Dailininko ir scenografo Gintaro Makarevičiaus kūrybinės refleksijos

Dailininko ir scenografo Gintaro Makarevičiaus kūrybinės refleksijos

Yra žmonių, kurie reiškiasi labai plačiai ir įvairiose sferose. Vienas tokių yra Gintaras Makarevičius, gimęs ne­dideliame Ša­kaldonių kaime, užaugęs Elek­trėnuose. Jis yra labai universalus ir produktyvus menininkas  – dailininkas, scenografas, kino režisierius, šiuolaikinio vizualinio meno atstovas, kuria dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus. Pastarąjį dešimtmetį G. Makarevičius geriausiai žinomas kaip dokumentalistas ir scenografas,  apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija ir net trimis aukš­čiausiais Lietuvos teatro apdovanojimais – Auksiniais scenos kryžiais už scenografiją spektakliams „Patriotai“, „Šmėklų sonata“ ir „Išvarymas”.
Gruodžio mėnesį galerijo­je „Meno niša“  Vilniuje veikė G. Makarevičiaus piešinių paro­da „Plastmasinė varna“ .

Inspiracijos ligoninės palatoje
G. Makarevičius piešinių parodos atidaryme pasakojo, kad tie  piešiniai yra inspiruoti realių įvykių ir žmonių. Ligoninės palatoje, stacionare, pandemijos metu patirti intensyvūs išgyvenimai pažadino ir kažkada buvusių patyrimų refleksijas, o kartu su jam įprasta piešimo raiška suplakė į kartais fantasmagoriškus motyvus.
„Viena svarbesnių tokio po­būdžio piešinių atsiradimo, sukū­rimo priežasčių yra terapija. Piešdamas „iškraunu“ dabartyje patiriamą nežinios baimę ir baimę dėl atei­ties. Tikriausiai galima sakyti, sublimuoju tokiu būdu etiškumą nepiešti karo, kuriame tiesiogiai ne­dalyvauju“, – teigė menininkas.
O parodai pateiktame aprašyme G. Makarevičiaus pasakojo apie vieną ligoninės palatoje patirtą išgyvenimą – palatos kaimyno, įvardijamo kaip „kito“ arba „oj“, mirtį, kuri, kaip galima suprasti, buvo svarbus veiksnys, inspiravęs minėtus piešinius. „Išvengti mirties neįmanoma. Suprantu tai, bet negaliu to prisijaukinti kaip duotybės, kuri būtų neatsiejama nuo mano kūno“, – tarsi apibendrino menininkas.
„Mums didelė garbė reprezentuoti G. Makarevičiaus tapybinę, ant popieriaus nugulančią, kūrybos pusę. Antrosios menininko parodos galerijoje laukėme net ketverius metus. Šiemet „Meno niša“ švenčia 20-ąjį gimtadienį, kurį galerijos erdvėse užbaigsime su šia puikia Nacionalinės premijos laureato personaline paroda“, – parodos atidaryme sakė galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.

Apie tapybą ir aliejinės pastelės techniką
G. Makarevičius savo tapybą vadina abstrakčia.
„Tapiau veidą, bet nepatiko. Tada medį, bet ir jis manęs neįtikino; atrodė pernelyg medis. Supratau, kad nenoriu tapyti to, kas jau YRA. Kaip sujungti vaizdą ir jausmą ar mintį? Kodėl tai svarbu? Tapybos kalba turi savo gramatiką. Jos neįmanoma perskaityti nei žodžiu, nei sakiniu, bet akivaizdu, kad galima išgyventi ir suprasti“, – yra sakęs universalus menininkas.
Pasak jo, tapyba – tai tokia meno rūšis, kuri yra labiausiai susijusi su kuriančiuoju, nes gali talpinti savyje jo psichofizinę informaciją kartu veikdama kaip terapija, kurios metu galima sustabdyti laiką. Kai meno konceptai pradeda varginti, norisi prisiminti pradžią.
Piešiniai, eksponuoti parodo­je „Plastmasinė varna“, atlikti aliejinės pastelės technika. Kaip teigia G. Makarevičius, ši technika teikia galimybę priartėti prie tapybos aliejiniais dažais ir dėl plastinių savo savybių padeda perteikti intensyvius psichofizinius patyrimus taktiliškai.
„Piešinio formatas nėra toks gremėzdiškas kaip kita technika tapant ant drobės ar kitų paviršių. Svarbi spontaniška piešimo pradžia, todėl nedaug pasiruošimo reikalaujantis piešimo kūrybos procesas yra ir patogus, ir produktyvus“, – apie savo parodą pasakojo žymusis menininkas.
Kas jį inspiruoja tapyti?
„Labiausiai inspiruoja bepras­mybė ir pats tapymo procesas, jo ilgesys, nes jame slypi laisvė“, – teigė G. Makarevičius.

This slideshow requires JavaScript.

Ir apie vaikystę, ir paauglystę
Gintaras Makarevičius gimė  ne­­dideliame Šakaldonių kaime, Tra­kų rajone, (dabar Elektrėnų savival­dybė), apie 10 kilometrų į pietus nuo Elektrėnų. Netoli šio kaimo – turtingi Jagėlonių miškai, nuo jų kalvelių atsiveria Bajorų, Vindžiulių kaimų slėniai.
,,Ankstyvoji vaikystė prabėgo kaime, senelių ir gamtos prieglobstyje, kur vyravo nuostabi gamtos ir žmogaus harmonija“ – žiniasklaidai yra pasakojęs menininkas.
Vėliau Makarevičių šeima persi­kėlė gyventi į Elektrėnus, matyt, vildamiesi geresnio gyvenimo ir dėl to, kad vaikams būtų patogiau mo­kytis. Elektrinės miestas tada sparčiai kūrėsi ir augo, viliojo žmones ne tik iš aplinkinių kaimų ir visos Lietuvos kampelių, bet ir iš visų tuometinės Sovietų Sąjungos respublikų.
„Mano brolis buvo melomanas, sovietiniais laikais sugebėjo iškvaršinti užsienyje gyvenantiems giminaičiams galvas – tie jam siųsdavo vinilines plokšteles. Įsivaizduokit, 1980 metai, o jo kolekcijoje – „Led Zeppelin“, „Queen“. Chebra eilėje stovėjo, kad gautų įsirašyti. O dar tokiuose Elektrėnuose…“, – viename interviu yra pasakojęs G. Makarevičius.
Ketveriais metais vyresnis brolis jam leido dalyvauti savo draugų vakarėliuose, suėjimuose. Gintaras klausėsi pokalbių, filosofavimų, skaitė aptariamas knygas. Visa tai jam darė begalinį įspūdį.

Vilniuje – vos baigęs aštuonias klases
Besimokydamas „Ąžuolyno“ vi­durinėje mokykloje Gintaras jau aštuntoje klasėje nutarė, kad toliau mokytis nori ne Elektrėnuose, o Vilniuje. Nutarė stoti į Vilniaus Statybos technikumą, vėliau reorganizuo­tą į Vilniaus aukštesniąją statybos mokyklą, dabar tapusia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Penkiolikmetis galvojo maždaug taip: įgis vidurinį išsilavinimą ir specialybę, gyvens įdomesniame mieste. Ir tas sumanymas pasiteisino.
Dar besimokydamas Vilniaus Statybos technikume G. Makare­vičius atrado naujų gyvenimo ma­lonumų – pradėjo lankyti įvairias meno parodas, spektaklius. Tada ir tapyti pradėjo.
„Vilnius nepaprastai patiko, tiesiog, nuplėšė stogą”, – yra sakęs menininkas.

Iš technikumo – į Dailės institutą
G. Makarevičiui ir bičiuliui, besimokantiems Statybos technikume, buvo pasiūlyta toliau studijuoti architektūrą Dailės institute. Taip ir padarė. Netrukus Gintaras pasuko į tapybą, tęsė studijas Tapybos katedroje.
Menininkas žiniasklaidoje yra pasakojęs, kad per praktikas išsigando suvokęs, kad tapus architektu visą gyvenimą teks praleisti prie braižymo lentos, o tai jo visai neviliojo. Perspektyvą matė daugmaž tokią: braižymo lenta, kavutė, parūkymas ir vėl ta pati braižymo lenta.
„Juk tada nežinojome, kaip viskas pasikeis. Todėl svarsčiau, kad kokį nors užsakymą asmeniškai geriausiu atveju gausiu sulaukęs 40 ar 50 metų. Atrodė, ta sovietinė stagnacija truks tūkstančius metų“, – sa­kė G. Makarevičius.
Norėjosi įdomesnio gyvenimo, sužavėjo bohema?
„Ne, nepriklausomybė. Užsidirbi iš šalies, kur nors sargauji, o meną gali kurti tokį, koks tau įdomus, taip išvengi rutinos“, – teigė pašnekovas.

Teptukai, vaizdo kamera, instaliacijos ir objektai
„XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kaip ir daugelis jo kartos dailininkų, G. Makarevičius iškeitė teptuką į vaizdo kamerą (nors piešimo ir tapybos neapleido iki šiol) ir meno lauke debiutavo kaip šiuolaikinių medijų menininkas – instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas, tapo vienu iš pirmųjų 1997 m. įkurtos Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių. Nuo 1995 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje“, – buvo rašoma parodos „Plastmasinė varna“  anotacijoje.
„Gintaras Makarevičius yra da­lyvavęs daugelyje prestižinių tarp­tautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip šiuolaikinio meno bienalė „Manifesta 4“ Vokietijoje (2002), ar tarptautinis filmų festivalis „La Rochelle“ Prancūzijoje (2005). 2008-aisiais menininkas buvo įvertintas vienu iš svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų – už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ jam įteiktas Lugano (Švei­carija) kino festivalio pagrindinis prizas. Jo kūrinių yra įsigiję šiuolaikinio meno muziejus KIASMA Suomijoje, MO muziejus bei privatūs kolekcininkai, o ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukurtą medinių objektų seriją „Plaukai I,II,III, IV“ galima pamatyti nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje“, -pastebėta parodos ir jos autoriaus apibūdinime.

Ryškiausias – scenografijoje
Parodos anotacijoje pažymėta, kad G. Makarevičiaus meninė veikla apima ir scenografiją. Pradėjęs savo veiklą teatre 1997 m., dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuriančių scenovaizdžius Lietuvos ir užsienio teatruose. Kurdamas dramos ir muzikinio teatro spektakliuose, jis bendradarbiauja su žymiausiais Lietuvos ir užsienio režisieriais, tarp jų su Oskaru Koršunovu, Gintaru Varnu, Jonu Vaitkumi, Algirdu Latėnu, Éricu Lacascade’u, László Bagossy, Kęstučiu Jakštu, Jonu Jurašu ir kitais. Kaip scenografas G. Makarevičius apdovanotas trimis Auksiniais scenos kryžiais, kurie yra aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai.
2017 m. menininkas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kuri, beje, šiemet paskirta ir iš Elektrėnų kilusiam poetui ir publicistui Rimantui Stankevičiui.

Rasutė Šakienė
Daiva Červokienė
Andrej Vasilenko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69