizijos supratau, jog komercija pas­kutinėje vietoje, svarbiausia kokybiškas darbas ir geras ilgalai­kis rezultatas. Elektrėnuose man būna paruoštas operacinis laukas ir pacientas, atvažiavęs galiu iš karto dirbti. Elektrėnuose daugiausiai atlieku kaulų priauginimo, implantavimo operacijas. Jei žmogui reikia rimtesnės operacijos, siunčiuosi į Žalgirio kliniką.

J.K. O sudėtingesnės veido ir žandikaulių chirurginių paslaugų elektrėniškiams daž­nai prireikia?
D.M. Žalgirio klinikoje gydomas ne vienas elektrėniškis, bet jei reikia skubios pagalbos, Elektrėnų klinikos medikus pakonsultuoju ir nuotoliniu būdu. Neseniai buvo atvejis, kai nepilnametis, nukritęs nuo paspirtuko, susižalojo vei­dą. Pakonsultavus nuotoliniu būdu klinikos medikai atliko reikiamas procedūras, todėl sudėtingesnės operacijos neprireikė.

J.K. Pastaruoju metu pa­daugėjo traumų, patiriamų nelaimingai važiuojant paspirtukais?
D.M. Medikai nujautė, kad tas pasivažinėjimas dideliu greičiu ar net dviems ant vieno paspirtuko prišauks nelaimių. Be paspirtukų, padaugėjo nelaimingų atsitikimų šokinėjant ant batuto. Jei prieš keletą metų dažniausiai medikų pagalbos prireikdavo dviratininkams, tai dabar užplūdo pramogautojų nelaimių banga. Ir dažniausiai nelaimės įvyksta tamsiu paros metu, o nukentėjusieji būna apsvaigę.

J.K. Be to, kad suteikia pagalbą po nelaimingų atsiti­kimų, kokias dar paslaugas teikia veido ir žandikaulių chi­rurgai?
D.M. Daugiausiai atliekame burnos, veido, kaklo onkologinių ligų – navikų – operacijų. Žalgirio klinika tokioms operacijoms turi reikalingą įrangą, todėl operuojame klinikoje, o gydytis siunčiame į onkologines ligonines.

J.K. Šį pavasarį pasaulį apskriejo žinia apie sudėtingą, bet sėkmingą ukrainiečio ka­rio operaciją Lietuvoje. Tą ope­raciją atlikote Jūs. Gal trumpai pasidalinkite įspū­džiais su elektrėniškiais?
D.M. Man tai buvo labai didelė patirtis, o Lietuvos medicinoje nau­dojant aukštąsias skaitmeni­nes technologijas, 3D spausdintuvu, pirmą kartą buvo pagaminta konstrukcija, kurią reikėjo implantuoti. Lietuvą ukrainietis pasirinko gavęs rekomendacijas iš kitų Europos klinikų – kitos Europos šalys atsisakė tokią sudėtingą operaci­ją atlikti. Techniškai buvo sunku ir rizikinga sumontuoti iš titano pagamintas dalis ir jas užfiksuoti. Per giliai įgręžus, galėjo būti pažeistos smegenys, o netinkamai sujungus, liežuvis galėjo užspausti gerklę. Pacientas per sprogimą patyrė sunkias traumas – buvo išniręs ir lūžęs žandikaulis, o jo sąnarys su­stingęs. Pacientas negalėjo išsižioti. Džiugu, kad gydymas pasisekė. Vitalijaus, toks ukrainiečio vardas, vei­das nebėra perkreiptas, atkūrėme kvėpavimo ir maitinimosi funkcijas.

J. K. O Vitalijus toliau gydosi Lietuvoje?
D.M. Ne. Jis jau fronte, gina tėvynę. Vitalijus šmaikštavo, kad jei jis kartą buvo iš mirties išvaduotas, kitą kartą gal mirtis jo nebelies. Kitaip jis pasielgti sakė negalintis.

J.K. Įsivaizduoju, koks sun­kus chirurgo darbas. Bet Jūs dar domitės ir politika, dvi kadencijas buvote Kaišiadorių r. savivaldybės tarybos narys.
D.M. Domėtis politika mane įkvėpė istorijos mokytoja, kuri ge­resnį pažymį rašydavo tiems, kas domisi politika. Nors savivaldoje po­litikos nėra daug. Dirbau Sveikatos komitete ir, manau, kažkiek prisidėjau prie to, kad Kaišiadorių ligoninę pertvarkos palietė minimaliai. O šiaip darbas savivaldoje kartą per mėnesį, kai vyksta posėdžiai, sudaro sąlygas atsitraukti nuo chirurgo darbo įtampos.

J.K. Bet Jūs pats šiuo metu gydotės Abromiškių reabili­tacijos ligoninėje. Kas atsitiko?
D.M. (Šypsosi). Kitus operuodamas savo sveikatą apleidau. Taip atsitiko, kad po eilinės operacijos taip surakino stuburą… jog pas medikus pats nebenuvažiavau. Ačiū Abromiškių medikams, jau atstatė po stuburo operacijos…

J.K. Ačiū Jums už gerą informaciją, mums skirtą laiką, o skaitytojų vardu belieka palinkėti greičiau pasveikti ir grįžti į darbą.

Kalbino Julija Kirkilienė