Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Paminėti Europos archeologijos dienas žingeidūs kraštiečiai rinkosi ant Kalninių Mijaugonių piliakalnio. Čia žmones patraukė ne tik turininga ir prasminga renginio programa, bet ir galimybė iš archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus lūpų išgirsti apie senovės lobius, 2020 m. atrastus įgyvendinant Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties projektą.
Archeologinis paveldas Elektrėnuose
Sveikindama susirinkusius Gilučių seniūnijos seniūnė Kristina Vitartė kalbėjo, kad birželio 16–18 d. rengiamos Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslui bei archeologiniam paveldui pristatyti. Seniūnė pasidžiaugė, kad Europos archeologijos diena šiais metais pirmą kartą Elektrėnų savivaldybės istorijoje vyksta ant atnaujinto Kalninių Mijaugonių piliakalnio. Debiutinį renginį inicijavo Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Vaidas Andriejauskas, o suorganizavo Elektrėnų savivaldybė, Gilučių seniūnija bei Gilučių bendruomenė.
Paskaitą „Elektrėnų savivaldybės archeologinis ir mitologinis paveldas“ skaitė Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Archeologas pasakojo, kokie atradimai padaryti tiesiant Lietuvos–Lenkijos dujotiekio jungtį, kokie radiniai labiausiai nudžiugino tyrinėtojus.
Kaip pasakojo V. Vaitkevičius, 8 m pločio ir 165 km ilgio dujotiekis tarsi diržas išrėžtas per visą pietryčių Lietuvos dalį. Dujotiekio ruožą tyrinėjo daugiau nei pusšimtis Lietuvos archeologų, dar daugiau studentų ir darbininkų. Dujotiekio trasoje dirbusiems archeologams vadovavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius, trasoje dirbo 5 institucijų archeologų grupės. Iš pradžių radinių ieškota akimis, metalo ieškikliais, sukonkretintos vietos tyrinėtos nuodugniai. Galiausiai sekė paskutinis žingsnis – buldozeris stūmė velėną, o archeologai stebėjo dar netikrintus žemės ruožus. Tuose netyrinėtuose tarpuose dar atrasta ir atsitiktinių archeologinių radinių, ir įvairaus laikotarpio sodybų liekanų.
Atradimai, nustebinę archeologus
V. Vaitkevičius sako, kad Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami dr. Gyčio Piličiausko ir dr. Roko Vengalio, Elektrėnų seniūnijoje padarė nuostabių atradimų: dirbamuose laukuose surado senovės gyvenviečių, apie kurias iki šiol žinių ypatingai trūko. Laidojimo vietų archeologams pavyksta surasti dažniau, o kelių tūkstančių metų senumo gyvenviečių atrasta visai nedaug. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pasak V. Vaitkevičiaus, Mijaugonys, Tarbiškės, Skudeniai, Kakliniškės – iki dujotiekio tiesimo archeologams buvo dar negirdėti ir nežinomi kaimai. Bet Mijaugonių senovės gyvenvietė visko mačiusius archeologus tiesiog apstulbino. Gyvenvietė labai sena, įdomi ir gerai išlikusi, nes yra vienalaikė. Įkurta prieš maždaug 2 500 m. ir gyvavo palyginti trumpai. Labiausiai tyrinėtojus nustebino tai, jog gyvenvietė rasta ten, kur niekas nesitikėjo. Iki šiol senovės gyvenviečių buvo ieškoma prie upelių, bet Mijaugonių senovės gyvenvietė įkurta už kelių šimtų metrų nuo artimiausio vandens telkinio. Šis faktas parodė, kad ieškoti reikia ir ten, kur rasti visai nesitikima. Į dujotiekio trasą patekusi gyvenvietės dalis siekė 28 metrus, nežinia, kiek dar lobių galima būtų rasti ištyrinėjus didesnius žemės plotus. Mijaugonių senoji gyvenvietė visiškai lokali, labiau primena sodybų grupę. Organinės medžiagos kultūriniame sluoksnyje neišliko, gyvūnų kaulai sunykę. Bet išliko viskas, kas pagaminta iš mineralinių medžiagų. Iš sėklų liko tai, kas buvo paliesta ugnies ir suanglėjo. Archeologas sako, kad Mijaugonių senovės gyvenvietė pateikė ir sensacingą dalyką – buvo surastas toks pat stiklo karolis (mėlynas, su balta bangele), kokių daugiau kaip dvi dešimtys jau surasta pietinėje Elektrėnų savivaldybės dalyje tyrinėjant laidojimo vietą prie Bajorų kaimo. Apie 550 m. pr. m. e. iš Kroatijos arba iš Italijos atvežtas karolis Mijaugonis susieja su Bajorais.
4 senovės gyvenvietės Kakliniškėse
2015 ir 2020 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai Rokas Vengalis ir Gytis Piličiauskas paviršinių žvalgymų metu aptiko keletą senovės gyvenviečių, pavadintų Kakliniškių pirma, antra, trečia ir ketvirta gyvenvietėmis. Suprojektuotas dujotiekis šias gyvenvietes kirto ir būtų stipriai pažeidęs, todėl jose atlikti detalieji tyrimai. Pirmojoje gyvenvietėje rasta keramikos su bangelių ornamentu, titnago radinių, priskirtinų neolitui. Taip pat rasta ketursienio gludinto titnaginio kirvio ašmenų nuoskala, masyvi akmeninė trintuvė iš smiltainio. Antrojoje gyvenvietėje rasti vos 29 radiniai: kelios plonasienių indų šukės, 4 titnago nuoskalos, 3 labai smulkūs lipdytinės keramikos gabaliukai, tačiau kartu buvo ir žalsvo XX a. stiklo, rasta akmeninė trintuvė. Trečiojoje gyvenvietėje rasta daugiau radinių: 1,777 kg keramikos šukių, 26 titnago radiniai, 18 (51 g) molio tinko ir šiek tiek geležies šlako. Pagal keramiką galima išskirti 4 pagrindinius laikotarpius. Grublėtoji keramika (918 šukių) greičiausiai iš III–V a. Apžiesta keramika (67 šukės) skirtina XIII–XIV a. Negausi žiesta ir glazūruota keramika (10 šukių) datuojama XVII–XVIII a.
Kakliniškių 4 senovės gyvenvietėje aptikta net 22150 (84,2 kg) keramikos šukių, 632 titnago radiniai, 1948 vienetai (6,455 kg) molio tinko, 2128 vienetai (38,7 kg) geležies šlako, 11 gyvūnų kaulų bei 80 kitų radinių (metalinių, akmeninių, verpstukų, tiglių ir kt.). Itin gausi čia surinkta keramikos kolekcija rodo ilgalaikį šios vietos apgyvendinimą.
Atradimai Vievio seniūnijoje
Ne mažiau įdomios bronzos amžiaus gyvenvietės buvo surastos Tarbiškių kaimelyje, Vievio seniūnijoje. Dvi nemažos gyvenvietės šiek tiek senesnės nei Mijaugonių, įkurtos prieš maždaug 3000 m. Gyvenvietėse prastai išliko kultūrinis sluoksnis, bet buvo rasta daug archeologinių struktūrų – per 50 duobių su įvairiais radiniais. Dalis duobių buvo naudojamos saugoti grūdams. Kokius grūdus valgė mūsų krašto gyventojai, ištyrė archeologas, dr. Karolis Minkevičius. Jis tankiu sietu sijojo ir plovė žemes ir atrado tikrosios sojos, miežių, kviečių grūdų likučių, o gyvenviečių amžius nustatytas pagal degusios medienos ir lazdyno riešutų kevalus, datuotus laboratorijoje AMS 14C metodu. Unikalus atradimas – vieta, kur buvo gaminami akmeniniai kirveliai su skyle kotui. Buvo rastos nedidelės kirvelių išgraužos, dviejų kirvių skeveldros. Taip pat rasta lipdytinės keramikos, titnago ir perdegusių kauliukų radinių.
Reti atradimai
Skudenių senovės gyvenvietė yra Kaišiadorių rajone, ties Balceriškėmis ji ribojasi su Elektrėnų savivaldybe. Radimvietė datuojama ankstyvuoju metalų laikotarpiu – geležies amžiaus pradžia. Čia rasta 3 gyvenamųjų namų vieta, kur žmonės gyveno trumpai – apie 100 m. Niekas nei prieš tai, nei po to ten negyveno, todėl rasta daug radinių. Aptikta tūkstančiai keramikos šukių, kurios sudaro beveik 23 kg. Rasta daug grūdų pėdsakų – anuomet buvo sėti rugiai, tikroji sora, trigrūdis kvietys, lukštinis paprastasis miežis. Gyvenvietėje surastas žaizdras, kur buvo lydomi ir liejami spalvoti metalai, surasta net 14 tiglių – folinių indelių, skirtų karštam, visiškai skystam metalui laikyti. Pasak archeologo, akivaizdu, kad įrankiai priklausė juvelyrui – varkaliui.
V. Vaitkevičius pasakojo, kad rasti stiklo radinį iš II–III amžiaus – visiška retenybė, o Skudeniuose buvo surastas stiklo karolis bei visiškai negirdėtas ir išskirtinis dalykas – stiklo buteliuko kaklelio dalis. Pasak archeologo, iki šiol visi buvo įsitikinę kad II–III a. žmonės gyveno piliakalniuose, bet Skudenių senoji gyvenvietė šią mintį paneigia – būta kaimų, kurie visiškai nebuvo įtvirtinti.
Turininga renginio programa
Pasiklausius archeologo V. Vaitkevičiaus paskaitos apie tyrinėtojų atradimus, susirinkusieji stebėjo, kaip ne tokioje tolimoje senovėje žmonės gyveno, kaip šventė, kaip svarbiausius gyvenimo momentus apdainuodavo. Senuosius papročius primenantį muzikinį spektaklį „Archajiškos vestuvės“ rodė kolektyvai „Altonė“ (vadovės Jūratė Bytautė ir Miglena Perimienė) ir „Devyniaragė“ (vadovė Miglena Perimienė), sutartines giedojo sutartinių giedotojų grupė „Ginėja“ (vadovė Roma Važgėlienė), renginį baigė kaimo kapela „Pylimėlis“ (vadovė Ona Nenartavičienė).
Renginyje senuosius amatus pristatė Elektrėnų savivaldybės tautodailininkės. Onutė Patronaitienė kvietė pabandyti austi juostas bei išsiburti. Veronika Tamošiūnienė ragino pamiklinti pirštus lipdant iš molio, o kultūrinių renginių organizatorė Vida Vičkačkienė supažindino su vilnos vėlimu bei juostų vijimu.
Iš Archeologijos dienai skirto renginio kiekvienas grįžo pasisėmęs žinių. Norėtųsi tikėti, kad Archeologijos diena ant Kalninių Mijaugonių piliakalnio taps tradiciniu, vis daugiau gyventojų sudominančiu renginiu. Archeologijos diena galėtų būti puiki proga ne tik suaugusiems, bet ir moksleiviams pagilinti žinias apie Lietuvą ir savo kraštą.