Atkaklus darbas ūkininkui pelnė krapų karaliaus vardą

Juose susodintos petražolių, krapų, salotų, pomidorų sėklos. Atšilus orams, vazonai keliaus į lauką, o išėjus pašalui – ir į dirvą. Taip kasmet prasideda pavasariniai šeimos ūkio darbai.

Z.Jurgila – bene vienintelis ūkininkas rajone, besiverčiantis prieskoninių daržovių auginimu. Šios veiklos pradžia buvo prieš gerą dvidešimtmetį, kai sutuoktiniai kolektyviniame sode pradėjo auginti gėles, daržovių ir gėlių daigus ir jais prekiauti turguje.
„Iš pradžių stovėti turguje buvo labai nejauku. Atrodė, iš visų pusių tave varsto pašaipūs žvilgsniai. Tik vėliau įpratome, kad parduoti sąžiningu darbu užaugintą derlių – jokia gėda“, – sako ūkininkas.
Prieskonines daržoves karteniškis augina jau dešimt metų. Pasak tuometinėje Veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę įgijusio Z.Jurgilo, tai darbas, reikalaujantis nepaprastai daug žinių, investicijų, rankų darbo.
„Auginti krapus, salotas, petražoles ar svogūnų laiškus nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Labai svarbu viską padaryti laiku – ir pasėti, ir patręšti, ir nuimti derlių. Prieskoninės daržovės linkusios greitai peraugti, tad jei laiku nenuimsi derliaus – teks jį parduoti pusvelčiui arba aparti. Dar labai svarbu, kad būtų išsaugota gera prekinė išvaizda. Pavyzdžiui, krapai turi būti sodrios žalios spalvos, nevysti ir turėti savo specifinį skonį,“ – patirtimi dalijasi ne tik auginimu, bet ir derliaus realizacija besirūpinantis žemaitis.
Išaugintą produkciją jis tiekia prekybos bazėms Palangoje, Klaipėdoje ir Tauragėje, o einamosioms išlaidoms sako užsidirbantis prekiaudamas turgeliuose Kartenoje, Plungėje.      
Iš viso ūkininkas turi 8 ha žemės, o prieskonines daržoves augina 3,5 ha plote.
„Petražolėms ir salotoms skiriame kelis arus, likusią dalį užima krapai. Per sezoną nuimam 3 – 4 derlius“, – tvirtina ūkininkas, kurį nuolatiniai turgelių pirkėjai neretai pagarbiai pavadina „krapų karaliumi“.
Sezono metu ūkininkas su žmona darbuojasi nežinodami nei laisvadienių, nei švenčių.
„Patys ir ravim, ir purškiam, ir tręšiam, ir kultivuojam. Per karščius kas pusvalandį nusiplaunam Minijoj nuovargį, gerai, kad gražioj vietoj gyvenam, ir vėl – į vagas. Kadangi žmona yra chemikė ir biologė, tai purškimai – jos prerogatyva, o aš tik juodadarbis, vykdau nurodymus, jei ką ne pagal instrukcijas nupurškiu, tai dar gaunu pylos“, – juokauja ūkininkas.

Didele paspirtimi ūkininkui tapo Europos Sąjungos parama. Z.Jurgilas prisipažįsta ilgokai svarstęs, ar verta jos prašyti.
„Žinot, koks žemaitis atsargus. Vis galvojau, ar verta, ar nebus daugiau bėdos nei naudos. Bet ryžausi, ir dabar tikrai nesigailiu. Jau trečius metus vykdau parengtą verslo planą ir gaunu po 1,5 tūkst. eurų per metus. Trejis metus niekas manęs netikrino, o kad gaučiau paramą ketvirtus ir penktus metus, bus patikra. Manau, kad nesu padaręs jokių pažeidimų, tad tikiuosi taip pat sėkmingai gauti ir likusias lėšas“, – sako ūkininkas, paramą gaunantis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų  programos (KPP) priemonę  „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.
Paramos lėšos leido jam įgyvendinti seną svajonę – įsigyti naują traktorių.
„Jau anksčiau buvau nusipirkęs japonišką traktorių, jį naudoju purškimui, kultivavimui ir frezą kabinau. Bet jis yra be kabinos. Todėl pasinaudojęs paramos lėšomis įsigyjau dar vieną labai reikalingą traktorių, šįkart kinietišką, su priekaba. Jis man labai palengvina darbą laukuose,“ – naują pirkinį giria ūkininkas.

Europos Sąjungos parama pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gali  pasinaudoti ūkininkai, norintys didinti savo valdų konkurencingumą, gerinti valdų struktūrą bei plėtoti rinkos poreikius atitinkantį ūkininkavimą.
Pagal šią priemonę galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos, kompiuterinės programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms. ES lėšas galima panaudoti gamybiniams pastatams, statiniams rekonstruoti bei statyti, statybinėms medžiagoms įsigyti, rangovams samdyti, bendrosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms.
Metinė paramos suma vienam paramos gavėjui siekia 5179 litus.  Paramos gavėjui nustatyta metinė išmoka mokama pirmus trejus metus. Vėliau įvertinama verslo plano vykdymo pažanga ir jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar dvejiems metams.
Per visą paramos teikimo laikotarpį mokėjimo prašymai yra pateikiami du kartus: po trečių ir penktų verslo plano įgyvendinimo metų. Maksimali paramos suma per visą paramos teikimo laikotarpį, t. y. penkerius metus, negali viršyti 25 895 litų.
Paraiškos pagal minėtą priemonę priimamos iki metų pabaigos. Daugiau informacijos galima rasti žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.