Velykos – ne už kalnų. Tai primena savivaldybės aikštėje praeivius pasitinkantis ir išlydintis Velykų zuikis su pintine margučių. Smagią šventinę dekoraciją užsakė Elektrėnų savivaldybės administracija. O Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus savanorės prie šventinės nuotaikos kūrimo prisidėjo kiaušinių girliandomis papuošdamos šalia žaliuojančią eglutę.
Kaip sakė vicemerė Inga Kartenienė, artėjant Šv. Velykų šventei, nuspręsta pradžiuginti bendruomenę, o ypač vaikus, velykinėmis dekoracijomis. Aikštėje pastatytas 4 metrų rankų darbo zuikis su pilna kraite nuotaikingų velykinių kiaušinių, kurie tamsiu metu yra ir apšviesti. Velykinių dekoracijų, jų transportavimo, pastatymo ir apšvietimo kaina yra 2300 Eur. Paslaugos tiekėjas – UAB „Art Led Line“.
Pasaulyje kiškutis yra populiarus Velykų simbolis, tačiau tik Lietuvoje kiškiai yra Velykų bobutės pagalbininkai.
Lietuvių tautosakoje minima Velykų bobutė, Velykų boba ar Velykė, pamiškėje su kiškiais dažanti kiaušinius ir dovanojanti juos vaikams.
Laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“ pateikiama kupiškėnų tautosakos, kuri atskleidžia, kad Velykė – mergina, apsirengusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą draikosi įvairiaspalviai kaspinai. Jos pintinėlė apipinta žalumynais, iškaišyta margom gėlėm, pilna dažytų kiaušinių. Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo kiaušinius. Padeda jai kiškučiai. Sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis – saulės spindulys.
Jei Lietuvoje tikima, kad margučius atneša Velykų boba, tai Vokietijoje nuo XVII a. vaikams margučius į lizdus padeda Velykų kiškis („Osterhase“), o kiaušinių ar kitų dovanėlių gauna tik gerai besielgiantys vaikai.
Kiškis, panašiai kaip ir kiaušinis, yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. Senovės germanų pagoniškoje tradicijoje buvo garbinama vaisingumo, atgimimo, pavasario deivė Ostara (Eostre). Zuikis buvo vienas iš jos šventųjų gyvūnų. Būtent iš šios deivės vardo kilo ir angliškas Velykų pavadinimas – Easter.
Rašytiniuose šaltiniuose Velykų zuikis minimas dar 1500 metais. Pirmasis valgomas kiškutis iš cukraus ir miltų Vokietijoje pagamintas apie 1800 metus.
Germaniškas Velykų zuikis išplito į kitas šalis dėl migracijos, populiarumo JAV ir kultūrų suartėjimo per medijas ir komerciją. Dabar jis dažnai egzistuoja šalia vietinių tradicijų, kaip papildomas, žaismingas Velykų elementas.
Nors šiais laikais Velykų eglutės tradicija Lietuvoje nėra dažnai praktikuojama, seniau ji daug kam buvo įprasta. Velykų eglutę žmonės pasidarydavo prie tiesios šakos pririšdavę eglės šakelių. Padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9–12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę.
Smagūs ir linksmi šventės akcentai pakelia nuotaiką, tačiau verta prisiminti, kad Velykos – krikščioniška šventė, kurios svarbiausi simboliai pabrėžia Kristaus kančią, mirtį ir šlovingą prisikėlimą, kartu perteikdami vilties, džiaugsmo ir naujo gyvenimo žinią. Svarbiausiais šventės simboliais išlieka kryžius, Velykų žvakė, verba bei Dievo Avinėlis.
Pagal lt.wikipedia.org ir lttvirtove.lt inf. paruošė Virginija Jacinavičiūtė