Penkiasdešimt ketverių metų Rita iš Vilniaus kartas nuo karto žiūri rusišką televiziją. Labiausiai jai aktualu pramoginės laidos – įvairūs dainų konkursai, šventiniai koncertai ar meniniai filmai. „Gimiau ir užaugau tarybiniais laikais, nors nejaučiu didelės nostalgijos jiems, bet kadangi rusų kalba yra vienintelė mano užsienio kalba, todėl tikrai mėgstu pasižiūrėti rusiškas programas. Politika nesidomiu, tokio pobūdžio laidų nežiūriu, todėl manau, kad kultūrinės nėra blogai“, – pokalbį pradeda pašnekovė.
Mano, kad atskiria
Rita puikiai žino, jog dauguma rusiškų kanalų yra propagandiniai. Būtent todėl vengia žiūrėti žinias rusų kalba. „Žinoma, man jos mažai ir aktualios. Gyvenu Lietuvoje, labiau domiuosi šalyje vykstančiais įvykiais. Bet porą kartų esu užmetusi akį ir į rusiškas žinias. Tai taip, tiek vyras, tiek aš esam pastebėję netikrų naujienų ženklų – kai apie Baltijos šalis buvo atsiliepta visai ne taip, kaip yra iš tiesų. Apie mūsų ekonomiką, kad gyvename blogai“, – teigia pašnekovė. Be to, ji mano, kad rusų kultūrą nuo politikos reiktų atskirti.
Feisbuke rusiškų kanalų nevartoja
Vilnietė prieš kelerius metus susikūrė profilį ir feisbuke. Laisvalaikiu ji dalinasi nuotraukomis, skaito naujienas, seka patinkančius žymius žmones, ieško įvairių receptų, kartais dalyvauja konkursuose. „Socialiniuose tinkluose rusų kalba nieko neskaitau. Kažkaip nieko įdomaus nesu radusi. Vis tik daugiausia draugai dalinasi informacija lietuvių kalba. Tad manau, čia propaganda tikrai negali paveikti“, – tikina pašnekovė.
Nepriklauso nuo kalbos
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų tyrimų laboratorijos vedėjas, daktaras Andrius Šuminas atkreipia dėmesį, jog propagandai neturi reikšmės kalba. Žinoma, rusiški propagandiniai kanalai yra labiau angažuoti. Bet Kremliaus ruporai taip pat nesnaudžia ir vis daugiau tiek netikrų naujienų, tiek rusų „trolių“ komentarai yra lietuviški.
Neskiria ilgametės propagandos nuo fake news
Komunikacijos eksperto teigimu, visuomenė vis dar neskiria klasikinės propagandos nuo socialiniuose tinkluose pasirodančių fake news (lietuviškai – netikrų naujienų ). „Propagandiniai kanalai nėra tas pats, kas netikros naujienos. Ten propaganda beriama metai iš metų ir taip žmogui plaunamos smegenys. Be to, dažniausiai tie televizijos kanalai yra žinomi ir juos ekspertai vertina kaip propagandinius, nepatikimus“, – sako A. Šuminas.
Atrodo kaip tikros
O netikros naujienos nebūtinai pasirodo tik propagandiniuose kanaluose. Jos kaip tik dažniausiai siekia tikslo pakliūti į tradicines, patikimas žiniasklaidos priemones. „Visų pirma, netikros naujienos būna skelbiamos naujienų portaluose – klonuose. Jie atrodo vizualiai panašiai kaip kiti šalies žinomi portalai, o kartais net ir pavadinimai skamba panašiai“, – teigia mokslų daktaras. Be to, kartais melagingos naujienos pakliūva ir į patikimus naujienų portalus. Anot A. Šumino, tiesiog žurnalistai dėl per greito tempo ir didelio kiekio informacijos patys suklysta ir praleidžia netikras naujienas.
Kultūros negalima atskirti
Yra sakančių, jog nereikia maišyti kultūros ir politikos, visgi Rusija abu šiuos dalykus naudoja kaip vienas kitą papildantį įrankį. „Būtent dažnai rusų pramoginėse laidose, konkursuose, pasirodo ir Pabaltijo šalių atstovai. Siekiama parodyti, kad tautos glaudžiai bendrauja, jog rusai draugai, silpnųjų globėjai. Kartais tokiose laidose net galima išvysti, neva, mūsų gyventojai skundžiasi gyvenimu, draugyste su Vakarais“, – sako mokslininkas.
Svarbus medijų raštingumas
Norint atpažinti įvairias propagandos formas šiais laikais kaip niekada svarbus medijų raštingumas. Tai gebėjimas kritiškai vertinti naujienas, jų šaltinius, tikslus. Pasak A. Šumino, neužtenka žinoti vien sąrašą propagandinių kanalų tokių kaip „Sputnik“ ar „Pervyj Baltijskij“. Šiuolaikinis vartotojas turėtų mokėti, gebėti tikrinti informaciją – ar tikrai viena ar kita žinia yra publikuojama ir kituose kanaluose, kas autorius, ar naujienų veikėjai yra tiksliai cituojami, ar tekste nėra tokių apibendrinančių frazių kaip „daugelio nuomone“, „ekspertų teigimu“.
„Be to, medijų raštingumas, kaip ir bet kas gyvenime, yra nuolat ugdomi ir priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, sukaupto žinių bagažo“, – pokalbį baigia pašnekovas.
Užs. 1835