Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio (Žiaurus elgesys su gyvūnais) pataisą, numatančią už gyvūno nužudymą, sužalojimą arba kankinimą bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Šiuo metu už tokius nusikaltimus numatomas areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pritarus darbiečių pataisoms, toks nusikaltimas bus laikomas apysunkiu ir jam gali būti pritaikyta bauda iki 200 MGL (26 tūkst. Lt). Teikti tokias pataisas Seimo narę paskatino informacija apie padažnėjusius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
„Peržiūrėjusi internete Jurbarko rajono gyventojo surengtą šuns egzekucija, pašiurpau. Žmogus ne tik be jokio sąžinės graužimo kankino šunį, bet ir nepabūgo savo „žygdarbį“ nufilmuoti ir įdėti jį į internetą. Akivaizdu, kad gyvūnų kankintojai jaučiasi nebaudžiami, nes bausmės už gyvūnų kankinimą Lietuvoje šiuo metu yra per švelnios“, — sako pataisos iniciatorė D. Mikutienė.
Anot darbietės, nuo nusikaltimo prieš gyvūną iki nusikaltimo prieš žmogų yra vienas žingsnis. „Gyvūną nužudęs žmogus, kuris nesulaikė adekvačios bausmės už savo nusikaltimą jau nebejaučia ribos. Pasijutęs nebaudžiamas, jis net nesusimąstys, pakeldamas ranką prieš žmogų“, — sako parlamentarė.
Pasak D. Mikutienės, daugelyje Europos Sąjungos šalių galioja žymiai griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais. „Galiojanti griežčiausia bausmė — vienerių metų laisvės atėmimas, kuris paprastai skiriamas lygtinai — yra menka, ji neatgraso asmenų nuo gyvūnų kankinimo, žalojimo ir žudymo. Pavyzdžiui, Čekijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais asmuo gali būti įkalintas iki dvejų metų, tačiau rengiamas įstatymo pakeitimas, kuriuo viršutinė sankcijos riba būtų pakelta iki penkerių metų“, — teigia D. Mikutienė.