Emilijos kelias Lietuvos šimtmečio vingiuose
Julija Kirkilienė Prieš devyniasdešimt metų, kai į pasaulį atėjo Emilija Lingevičienė, Didysis šeštadienis irgi buvo balandžio 15 diena. Ta diena pažymėtas Emilijos gimimas atspindi viso...
Laidotuvių papročiai
Artimųjų, mylimų žmonių netektys neišvengiamos ir palydimos ne tik skausmo, bet ir begalės rūpesčių. Per ištisus šimtmečius susiformavusias tradicijas šiandien labiausiai koreguoja žmogaus įnoriai ir...
Pavasario ciklas
Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Senovinės žiemos išvarymo bei atsisveikinimo su ja apeigos sutapatinamos su...
Didžiosios žiemos šventės ir jų laukimas
Lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį jiems reikšmingų dienų. Susidarė ištisi švenčių ciklai, turintys aiškų pobūdį, paskirtį, susiję su vienokiomis ar...
Kur grūdus susimalti galima buvo
Dažnas kaimas turėjo malūnus. Mūsų krašte buvo paplitę vandeniu sukami malūnai. Malūnai įvairiais laikotarpiais stovėjo Zaviesuose, Baltamišky, Senosiose ir Naujosiose Kietaviškėse, Karagėliškėse, Žuvyčiuose. (daugiau…)
Pėsčiomis melstis skubėjo
Pasakojo Marijona Japkevičiūtė-Tamkūnienė iš Belezų k. Ajam Kalvarijon atlaiduosna. Seniau nebuva mašinų, visi daug vaikščioja pėsčiom. Vievin ajam pėsčiom, Vylniun, Kalvarijon. Susirenka pulkas žmonių, apie...
Tautą per amatus pažinsi
Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Lietuvoje didžiąją amatininkų dalį sudarė medžio apdirbimo meistrai: dailidės, staliai,...
Kaimo darbai
Ištisus metus nuo pavasario iki vėlyvo rudens laukuose vykdavo įvairūs kaimo žmonių darbai, jie nesibaigdavo ir žiemą, pareidavo į trobas, klojimus, jaujas, tvartus. Žemės darbai...
Apie vestuves, krikštynas ir vaikų auginimą
Tęsinys Vestuvės Pasakojo Zofija Kasciukevičiūtė Beliukevičienė iš Kalninių Mijaugonių k.Kap apsiženijam? Tada tėvai nelaida sūnų tolimuosna kaimuosna vaikščiot’, mergų ieškot’, tai visi savi vienas aplink...
Kaip mūsų seneliai užaugo
Senovės baltai tikėjo, kad žmogaus likimas labai priklauso nuo to, kaip su juo elgiamasi pirmosiomis gyvenimo akimirkomis, nes gimimas – tai vienos pagrindinių gyvenimo ribų...
Kaip senoliai vestuves atšokdavo
Vestuvių tradicijos ir papročiai priklauso nuo kultūros, tautos, tikėjimo, socialinio luomo. Senovės lietuvių pasaulėžiūroje vestuvės buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų, greta gimimo ir mirties....
Visi po vienu stogu: ir žmonės, ir gyvuliai
Bėgant amžiams Lietuvoje yra buvę kelių tipų gyvenviečių. Viena seniausių, išlikusių iki mūsų dienų – kaimas. Lietuva – žemdirbių kraštas. Iki XX a. antros pusės,...
Dūšia vaikšto
Jono Basanavičiaus knygoje „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių bei velnių” kalbama apie vėles, Visų šventųjų naktį ar per „Žaliąjį Četvergą” susirenkančias bažnyčion išklausyti mišių. Tuo metu...
Stulpai, ugnelės, garsai, baimės
Vėlės – mirusiųjų dvasios, jos dažnai pasivaidena gyviesiems įvairiais pavidalais – stulpais, ugnelėmis. Kartais jie stūgauja, girgžda medžiuose, pavirsta paukščiais ar gyvūnais. Vaiduokliai pasirodo –...
Apie tai, kaip mūsų krašte vaidenosi
Vaidenimosi tema yra populiari, ypač tokių senų kultūrų šalyse kaip Anglija, Airija. Pasakojimai apie vaidenimąsi Lietuvoje yra susiję su vėlių kulto liekanomis, arba su chtoniškojo...
Mūsų senolių spėjimai ir burtai
Gamta – stipri jėga, valdanti pasaulį, nuo jos viskas priklauso. Senovėje gamtos jėgų apsuptyje daug kas buvo aiškiau ir suprantamiau: vyravo tikėjimai ir įvairūs draudimai...
Kaip savivaldybėje ežerai atsirado
Papročiai, tradicijos sudaro bendruomenines sąlygas, kurios laikui bėgant keičiasi, tačiau išlieka nepakitusios tam tikros funkcijos, kodai. Istorinė ir kasdienos, protinė ir jutiminė žmogaus patirtis suteikia...
Obenių ir Šuolių dvarai ir kaimai
Palivarkas - XVI-XVIII a. LDK iki XIX-XX a. nedidelis Vidurio Lietuvos dvaras. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje palivarkai atsirado XV–XVI a., kai Valakų reformos metu iš esmės...