Baigėsi katino dienos

Į redakciją užsukę du skaitytojai prašė pasidomėti, ar pardavus sklypus pagal Elektrėnų marias, liks senasis pėsčiųjų takas į Geibonis. Žmonės nerimauja, kad neliks to asfaltuoto tako, kuriuo žmonės dviračiais ar pėsčiomis ­vykdavo į sodus, kuriuo ar žiemą, ar vasarą, su vaikais vaikšto šeimos. Tuose soduose pastatyta daug gyvenamųjų namų, tad šiuo metu, kai tiek daug kalbama apie judėjimo naudą sveikatai, žmonėms gali būti atimta paskutinė galimybė pasivaikščioti mišku. Skaitytojai sako, kad naujai planuojamas dviračių

takas iki Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų skyriaus nepakeis tako per mišką. Žmonės sako, kad planuojamu naujuoju dviračio taku ir vaikščioti nesaugu, ir tektų kvėpuoti automobilių teršiamu oru. Ilgą laiką Elektrėnų pakrantės nebuvo išparduotos, galbūt todėl, mąsto žmonės, kad elektrinei dirbant iš senųjų kaminų rūkdavo dūmai. Dabar, nugriovus kaminus, žmonės mano, kad Elektrėnuose jau labai švarus oras, todėl turtingi žmonės veržiasi į Elektrėnus, o ramiai gyvenusiems elektrėniškiams atimamos galimybės net grynu oru pakvėpuoti. „Atrodo, kad elektrėniškiams, beveik 60 metų gyvenusiems kaip kurorte, katino dienos artimiausiu metu baigsis, nes dabartinė savivaldybės valdžia lengvai naujiems turtingiems elektrėniškiams atiduoda tai, ką miestui 60 metų kūrė elektrinės direktorius Pranas Noreika. „Kyla klausimas, ar savivaldybės valdžia irgi prieš turtinguosius žmones tapo bejėgė ar tik bedantė“,- nuoskaudomis dalijosi žmonės.
Ar išliks elektrėniškiams nors takelis per mišką, klau­sėme savivaldybės administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus:
„Elektrėnų savivaldybė suinteresuota išsaugoti senąjį (1970 metų) pėsčiųjų taką, vedantį į Geibonis per Alinkos ir Šarkinės kaimus. Šis takas nutiestas per miško žemę, esančią privačiuose sklypuose. Valstybė atkūrė nuosavybę grąžindama savininkams žemę, tačiau tako koridorių išėmė ne visuose grąžintuose skly­puose. Savivaldybė neturėjo įtakos grąžinamos žemės sklypų forma­vimui, nes veiksmas vyko kaimo, o ne miesto teritorijoje. Tako teritorijos priklausymas privatiems asmenims sudaro esmines kliūtis investicijoms (savivaldybės neturi pagrindo remontuo­ti tako, esančio privačioje žemėje, be savininkų sutikimo). Savivaldybė tikisi susitarti su savininkais dėl tako remonto. 1970 metų darbų specifika skyrėsi nuo šiandieninės. Dabar didžiąją laiko dalį užima ne statybos, o dokumentavimo procesas, kad nekiltų neigiamų teisinių pasekmių. Tuo tarpu šis senasis takas nutiestas be dokumentavimo, todėl dabar savivaldybei tenka šio pėsčiųjų tako kaip statinio teisinės registracijos rūpesčiai. Šias problemas išsprendus, galima tikėtis tako remonto finansavimo. Su laiku tai bus sutvarkyta. Su kokiu laiku – nespėliosiu.
Nuogąstauti dėl miško plyno iškirtimo abipus tako pagrindo nėra, nes miškus saugo įstatymas, miškininkai ir aplinkosaugininkai.“.
Redakcijos prierašas: kad ir kaip įstatymai besaugotų miškus, bet nau­jieji pakrančių savininkai savo nuosavybėje mišką kerta be gailesčio,o senasis pėsčiųjų takas gadinamas miškovežių ir kitokio sunkiasvorio transporto, dirbančio pas naujuosius elektrėniškius.