Bibliotekos neabejotinai yra labai svarbūs kultūros židiniai. Drįstu sakyti, kad kuo miestas ar miestelis yra mažesni, tuo bibliotekos juose yra svarbesni kultūros židiniai. Šįkart apie bibliotekininkų darbo ypatumus ir kūrybiškumo svarbą jose bei mūsų kasdieniniame gyvenime kalbėjomės su Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto Lazdynų Pelėdos filialo vedėja Irena Senuliene. Ji dažnai akcentuoja, kad žodis biblioteka kilęs iš dviejų graikiškų žodžių biblio (knyga) + theke (saugykla), pašnekovės credo: „Biblioteka turi būti knygos šventovė, kurioje gerai jaučiasi ne tik skaitantys, bet ir knygas rašantys. Ji turėtų tapti rašytojų, muzikos ir dailės mylėtojų, platesnes dvasines erdves mėgstančių žmonių, namais. Kadangi Vievio biblioteka dalinasi vienu pastatu su Kultūros centru, čia turi darniai sugyventi knygos, muzika, dailė, kamerinis teatras ir meninis šokis“.
Vadovauti Vievio bibliotekai pradėjote neseniai, Jūsų muziejininkės darbo patirtis daug ilgesnė. Gal galite palyginti šiuos du darbus?
Baigusi Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, pradėjau dirbti Trakų istorijos muziejuje. Įvairialypė muziejinė veikla – eksponatų kaupimas ir tyrinėjimas, rinkinių apskaita ir saugojimas, parodų bei ekspozicijų rengimas ar leidinių sudarymas – įtraukė mane ilgam, daugiau kaip trims dešimtmečiams. Dar dirbant muziejuje pastebėjau bibliotekų ir muziejų veikloje daug panašumų: dokumentų kaupimas, sisteminimas, saugojimas, literatūrinės ir menininkų darbų parodos, leidybinė veikla, kraštotyra. Ir muziejai, ir bibliotekos vadinami atminties saugojimo institucijomis, pabrėžiant jų bendrą atminties komunikacijos funkciją. Tačiau darbas bibliotekoje, kitaip negu muziejuje, yra nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su miesto bendruomene, skaitytojų poreikių, susijusių su bibliotekos veikla, tyrimas. 2020 metų rudenį atėjus dirbti į biblioteką, laukė iššūkis: bibliotekos fondo patikrinimas ir perkėlimas į naujas patalpas naujai pastatytame Kultūros centro pastate. Šį procesą pavyko sklandžiai įgyvendinti, tačiau įkurtuvių džiaugsmo ne tik mums, bibliotekininkams, bet ir mūsų bibliotekos skaitytojams teko palaukti. Ir Vievio miesto bibliotekos 80-mečio nepavyko tinkamai paminėti, pagerbti ir susitikti su buvusiais bibliotekos darbuotojais, pasidžiaugti prisiminimų, apmąstymų akimirkomis. Tai lėmė siautėjusi COVID-19 pandemija ir karantinas.
Koks bibliotekininko darbas? Jame turėtų būti nemažai skaitytojams nematomos veiklos?
Bibliotekininko profesija yra labai plati, netgi universali. Net sunku apibendrinti, kokios savybės ir gebėjimai svarbiausi šios profesijos žmogui – tai nuo daug ko priklauso. Gal drįsčiau pagrindiniais vadinti pareigingumą, gebėjimą dirbti komandoje, iniciatyvumą ir orientaciją į rezultatą. Džiugu, jei bibliotekininkas turi humoro jausmą, siekia naujovių, yra paslaugus ir kūrybingas. Mano darbe daugiausia yra tos skaitytojams nematomos veiklos: planuoti, organizuoti ir apibendrinti bibliotekos veiklą, dalyvauti projektinėse veiklose, rūpintis bibliotekos įvaizdžiu, viešinti filialo veiklą, skleisti teigiamą patirtį, komunikuoti su žiniasklaida. Lankytojams matomos bibliotekos erdvės ir paslaugos yra tik nedidelė bibliotekų darbo dalis. Šiuolaikinė biblioteka yra atvira ir draugiška skaitytojui, atlieka ne tik dokumentų kaupimo, saugojimo, informacijos sklaidos funkcijas, bet teikia kokybišką informacinį aptarnavimą ir nuoširdų bendravimą.
Kaip suprantate kūrybingumą? Kaip nusakytumėte jo dedamąsias?
Kūrybingumo sąvoka pastaruoju metu itin dažnai vartojama viešojoje erdvėje ir neretai tampa nebeaišku, kas gi tai iš tiesų yra. Vien tai, kad yra du žodžiai – kūrybiškumas ir kūrybingumas – sukuria savotišką neaiškumą, kas yra kas. Kūrybingumas yra išugdomas. Žodžių junginyje „kūrybinis darbas (mokymas, veikla)“ būdvardis nurodo tik santykį su kūryba, o „kūrybiškas darbas“ žymi, kad kūryba sudaro to darbo esmę. Dar vienas mitas – kūrybingumas susijęs tik su menais. Bet šiandien matome, kad kūrybingumo reikia ir moksle, ir technologijose, ir kasdienybėje ar profesinėje veikloje. XXI a. vis labiau reikia kūrybingumo kaip gebėjimo rasti originalius sprendimus, unikaliai kurti ir perkurti aplinką, profesinį bei asmeninį gyvenimą ir nuolat keistis, prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo.
Turbūt daugiausia kūrybingumo reikia ruošiant ir įgyvendinant projektus. Pristatykite pagrindinius pastarųjų metų Vievio bibliotekos vykdytus projektus.
2021 metų rudenį biblioteka pradėjo vykdyti projektą – kūrybinių duetų vakarų ciklą „Mūzos sparno paliesti…“, kuriam dalinį finansavimą gavome iš Lietuvos kultūros tarybos, pateikę paraišką. Šių susitikimų išskirtinumas – kviestinis asmuo atvyksta į susitikimą su savo mokytoju, mokiniu ar kolega. Per įvairias kūrybines formas – parodas, muzikines ar teatro kompozicijas, knygų pristatymus ar filmų peržiūras – buvo siekiama suteikti galimybę visiems bendruomenės nariams susipažinti su profesionalaus meno kūrėjais, muzikos, teatro, literatūros ir žurnalistikos atstovais, jų kūryba, tarpusavio bendradarbiavimu bei vykdomais projektais, sužinoti kūrėjo požiūrį į savo darbą, veiklos sritį.
O kaip rinkotės kviečiamus asmenis?
Sakyčiau vadovavomės dviem kriterijais: rinkdamiesi profesionalaus meno atstovus, atsižvelgėme į jų sąsajas su šiuo kraštu arba siekėme susipažinti su žinomais ir pastaruoju metu itin populiariais žmonėmis. Kūrybinių duetų vakarų ciklas vyko 2021–2022 metais, paskutinis projekto renginys – susitikimas su knygos „Papasakoti Trakai“ autore humanitarinių mokslų daktare, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja Lina Leparskiene ir kviestiniu svečiu trakiete Rūta Lukoševičiūte įvyko lapkričio 29 d. Kol negalėjome organizuoti kūrybinių duetų vakarų Vievio miesto bibliotekoje, kūrybingai sprendėme patalpų klausimą, projekto renginius organizavome ir Elektrėnų bibliotekoje, ir Vievio bendruomenės namuose, Vievio kultūros centro mažojoje salėje, kadangi muzikinėms kompozicijoms reikėjo fortepijono.
Džiaugiuosi, kad projektas pavyko, į kūrybinius duetų vakarus susipažinti su kraštiečių, vieviečių menininko Virginijaus Stančiko, istoriko Virgilijaus Poviliūno, aktoriaus Irmanto Jankaičio, džiazo muzikanto Dainiaus Pulausko, choro „Con moto“ vadovės Audronės Stepankevičiūtės kūryba ir darbais atėjo per 200 žmonių. O į projekto renginį „Daiktų istorijos“, kuriame dalyvavo menotyrininkas, televizijos laidų vedėjas Saulius Pilinkus ir žurnalistė, laidų prodiuserė Edita Mildažytė, vos tilpo visi norintys.
Šiemet Vievis yra viena iš šalies mažųjų kultūros sostinių. Ar dėl to šie metai bibliotekai išskirtiniai? Jeigu taip, tai kuo?
Taip, iš tiesų, 2022-ieji Vievio bibliotekai išskirtiniai metai. Pirmiausia, gegužės 6-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse – Vievyje, šalia miesto aikštės, Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtoje, bibliotekos iniciatyva buvo atidarytas Knygų namelis. Tai rėmėjo „UAB GP Transco LT“ dovana Vievio bibliotekos skaitytojams ir miesto gyventojams. Namelį pagamino kraštietis Virginijus Stančikas. Visi norintys gali naudotis nauja paslauga – dalyvauti knygų mainuose. Tad kviečiame vieviečius daugiau skaityti ir dalintis! Už šią iniciatyvą, indėlį į Vievio, Lietuvos mažosios kultūros sostinės, vardo garsinimą bei kultūros puoselėjimą administracijos direktorius G. Ratkevičius įteikė man atminimo medalį „Vievis 500“.
Kitas svarbus, ilgai lauktas įvykis – Vievio kultūros centro ir bibliotekos atidarymas liepos 22-ąją. Na, o reikšmingiausias įvykis – Lazdynų Pelėdos vardo suteikimas Vievio miesto bibliotekai. Rugsėjo 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos nutarimu mūsų biblioteka pavadinta Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto Lazdynų Pelėdos filialu. Jau turime ir bibliotekos logotipą, kurio autorius – vievietis Nedas Svetlikauskas. Man biblioteka – tai ta vieta, kur praeitis pinasi su dabartimi, o į ateitį einama laikantis tikrųjų dvasinių vertybių. Siekėme, kad biblioteka turėtų Lazdynų Pelėdos vardą. Tai – puikus rašytojos Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės, nors ir trumpą laiką gyvenusios Vievyje, dabartinėje Vilniaus gatvėje, pas vaistininką knygnešį, lietuvybės puoselėtoją Jurgį Milančių ir parašiusios čia keletą kūrinių, atminimo išsaugojimas ir pagerbimas. 2022 metais minėjome gražias Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu rašiusių seserų Ivanauskaičių sukaktis – 150-ąsias Marijos Lastauskienės ir 155-ąsias Sofijos Pšibiliauskienės gimimo metines. Bibliotekos rengti Lazdynų Pelėdos atminimo renginiai įvairiapusiškai papildė „Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“ ir pirmojo Vievio vardo paminėjimo 500-ųjų metinių kultūrines veiklas. Iniciatyva Vievio miesto bibliotekai suteikti Lazdynų Pelėdos vardą buvo pastebėta ir įvertinta – 2022 m. lapkričio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės I. Šeiniaus bibliotekoje vykusiame posėdyje buvau pripažinta „Geriausia Vilniaus regiono bibliotekininke“ ir gavau apdovanojimą „Riešutas 2022“.
Pakalbėkime ir apie bibliotekos išleistas knygas… Tai labai didelė ir kiek netikėta iniciatyva.
Kitas svarbus šių metų įvykis – pirmojo Vievio vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 500 metų sukaktis. Mintis išleisti knygą apie Vievį kartografijoje man kilo dar tik sužinojus, kad Vievis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine 2022 m. Mano idėją palaikė iniciatyvus kraštietis Virgilijus Poviliūnas, jis pasiūlė istorikui, kolekcininkui Algimantui Muzikevičiui sudaryti leidinį ir panaudoti jame ilgus metus kauptos kolekcijos žemėlapius, kuriuose pažymėtas Vievis. Ir rugpjūčio 11 d. Vievio miesto bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Vievis žemėlapiuose“. Leidinyje yra 88 istoriniai ir šiuolaikiniai žemėlapiai, kuriuose buvo pažymėtas Vievis. Chronologiškai leidinys apima laikotarpį nuo pirmo žinomo Vievio paminėjimo žemėlapyje 1597-aisiais iki šių dienų. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rėmėjai – Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rotary klubas, be jų paramos knygos nebūtume išleidę. Džiaugiuosi, kad Kultūros centro iniciatyva išleista dar viena knyga „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“, sudaryta Romutės Lapinskienės ir pristatyta skaitytojams lapkričio 22 d. Labai tikiuosi, kad šie leidiniai skatins jaunąją kartą domėtis turtinga Vievio miesto istorija, didžiuotis praeitimi ir kurti gražią ateitį. Miesto bendruomenei itin svarbu pažinti krašto kultūrą, istoriją, asmenybes bei savo veiklomis garsinti miestą, skelbti žinią, kad čia gyveno, o dabar veikia aktyvūs ir kūrybingi žmonės.
Daug dirbate su jaunimu?
Technologijų amžiuje jauni žmonės vis labiau tolsta nuo knygų, skaitymą nukonkuruoja filmų žiūrėjimas, žaidimai. Kaip vaikams padėti atrasti skaitymo malonumą? Ankstyvas skaitymas vaikui suteikia nuo pat mažens sąlytį su kultūra ir menu, todėl labai svarbi yra šeimos nuostata, tėvų požiūris į knygą. Susitikimai su rašytojais ir iliustruotojais, viešieji skaitymai, edukaciniai užsiėmimai, konkursai, žaidimai – tai su knyga ir skaitymu susijusios veiklos, kurias vykdo biblioteka. Skaityti skatinama ir darželiuose bei mokyklose. Manau, itin svarbu yra palaikyti ryšį su mokyklomis, su miesto jaunimu, kuo daugiau skaitančio jaunimo įtraukti į bibliotekos erdvėje vykstančius renginius, skirtus jų gimtinėje gyvenusioms asmenybėms. Tikiuosi, kad teminiai rašiniai, kuriančio jaunimo konkursai, susitikimai ir diskusijos su bendruomene išgrynins jų santykį su biblioteka. Įsikūrusi naujame pastate, peržengusi 82 metų veiklos tarpsnį, biblioteka stengiasi atrasti save iš naujo, įtraukti į kultūrinę veiklą įvairaus amžiaus vietos bendruomenės grupes, sudarant sąlygas saviraiškai ir socialinei sanglaudai.
Skaitytojams būtų įdomu daugiau sužinoti apie Jus pačią, Jūsų šeimą, vaikus.
Mano gimtasis miestas yra Trakai. Augau ežerų ir senųjų pilių apsuptyje, todėl gyvenamos aplinkos kultūrinis kraštovaizdis formavo mano dvasines vertybes ir profesinį pasirinkimą. Na, o Vievis nuo vaikystės man yra artimas miestas, čia svečiuodavausi pas gimines, kitoje Vievio ežero pusėje, už kalvų, Seibutonių kaime, gyveno seneliai. Dabar Vievyje gyvena dukters Ievos šeima, trys anūkai nuo 12 iki 5 metų amžiaus dalyvauja bibliotekos veiklose: skaito, žaidžia kompiuterinius žaidimus, ateina į renginius, edukacinius užsiėmimus. Sūnus Simas gyvena Trakuose, jo vaikai dar maži, bet tikiuosi, kad ir jie atvažiuos į Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos renginius.
Kadangi daug kalbėjomės apie kūrybingumą, leiskite pokalbį baigti klausimu, o kam kūrybingumas reikalingas Jūsų kasdieniame gyvenime?
Manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje kūrybingumas mus lydi kiekviename žingsnyje. Pasirenkant darbą bibliotekoje man reikėjo kūrybingai pažvelgti į susidariusią situaciją, priimti naują iššūkį ir žengti pirmyn, keistis ir kurti naują profesinę aplinką. Man patiko perskaityti G. Klarkstono išgryninti 5 kūrybingo žmogaus mąstymo įpročiai: vaizduotė, atkaklumas, smalsumas, bendradarbiavimas ir nuosekli praktika. Kūrybingas žmogus naudoja ir ugdo juos savo kasdienybėje ir profesinėje veikloje.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu visapusės sėkmės.
Kalbėjosi Daiva Červokienė
Asmeninio albumo nuotr.