„MAN NEPATINKA INKŠČIANTI IR DEJUOJANTI TAUTA “- tuos žodžius leido sau viešai ištarti Seimo narys – vienas iš mūsų išrinktųjų. Juos daug kartų girdėjome Asilo Antanėlio laidos anonsuose…
Pone K. Masiuli, patikiname jus: šitas jausmas yra abipusis – skurstančiam žmogui taip pat nepatinkate jūs – valdžia, kuri skurdina tautą ir gąsdina, kad bus dar blogiau! Dabar tapo dar aiškiau – valdžiai nerūpi tie inkščiantys vargšai ir nėra vilčių sulaukti ponų išrinktųjų dėmesio!
Pone K. Masiuli, patikiname jus: šitas jausmas yra abipusis – skurstančiam žmogui taip pat nepatinkate jūs – valdžia, kuri skurdina tautą ir gąsdina, kad bus dar blogiau! Dabar tapo dar aiškiau – valdžiai nerūpi tie inkščiantys vargšai ir nėra vilčių sulaukti ponų išrinktųjų dėmesio!
Taigi belieka veikti pagal principą „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Todėl toliau buriamės, vienijamės bendrai veiklai prieš eilinių žmonių skurdinimo politiką, prieš valdžios tarnavimą pinigams ir oligarchams.
Padedant ir koordinuojant Lietuvos PS „Solidarumas“ centrui, rugsėjo 23 dieną įkurta Elektrėnų regiono pavienių žmonių profesinė sąjunga (toliau RPS).
Spalio 10 d. naujosios Elektrėnų RPS nariai susirinko į įžanginį seminarą.
Prieš suteikiant žodį lektoriams, pirmininkaujantis – Elektrėnų regiono profesinių sąjungų koordinacinio centro pirmininkas M. Masys apžvelgė situaciją šalyje. Tauta nepatenkinta dirbančių žmonių skurdinimu, bet vieningai pakovoti už save nesugeba, nes nėra vienybės, žmogus bijo užsitraukti darbdavio nemalonę, trūksta žinių.
PS centrai deda pastangas koordinuoti dirbančiuosius, ginti tiek įmonėse ir organizacijose veikiančų profesinių sąjungų narių, tiek ir pavienių dirbančiųjų interesus. Siekiant apginti ir pavienį žmogų, remiantis respublikoje esančia patirtimi, Elektrėnų regione įkurta RPS, į kurią susijungė pavieniai žmonės, dirbantys įvairiose regiono įmonėse bei organizacijose. Tai nemažas pasiekimas todėl, kad iš tų įmonių, kur yra mūsų RPS narių, mes gauname informacijos apie ten dirbančių žmonių padėtį, todėl mūsų RPS nariai gali tikėtis pagalbos, jei su jais bus elgiamasi nusižengiant įstatymams. Pas mus teritorinės pavienių žmonių profesinės sąjungos yra naujovė, todėl privalom daug mokytis, tad ir susirinkome į seminarą.
Toliau klausomės viešnios iš Klaipėdos, lektorės Birutės Barišauskienės.
Patirtis, kaip sako pranešėja, sukaupta nemaža, kadangi jų PS stažas – 8 metai. Pirmiausiai ji pateikė jos vadovaujamos PS valdymo struktūros schemą. Laikotarpiu tarp susirinkimų vadovauja taryba, į kurią įmonėje ar organizacijoje esantys pavieniai PS nariai išrenka savo narį. Jei įmonėje yra tik vienas narys, jis į tarybą deleguojamas kaip atstovas.
Veiklos sėkmė priklauso nuo informacijos gavimo, klausimų kolegialaus sprendimo, pasitelkiant LPS „Solidarumas“ centro specialistus, bei dalijimosi patirtimi, nes iš situacijos vienoje įmonėje bei jos sprendimo galima pasimokyti visiems.
Ypatingai lektorė pabrėžė tai, kad visų klausimų sprendimo eiga turi būti įforminami raštiškai, nes, kaip sakoma, žodžio prie bylos neprikabinsi.
Pranešėja pateikė nemažai konkrečių situacijų, paaiškindama, kaip reikia toje situacijoje elgtis.
Pranešėja priminė, kad darbinių santykių teisiniai pagrindai yra apibrėžti LR darbo kodekse. Be abejo, reikia jo išaiškinimo, būtina sekti pakeitimus. Bet vienam tai yra labai sunku. Be to, santykius reguliuoja ne tik kodeksas, bet ir susitarimai. Tam ir reikia jungtis į PS, kad sugebėtume apsiginti, kad gautume kvalifikuotą pagalbą rūpimais klausimais, kad dirbantysis, reikalui esant, būtų ginamas teismuose.
Gerb. Birutė pabrėžė, kad labai svarbu bendravimo, dalyvavimo dialoge kultūra. Bendrauti reikia korektiškai, santūriai, ramiai – mes ne priešai darbdaviui, mes tik siekiame apginti dirbantį žmogų, kad jis iš darbo galėtų išgyventi, kad su juo būtų elgiamasi pagal galiojančius įstatymus.
Antras lektorius – LPS „Solidarumas“ vyr. teisininkas Petras Grėbliauskas nuodugniai, profesionaliai aiškina teisinius dirbančių žmonių gynimo pagrindus ir metodus.
Jis kalba, kad nežiūrint to, kad turime Darbo kodeksą, darbdaviai siekia sau palankių susitarimų su dirbančiaisiais, nes esą jie negali užtikrinti to, ką numato Darbo įstatymai, dėl sunkios ekonominės padėties. Neretai darbdaviai stengiasi susitarti su darbuotojais, kad jie dirbtų mažiau darbo dienų, nes nėra darbų. Todėl darbuotojai priverstinai „susitarus“ turi eiti neapmokamų atostogų. Siekiama susitarimu įtraukti į kolektyvines sutartis darbuotojų sąlygas bloginančius punktus (nors per kolektyvinę sutartį negalima pabloginti sąlygų, kokias numato įstatymai!). Taigi darbo santykius reguliuoja nebe įstatymai, o susitarimai.
Pono Kubiliaus vyriausybė nesitarė, neklausė tautos ir pridarė daug klaidų, kas krizę dar gilina, o jos pasekmės užverstos ant eilinių žmonių pečių.
Vyriausybėje inicijuojami nacionaliniai susitarimai, kur dirbančiuosius atstovautų kelios neseniai įsikūrusios kišeninės profesinės sąjungos. Čia jau teisėsaugos problema. Reikalingi Darbo teismai – darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos užsidirbti pragyvenimui, iš jo neturi būti atimama per gyvenimą uždirbta pensija. Darbuotojas neturi nukentėti.
Kol kas pas mus yra kitaip: pas mus yra ne darbo teisė, o darbo prievolė! Mokant už tą prievolę mažiausią Europoje atlygį. Be to, nemažas procentas žmonių darbo neturi.
Vyriausybė turėtų veikti lanksčiau: ieškoti nišų, kur reikia darbo jėgos. Parodyti savo protą, ieškant išeičių, jei jau atėjo į valdžią.
Profesinės sąjungos stengiasi amortizuoti dirbančių žmonių spaudimą ir kiek įmanoma padėti eiliniam žmogui išgyventi.
PS ne tik deklaruoja savo neigiamą požiūrį į eilinių žmonių skurdinimo politiką, bet per socialinį dialogą siekia padėti dirbantiems žmonėms bei protestuoja prieš tokią politiką. Reikalui esant, PS teisininkai gina dirbančiųjų interesus visais lygiais, taip pat ir teismuose. Pirmasis mūsų uždavinys ginti tuos, kurie nori būti ginami – tuos, kurie buriasi į profesines sąjungas, bet nepaliekami bėdoje ir kiti, pagalbos prašantys žmonės. Už tam tikrą atlygį ginami ir jie. Tuo tarpu PS nariai ginami nemokamai.
LPS „Solidarumas“ centro atstovas supažindino susirinkusiuosius su Darbo santykių liberalizavimu, kuris laikinai įsigaliojo š. m. rugpjūčio 4 d. Teisininkas komentavo, kad darbo santykių liberalizavimas naudingas darbdaviams, ypač tokiose įmonėse, kur nėra PS. Ten pagrindines darbo santykių sąlygas galima nustatyti darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais.
Taigi, jei nenorim leisti savo likimo spręsti darbdaviui ir saujelei jam lojalių darbuotojų, Petras Grėbliauskas siūlo spręsti savo likimą patiems, padedant kvalifikuotiems PS centrų specialistams.
Baigdamas pranešėjas sveikina įsikūrusią Elektrėnų regiono profesinę sąjungą, džiaugiasi joje matydamas tiek jaunų žmonių.
Labai laukiame teigiamų poslinkių dirbančių žmonių geresnės ateities labui. Realiai to galime tikėtis, kai turėsime ne 15% profsąjungos narių, kiek turime dabar, bet 70 % ir daugiau, kaip yra senosiose Europos šalyse.
Padedant ir koordinuojant Lietuvos PS „Solidarumas“ centrui, rugsėjo 23 dieną įkurta Elektrėnų regiono pavienių žmonių profesinė sąjunga (toliau RPS).
Spalio 10 d. naujosios Elektrėnų RPS nariai susirinko į įžanginį seminarą.
Prieš suteikiant žodį lektoriams, pirmininkaujantis – Elektrėnų regiono profesinių sąjungų koordinacinio centro pirmininkas M. Masys apžvelgė situaciją šalyje. Tauta nepatenkinta dirbančių žmonių skurdinimu, bet vieningai pakovoti už save nesugeba, nes nėra vienybės, žmogus bijo užsitraukti darbdavio nemalonę, trūksta žinių.
PS centrai deda pastangas koordinuoti dirbančiuosius, ginti tiek įmonėse ir organizacijose veikiančų profesinių sąjungų narių, tiek ir pavienių dirbančiųjų interesus. Siekiant apginti ir pavienį žmogų, remiantis respublikoje esančia patirtimi, Elektrėnų regione įkurta RPS, į kurią susijungė pavieniai žmonės, dirbantys įvairiose regiono įmonėse bei organizacijose. Tai nemažas pasiekimas todėl, kad iš tų įmonių, kur yra mūsų RPS narių, mes gauname informacijos apie ten dirbančių žmonių padėtį, todėl mūsų RPS nariai gali tikėtis pagalbos, jei su jais bus elgiamasi nusižengiant įstatymams. Pas mus teritorinės pavienių žmonių profesinės sąjungos yra naujovė, todėl privalom daug mokytis, tad ir susirinkome į seminarą.
Toliau klausomės viešnios iš Klaipėdos, lektorės Birutės Barišauskienės.
Patirtis, kaip sako pranešėja, sukaupta nemaža, kadangi jų PS stažas – 8 metai. Pirmiausiai ji pateikė jos vadovaujamos PS valdymo struktūros schemą. Laikotarpiu tarp susirinkimų vadovauja taryba, į kurią įmonėje ar organizacijoje esantys pavieniai PS nariai išrenka savo narį. Jei įmonėje yra tik vienas narys, jis į tarybą deleguojamas kaip atstovas.
Veiklos sėkmė priklauso nuo informacijos gavimo, klausimų kolegialaus sprendimo, pasitelkiant LPS „Solidarumas“ centro specialistus, bei dalijimosi patirtimi, nes iš situacijos vienoje įmonėje bei jos sprendimo galima pasimokyti visiems.
Ypatingai lektorė pabrėžė tai, kad visų klausimų sprendimo eiga turi būti įforminami raštiškai, nes, kaip sakoma, žodžio prie bylos neprikabinsi.
Pranešėja pateikė nemažai konkrečių situacijų, paaiškindama, kaip reikia toje situacijoje elgtis.
Pranešėja priminė, kad darbinių santykių teisiniai pagrindai yra apibrėžti LR darbo kodekse. Be abejo, reikia jo išaiškinimo, būtina sekti pakeitimus. Bet vienam tai yra labai sunku. Be to, santykius reguliuoja ne tik kodeksas, bet ir susitarimai. Tam ir reikia jungtis į PS, kad sugebėtume apsiginti, kad gautume kvalifikuotą pagalbą rūpimais klausimais, kad dirbantysis, reikalui esant, būtų ginamas teismuose.
Gerb. Birutė pabrėžė, kad labai svarbu bendravimo, dalyvavimo dialoge kultūra. Bendrauti reikia korektiškai, santūriai, ramiai – mes ne priešai darbdaviui, mes tik siekiame apginti dirbantį žmogų, kad jis iš darbo galėtų išgyventi, kad su juo būtų elgiamasi pagal galiojančius įstatymus.
Antras lektorius – LPS „Solidarumas“ vyr. teisininkas Petras Grėbliauskas nuodugniai, profesionaliai aiškina teisinius dirbančių žmonių gynimo pagrindus ir metodus.
Jis kalba, kad nežiūrint to, kad turime Darbo kodeksą, darbdaviai siekia sau palankių susitarimų su dirbančiaisiais, nes esą jie negali užtikrinti to, ką numato Darbo įstatymai, dėl sunkios ekonominės padėties. Neretai darbdaviai stengiasi susitarti su darbuotojais, kad jie dirbtų mažiau darbo dienų, nes nėra darbų. Todėl darbuotojai priverstinai „susitarus“ turi eiti neapmokamų atostogų. Siekiama susitarimu įtraukti į kolektyvines sutartis darbuotojų sąlygas bloginančius punktus (nors per kolektyvinę sutartį negalima pabloginti sąlygų, kokias numato įstatymai!). Taigi darbo santykius reguliuoja nebe įstatymai, o susitarimai.
Pono Kubiliaus vyriausybė nesitarė, neklausė tautos ir pridarė daug klaidų, kas krizę dar gilina, o jos pasekmės užverstos ant eilinių žmonių pečių.
Vyriausybėje inicijuojami nacionaliniai susitarimai, kur dirbančiuosius atstovautų kelios neseniai įsikūrusios kišeninės profesinės sąjungos. Čia jau teisėsaugos problema. Reikalingi Darbo teismai – darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos užsidirbti pragyvenimui, iš jo neturi būti atimama per gyvenimą uždirbta pensija. Darbuotojas neturi nukentėti.
Kol kas pas mus yra kitaip: pas mus yra ne darbo teisė, o darbo prievolė! Mokant už tą prievolę mažiausią Europoje atlygį. Be to, nemažas procentas žmonių darbo neturi.
Vyriausybė turėtų veikti lanksčiau: ieškoti nišų, kur reikia darbo jėgos. Parodyti savo protą, ieškant išeičių, jei jau atėjo į valdžią.
Profesinės sąjungos stengiasi amortizuoti dirbančių žmonių spaudimą ir kiek įmanoma padėti eiliniam žmogui išgyventi.
PS ne tik deklaruoja savo neigiamą požiūrį į eilinių žmonių skurdinimo politiką, bet per socialinį dialogą siekia padėti dirbantiems žmonėms bei protestuoja prieš tokią politiką. Reikalui esant, PS teisininkai gina dirbančiųjų interesus visais lygiais, taip pat ir teismuose. Pirmasis mūsų uždavinys ginti tuos, kurie nori būti ginami – tuos, kurie buriasi į profesines sąjungas, bet nepaliekami bėdoje ir kiti, pagalbos prašantys žmonės. Už tam tikrą atlygį ginami ir jie. Tuo tarpu PS nariai ginami nemokamai.
LPS „Solidarumas“ centro atstovas supažindino susirinkusiuosius su Darbo santykių liberalizavimu, kuris laikinai įsigaliojo š. m. rugpjūčio 4 d. Teisininkas komentavo, kad darbo santykių liberalizavimas naudingas darbdaviams, ypač tokiose įmonėse, kur nėra PS. Ten pagrindines darbo santykių sąlygas galima nustatyti darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais.
Taigi, jei nenorim leisti savo likimo spręsti darbdaviui ir saujelei jam lojalių darbuotojų, Petras Grėbliauskas siūlo spręsti savo likimą patiems, padedant kvalifikuotiems PS centrų specialistams.
Baigdamas pranešėjas sveikina įsikūrusią Elektrėnų regiono profesinę sąjungą, džiaugiasi joje matydamas tiek jaunų žmonių.
Labai laukiame teigiamų poslinkių dirbančių žmonių geresnės ateities labui. Realiai to galime tikėtis, kai turėsime ne 15% profsąjungos narių, kiek turime dabar, bet 70 % ir daugiau, kaip yra senosiose Europos šalyse.
Zita Cibulskienė