Bendruomeniniai šeimų namai – ne bendruomenėse

Bendruomeniniai šeimų namai –  ne bendruomenėse

Julija Kirkilienė

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną savivaldybės administracija pasitinka neramiai. Neseniai savivaldybėje lankėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT)specialistai. Redakcijos žiniomis, jie su savivaldybės vadovais kalbėjosi ne apie Valstybės valdymą, bet apie galimai mėginimą neskaidriai vykdyti projektą „Bendruomeniniai šeimos namai“.

Kad Lietuvai būtų geriau

Artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečiui, dar praėjusios vyriausybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikėjo sumažinti šalyje socialinę atskirtį, į kovą su skurdu įtraukdama bendruomenes. Tam ministerija paruošė Investicijų veiksmų programą, įrodydama Europos Sąjungai, kad už Lietuvai skirtus pinigus būtų galima teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir taip šalyje būtų sukurta darbo vietų, augtų ekonomika, didėtų jaunimo užimtumas ir t.t. Žodžiu, jei tik Europa duotų pinigų, Lietuvoje gyventi taptų geriau ir saugiau. Europos Komisija, žinoma, patikėjo gerais Lietuvos norais, iš Europos Sąjungos fondų skyrė per 19 mln. eurų ir prirašė daug raštų, kaip tuos pinigus reikėtų panaudoti, kad Lietuvoje gyventi būtų taip gera, kaip tose šalyse, į kurias emigruoja lietuvaičiai.

Projektas nutrauktas

Prie Europos Sąjungos skirtų milijonų Lietuva iš biudžeto pridėjo dar porą milijonų eurų, ir Finansų ministerija tuos pinigus paskirstė visoms savivaldybėms pagal planuojamus projektus. Bet sutartis projektų vykdymui pasirašiusios yra tik 12 savivaldybių iš 60. Bėda ta, kad savivaldybės nežino, ką daryti, kad už tuos pinigus šalies gyventojai būtų mokomi teisingai gyventi. Tie gyventojai, tai ne socialinių rizikų šeimos, ne nepasiturintys žmonės. Jiems ir taip įvairių projektų sukurta, daug žmonių su jais dirba. Bendruomeninių namų projektas skirtas tiems, kurie lyg ir įtelpa į šalyje nustatytas moralines bei materialines normas, bet lyg ir reikėtų pagerinti savo žinias apie pozityvią tėvystę, lyg ir reikėtų šeimos įgūdžius patobulinti ir pan. Tam būtų vykdomi įvairūs mokymai, teikiamos psichologų paslaugos, mediacijos paslaugos ir t.t. Tuos darbus pagal projektą ir įvairius aprašus atlikti turi savivaldybės administracija su partneriais. Elektrėnų savivaldybei kompleksinėms paslaugoms šeimoms teikti skirta per 210 tūkst. eurų, bet dėl pinigų paskirstymo iškilus konfliktui tarp savivaldybės ir pasirinktų partnerių, projektas laikinai nutrauktas.

Konfliktas

Projekto „Bendruomeniniai šeimos namai“ pareiškėja privalo būti savivaldybės administracija, o vykdyti projektą reikia kartu su partneriais. Kaip pasirinkti partnerius, aprašyta SADM projektų finansavimo sąlygų apraše. Partnerių atrankai savivaldybės administracija patvirtina savo partnerių atrankos tvarką. Partneriais galima pasirinkti nevyriausybines organizacijas, juridinius ir fizinius asmenis. Atranka gali būti nevykdoma partneriui, kuris yra savivaldybės įstaiga. Atranką atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, nežinia, ar neįsigilinęs į sąlygas, ar dėl kitokių sumetimų, partneriais projektui įvykdyti pasirinkti nutarė tik visuomenines organizacijas, kurios pareiškė norą projekte dalyvauti. Partneriams atrinkti buvo sudaryta komisija, o tos komisijos narėmis tarp kitų narių įrašytos Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė ir Ūkio, plėtros ir investicijų skyriaus specialistė Kristina Vitartė.

Partneriais atrinktos buvo bendruomenė „Aktėvystė“, Kurkliškių kaimo bendruomenė ir asociacija „Elektrėnų šeimos klubas“, kurios aktyviomis narėmis nuo 2012 m. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo V. Šimkūnienė (valdybos narė) ir K. Vitartė (valdybos pirmininkė). Po ilgų susirašinėjimų tarp komisijos ir partnerių, įvertinus pateiktus projektus, įrodančius, kaip bus vykdoma bendruomeninių šeimos namų veikla, lėšas komisija paskirstė taip: bendruomenei „Aktėvystė“ – 16234 EUR, Kurkliškių kaimo bendruomenei – 25600 EUR, o asociacijai „Elektrėnų šeimos klubas“ – 147923,85 EUR. T.y. Šeimų klubui pinigų paskirta beveik 5 kartus daugiau nei abiems bendruomenėms kartu. Kurkliškių kaimo bendruomenė ir bendruomenė „Aktėvystė“ mano, kad projekto lėšos paskirstytos neteisingai ir planuojamos buvo panaudoti neskaidriai, todėl konkurso rezultatus apskundė, savivaldybės tarybos bei administracijos prašė įvertinti komisijos narių K. Vitartės ir V. Šimkūnienės veiksmus nenusišalinus nuo sprendimų priėmimo bei veiklos komisijoje, kaip numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybiniame tarnybos įstatyme, ir konkurso rezultatus panaikinti.

Sustabdė

Komisija, atsižvelgdama į bendruomenių pareiškimą, 2016 m. gruodžio 28 d. sušaukė posėdį ir nutarė „…siekiant išvengti privačių ir viešų interesų konflikto…“, pasiūlyti administracijos direktoriui panaikinti galiojančius teisės aktus ir skelbti partnerių atrankos procedūrą iš naujo. Protokole nenurodyta, ar už tokį nutarimą buvo balsuojama, bet konkursas buvo nutrauktas. Ir nors projektų finansavimo sąlygų apraše nėra nurodyta, kad partnerių atrankos aprašus turėtų tvirtinti taryba ar kitaip pritarti projekto vykdymui, sausio mėnesį posėdyje tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas „Dėl pritarimo projekto „Elektrėnų bendruomeniniai šeimos namai“ įgyvendinimui, savivaldybės biudžetinės įstaigos dalyvavimui partnerio teisėmis projekte ir projekto partnerių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Naujuose aprašuose parašyta, kad administracija vieną partnerį pasirenka Švietimo paslaugų centrą, o kitą vieną partnerį atsirinks konkurso būdu. Bet konkurse galės dalyvauti tik tos bendruomenės, kurios įkurtos ne vėliau kaip prieš 2 metus. Tai yra viena iš bendruomenių, kuri iškėlė projektui partnerių parinkimo problemas, konkurse dalyvauti nebegalėtų. Ir partneriu, pagal aprašą, pasirinkta būtų tik viena bendruomenė. Taryba minimam sprendimo projektui nepritarė ir projektas kol kas vykdomas nebus.

Laikas išspręs

Socialinės paramos skyriaus vedėja V. Šimkūnienė redakcijai sako, kad ji į komisija įtraukta buvo todėl, kad projektas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors projektą vykdo Ūkio, plėtros ir investicijų skyrius. Dėl to, kad nenusišalino nuo komisijos priimamų sprendimų, vedėja sakė nemananti, kad supainiojo interesus, nes Šeimų klubo veikloje aktyviai nedalyvavusi, o prieš pusmetį tą klubą palikusi.

Ar dėl tų problemų Elektrėnų savivaldybėje 210 tūkst. eurų nebus panaudota socialinei atskirčiai mažinti, atsakymo ieškojau SADM ministerijoje. Ministerijos ryšių su visuomene skyrius atsakė:

„Teikiame ministerijos atsakymą:

Bendruomeninių šeimos namų steigimas ir kompleksinių paslaugų šeimai teikimas yra numatytas visose Lietuvos savivaldybėse, šios paslaugos šeimai finansuojamos pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Elektrėnų savivaldybė nėra praradusi teisės panaudoti jai numatytas investicijų veiksmų programos lėšas. Šiuo metu 12 savivaldybių jau yra pasirašiusios projektų vykdymo sutartis su Europos socialinio fondo agentūra ir pradėjo projektines veiklas. Vėlesnis sutarčių pasirašymas reiškia, kad ir projektinių veiklų įgyvendinimas tikėtina bus pradėtas vėliau, nes tik pasirašius sutartį galima vykdyti pirkimus ir kitas veiklas, kurios yra būtinos, kad savivaldybės gyventojai galėtų pasinaudoti teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai“.

Iš atsakymo supratau, kad Elektrėnų savivaldybė dar turi laiko gerai išanalizuoti projektą, pasitarti su savivaldybėmis, kuriose bendruomeniniai šeimos namai jau pradeda veikti, sulaukti atsakymų iš FNTT ir VTEK (Vyriausiosios tarnybos etikos komisijos), kur pradėti tyrimai dėl V. Šimkūnienės, K. Vitartės ir V. Pruskaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei lėšų panaudojimo skaidrumo, ir nors vėliau, bet projektą įvykdyti galės kokybiškai ir skaidriai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų