Už elnią – 20 tūkst., už šerną – 5 tūkst., už lydeką – pusė tūkstančio litų. Pasikeitė vyriausybė, pasikeitė ir baudos brakonieriams – pakilo kone dešimt kartų. Taip pat aplinkosaugininkai konfiskuoja pažeidėjų įrankius ir netgi automobilius. Ir tai atgraso – brakonieriavimo atvejų užfiksuojama vis mažiau. Vieną kartą užsikrovę žalos atlyginimo naštą, kitą kartą nusižengėliai jau susilaiko. Arba sulaiko jų žmonos – sudegina tinklus, paslepia žeberklus – bijo, kad vyrai baudą gauti gali.
Didelės baudos pasiteisino
Didžiausi brakonieriai Elektrėnuose, kaip juokauja Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Virgilijus Pruskas, yra kormoranai. Jie tokiais kiekiais žuvies suryja, kad visi brakonieriai kartu sudėjus tiek nesužvejoja. Šių brakonierių populiacijos mažinimas – jau atskira tema, o tikrųjų brakonierių Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, mąžta.
„Naujosios vyriausybės politika dėl brakonieriavimo pasiteisino šimtu procentų. Elektrėnuose brakonierių žymiai sumažėjo. Ką anksčiau brakonieriui reiškė tie 700 litų baudos, kai iš vieno brakonieriavimo grobio užsidirbdavo porą tūkstančių, – ironiškai klausė V. Pruskas, – dabar, kai ištrauki tinklą ir paskaičiuoji žalos gamtai per 100 tūkstančių litų, brakonierius tai prisimena visą gyvenimą“. Per šiuos metus Elektrėnų savivaldybėje užregistruota apie dešimt administracinių teisės pažeidimo atvejų, o žalą gamtai atlyginti teko tik dviem elektrėniškiams.
Paskutinis šiurkštus brakonieriavimo atvejis savivaldybėje buvo užfiksuotas Vilūniškių kaime. Čia VRAAD pareigūnai sučiupo brakonierių, į kurio paspęstą kilpą pakliuvo šerniukas. Jauniklį vilūniškietis papjovė durdamas peiliu į kaklą. Pareigūnai, nuvykę į brakonieriaus namus, rado žvejybinių tinklų ir žeberklų. Už medžioklės ir mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus brakonieriui gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 2 iki 4 tūkst. litų ir įrankių konfiskavimas. Už neteisėtai sugautą šerną jis turės atlyginti 3288 litų laukinei gyvūnijai padarytą žalą.
„Fantastika atrodo tokios didelės baudos, bet mes sakome labai paprastai – nenusiženk ir nereikės mokėti“, – vizito Elektrėnuose metu sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Jis sakė, kad jau daug padaryta siekiant brakonieriavimą sustabdyti, tačiau pasistengti reikia ir dar – dabar svarbiausia užtikrinti inspektorių budėjimą visą parą ir reagavimą į iškvietimus.
„Griežta kontrolė ir padidinti įkainiai dėl padarytos žalos gamtai buvo veiksminga – pasiekėme, kad šiurkščių žvejybos pažeidimų – brakonieriavimo – naudojant tinklus, žeberklus sumažėjo net 3 kartus. Pastebimai, net 20 proc., sumažėjo ir šiurkščių medžioklės pažeidimų”, – 2013 m. rezultatus analizavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Nors brakonierių ir sumažėjo, bet V. Pruskas permainose įžvelgia ir neigiamų dalykų. „Kai baudos didelės, tai brakonierius sukasi kaip žaltys, bet kokiomis priemonėmis nori išsisukti: ir gąsdindamas, ir ginklą priešais nosį ištraukdamas, ir jėgą naudodamas“,- sakė jis.
Įžuvino Elektrėnų marias ir Vievio ežerą
Dažniausiai už brakonieriavimą Elektrėnuose baudžiami žvejai. Jie žvejoja ir be žvejo bilieto, ir su neleistinomis priemonėmis. Aplinkos ministerija kaip paskatinimą įsigyti žvejo bilietą vykdo akciją, pagal kurią visos lėšos, gautos perkant bilietus, yra skiriamos vandens telkinių įžuvinimui. Elektrėnų mariose tokiu būdu atsirado linų, Vievio ežere – ungurių ir kitų žuvų mailiaus.
Atsiranda savivaldybėje ir vienas kitas „rimtesnis“ pažeidėjas – kilpų statytojas ar apsiginklavęs šaunamuoju ginklu. Anksčiau jie buvo praktiškai nepažabojami, dabar juos gąsdina baudos, priemonių ir automobilių konfiskavimas, greitai turėtų padažnėti ir aplinkosaugininkų reidai.
VRAAD Elektrėnų agentūros vedėjas išskiria du brakonierių tipus: didžioji dalis jų iš medžioklės užsidirba, kiti patys suvartoja gėrybes, kurias nelegaliai pasisavina. „Tikras brakonierius iš to daro verslą, jokio turto neturi, iš jo labai sudėtinga išieškoti baudas“, – sakė V. Pruskas.
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 metais visame Vilniaus regione už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pateikta 28,7 tūkst. civilinių ieškinių, 2013 metais – 271,6 tūkst. Į kovą su brakonieriavimu pajungta daugiau žmonių: neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, miškininkai, saugomų teritorijų inspektoriai. 2011 metais buvo konfiskuotos 194 priemonės, kuriomis naudojosi brakonieriai, o 2013 metais – 299.
Brakonieriai dirba, kai inspektoriai miega
Kol kas problema yra ta, kad inspektorių savivaldybėse yra vos vienas ar du, jų darbo laikas yra penkias darbo dienas nuo 8 iki 17 val. Darbo kodeksas neleidžia inspektoriams dirbti ilgiau. Po darbo laiko inspektoriai neturi teisės daryti reido, jei nėra jo užregistravę, o ir leidžiamas jų skaičius ribotas – vienas per savaitę. Atlikdami savo tiesiogines pareigas – saugodami aplinką nuo pažeidėjų – inspektoriai yra priversti gudrauti. Jei naktį iškviečiami ir užfiksuoja pažeidimą, reidą užregistruoja vakarykšte data.
„Inspektoriai nuoširdžiai dirba tą darbą. Aš pats neskaičiuoju savo laiko. Jei žmogus skambina: ar dieną, ar naktį – keliamės, reaguojam. Bet yra tokių atvejų, kai už tokią gerą širdį inspektorius gaudavo papeikimą. Inspektorius atvyksta ne darbo metu, pažeidėjas pasiskundžia, išeina taip, kad ne darbo metu „pakėlęs ragelį“ inspektorius nusižengia“, – sakė V. Pruskas.
Planuojama įteisinti inspektorių budėjimus. Tada, kai inspektorius bus iškviestas bendruoju pagalbos numeriu ir pradės dirbti, jam bus skaičiuojamas atlyginimas. Taip jie geriau užtikrins aplinkos apsaugą. Šiuo metu visame Vilniaus regione budėti gali daugiausiai penki inspektoriai su savo ekipažais. Savaime suprantama, kad visų pažeidėjų jie aptikti negali.
O dar ir patys brakonieriai gudrauja: V. Pruskas pasakojo, kad jam paskambino ir pranešė, kad kažkas Pastrėvyje stato tinklus. Jis ten nuvyko ir nieko nerado. Pasirodo, kad tie patys brakonieriai tinklus statė ant visai kitame savivaldybės kampe esančio ežero ir nukreipė inspektorių kuo toliau nuo savęs.