Virginija Jacinavičiūtė
Pasaulis keičiasi šuoliais. Jau dabar nebemadinga pinigus skaičiuoti paseilėjus pirštą – vis daugiau žmonių atsiskaito banko kortelėmis, o kiek turi pinigų, pasitikrina internete. Ateities pinigai, gali būti, pasaulyje turės tik bendrą pavadinimą – kriptovaliuta – skaitmeniniai pinigai. Prie tokių pinigų ateities aktyviai prisideda gabūs Lietuvos programuotojai. Su naujos technologijos perspektyvomis Lietuvos žurnalistus supažindino skaitmeninės revoliucijos šalininkas, europarlamentaras Antanas Guoga.
Dar, rodos, neseniai lietuviai tvirtino, kad mobilieji telefonai neprigis, o internetu naudojosi tik didelių įmonių darbuotojai. Dabar Lietuvoje daugiau SIM kortelių nei gyventojų, o internetu kasdien naudojasi ne tik jaunimas, bet ir pensinio amžiaus žmonės. Nebūtinais laikyti dalykai stipriai įsitvirtino žmogaus kasdienybėje, o į plačiąją visuomenę jau skverbiasi kita naujovė – skaitmeniniai pinigai.
Centras – inovatyvių idėjų namai
Diskusija apie skaitmeninių pinigų technologiją vyko prieš mėnesį Vilniuje atidarytame „Blockchain“ centre. Šio centro įkūrėjas Antanas Guoga. Įdomu tai, kad „Blockchain“ centras Lietuvoje yra trečiasis toks centras visame pasaulyje. Pirmieji du buvo atidaryti Melburne ir Šanchajuje. Vertinant šių miestų dydį, įdomu, kad trečiasis centras atidarytas tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva. Tačiau už šio klausimo slypi paprastas atsakymas – Lietuva geografiškai yra patogi vieta užsienio partneriams užmegzti verslo ryšius su Europos valstybėmis, Lietuva itin patogi šalis Azijos valstybėms dėl sutampančių laiko zonų. Kita priežastis ta, pasakojo centro įkūrėjas Antanas Guoga, kad Lietuvoje gausu talentingų darbuotojų, kurių idėjos ar gebėjimai reikalingi pasauliui.
Paaiškinti, kokiu principu veikia „Blockchain“ centras – pakankamai sudėtinga, tačiau paprasčiau suprasti, kokia veikla „Blockchain“ užsiima. Direktorė Eglė Nemeikštytė sako, kad centras yra tarsi namai, kuriuose darbuojasi žmonės su inovatyviomis idėjomis. Šiuose namuose sukuriamos visos sąlygos, kad idėjos taptų sėkmingais verslais. Štai kaip viskas vyksta. Į centrą kreipiasi asmenys ar įmonės, turintys verslo idėjų. Per mėnesį, pasakojo direktorė, jau kreipėsi per 100 interesantų, norinčių tapti centro nariais. Centro darbuotojai vertina idėjų potencialą ir, jei idėja turi ateitį, ji vystoma jau po centro stogu. Centras turi per 4000 verslo kontaktų, kuriais dalinasi su centro nariais, teikia jiems teisines, mokestines, verslo konsultacijas, rengia įvairius renginius, mokymus, seminarus, padeda rasti investuotojų. „Blockchain“ centras yra ne pelno siekianti organizacija, todėl mėnesinis mokestis centre nėra didelis – 200 eurų. Centro įkūrėjas Antanas Guoga sako, kad jam malonu padėti kitiems žmonėms tapti sėkmingiems, ir priduria, kad centras padės pritraukti į Lietuvą kapitalo.
Garsūs atsiskaitymo forma
„Blockchain“ centrai pasaulyje pagarsėjo savo atsiskaitymo forma. Čia visi atsiskaitymai atliekami kriptovaliutomis, paprasčiau – skaitmeninėmis valiutomis. Šių valiutų pavedimus užtikrina kriptografija. Pirmoji populiariausia, saugiausia ir daugiausiai technologijų inovacijų sukurianti kriptovaliuta yra bitkoinai, kitos svarbiausios kriptovaliutos – Ethereum ir Zcash. Šiomis skaitmeninėmis valiutomis atliekami mokėjimai chronologiškai bei viešai įrašomi į skaitmeninę paskirstytą duomenų bazę, kuri ir yra vadinama blockchain.
Kiekvienas žmogus gali įsigyti kriptovaliutų. Tam reikia atsisiųsti specialias programėles į išmanųjį telefoną ir atsidaryti virtualias sąskaitas biržose.
Kriptovaliutų kursas nėra pastovus. Per trumpą laiką bitkoinas gali pabrangti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų. Kriptovaliutos kurso pokyčiai stebimi per išmaniąją programėlę, o pirkimai ir pardavimai vykdomi vieno mygtuko paspaudimu. Kibernetinio saugumo IT specialistas Marius Pareščius bitkoinus lygina su azartiniais lošimais, kuriuose gali ir laimėti, ir pralaimėti, ir pataria žmonėms, norintiems investuoti į kriptovaliutas, pradėti nuo mažų sumų.
Įvairūs vertinimai
2017 m. gruodį Lietuvos bankų asociacijos užsakymu bendrovė UAB „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau kaip tūkstantį 18–75 metų respondentų, klausdami, ką jie žino apie kriptovaliutas. Savo nuomonę apie valiutas turėjo 49 proc. respondentų, 36 proc. teigė iki galo nesuprantantys, kas yra kriptovaliutos, o 15 proc. apskritai nežinojo, kas tai yra. Dalis apklaustų žmonių mano, kad kriptovaliutos yra eilinis burbulas, o jaunesni – 18–35 m. amžiaus – respondentai kriptovaliutas laiko perspektyvia investicija.
Nuomonę apie kriptovaliutas turi ir Lietuvos bankų asociacija. „Nusprendusieji investuoti į kriptovaliutas turi suvokti, kad tai daro tik savo rizika. Virtualios valiutos yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos. Šios dienos kriptovaliutų vertė yra paremta lūkesčiais, o tokių valiutų sandoriai dažniausiai yra neatšaukiami ir anonimiški. Kriptovaliutos taip pat yra siejamos su nusikaltimų finansavimu ir pinigų plovimu. Europol‘as praneša, kad nusikalstami pinigai Europoje milijardais eurų yra plaunami kriptovaliutomis. Niekas nežino, kokia yra virtualios valiutos ateitis, ir tie, kurie aktyviai teigia žiną, tiesiog buria iš kavos tirščių. Ir nors kriptovaliutų entuziastai dažnai sako, kad virtualios valiutos baiminamasi dėl neva didėjančios konkurencijos, visgi būtina pabrėžti, jog esmė visiškai ne čia. Investuotojas, įsigydamas kriptovaliutos, turi tikėtis ne tik uždirbti, bet ir būti pasiruošęs prarasti savo pinigus, o kartais ir reputaciją“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.
Nepaisydamas neigiamų vertinimų „Blockchain“ centro įkūrėjas A. Guoga ir jo komanda tiki, kad ateityje tradicinis gyvenimas persikels į virtualų, o kriptovaliutos taps tokiu pat normaliu reiškiniu kaip internetas ar mobilieji telefonai. Kad ši prognozė pasitvirtintų, reikia maždaug 10 metų, įsitikinusi „Blockchain“ centro komanda.
Stebėkite skirtingų kriptovaliutų kainų kursą realiu laiku – kriptovaliutų kursai.