Ar A. Kubiliaus receptai tiktų Graikijai?

Prof. Kęstutis Masiulis

Prieš metus Andrius Kubilius ir jo vyriausybė ėmėsi skausmingų, bet būtinų reformų, kurios leido Lietuvai nebankrutuoti.

Dabarties aktualijos skatina pažvelgti į Graikiją, kuri tokių reformų nesiėmė, ne vienerius metus gyveno kitų ES valstybių sąskaita ir gudravo falsifikuodama ataskaitas apie ūkio būklę. Ši situacija atveria galimybę palyginti Graikiją su Lietuva ir leidžia suprasti vidaus politikos įvykius. Palyginime šalis pagal 10 politinių, socialinių ir ekonominių temų.

A. Kubilius skirtingai nei buvęs premjeras G. Kirkilas žmonėms nemelavo ir atvirai išdėstė kokia grėsminga situacija yra valstybėje. Lietuvai pasisekė, kad A. Kubilius pradėjo vadovauti krizei tik prasidėjus. Kritinėje situacijoje buvo padarytos greitos išvados ir buvo imtasi veiksmų. Graikijoje situacija analogiška: buvęs premjeras Kostas Karamanlis neigė krizę ir nesiėmė deramų veiksmų, todėl dabartiniam premjerui George Papandreou reikia imtis drastiškų veiksmų, tik dar ryžtingiau nei Lietuvoje, nes krizė jau įsismarkavo.

Per krizes visada sustiprėja marginaliniai ir populistiniai judėjimai, pvz., 1933 m naciai Vokietijoje. A. Kubiliaus laikysena per krizę (nors daug kas kritikuoja) ir sugebėjimas susitarti su visuomenės grupėmis leido Lietuvai išvengti didelių pilietinių neramumų ir populistų suaktyvėjimo. Iki šiol krize menkai pasinaudojo A. Paulauskas, K. Čilinskas ir A. Paleckis. Paradoksas, bet 2008 m. per ekonominį „bumą“ streikų ir piketų buvo daugiau nei per nuosmukį 2009 m. Graikijoje uždelsus reformas šalis krečiama mitingų, visuotiniai streikai (kai streikuoja daugiau nei pusė dirbančiųjų) vyksta reguliariai kas savaitę, kasdien vyksta demonstracijos. Išaugo dešiniųjų nacionalistų ir radikalių komunistų populiarumas. Tokia situacija tik dar labiau klampina šalį į krizę. Visuomenės rimtis ir gebėjimas priimti skausmingus antikrizinius veiksmus yra reikšmingas faktorius be kurio krizė gali peraugti į politinę ir ekonomikos suirutę.

Praeitų metų viduryje A. Kubilius buvo kritikuotas, kad nesikreipė į TVF, tačiau dabar matome, kad tai buvo teisingas sprendimas. Valstybė už paskolą gal ir sumokėjo daugiau, tačiau pasaulio finansų rinkai buvo pasiųstas signalas, kad Vyriausybė pati susitvarko su savo bėdomis, o tai reiškia, kad šalies finansai yra gerose rankose. Pasekmių ilgai laukti neteko. Palūkanų normos nukrito dukart ir toliau mažėja, o tai teigiamai atsiliepia visam ūkiui. Taigi skirtingai nei latviai ar graikai mes patys pajėgūs spręsti savo problemas. Graikijoje, kadangi šalis euro klubo narė, visas ekonomines priemones tvirtina Europos Komisija. Šalis prarado savarankiškumą, o jei ir toliau tęsis tokia situacija, Graikija bus priversta kreiptis į TVF, kuris jau skaičiuos kiekvieną eurą ir pateiks griežtų veiksmų programą, kurios nevykdymas bus baudžiamas nesuteikiant eilinės finansinės injekcijos.

A. Kubilius įtraukė į mokesčių mokėtojų gretas naujas visuomenės grupes: sportininkus, menininkus, smulkiuosius verslininkus. Sunkmečiu jie papildė šalies biudžetą ir sumažino neapskaitomų pinigų kiekį valstybės ekonomikoje. Šios mokesčių landos (beje iki galo nepanaikintos, palikti pereinamieji laikotarpiai) iki šiol skatino dirbančiuosius ieškoti būdų kaip vengti mokėti mokesčius, o darbdavius – versti darbuotojus rinktis autorinius atlyginimus. Smulkieji verslininkai naudodamiesi „landomis“ nedeklaruodavo realių pajamų ir pelno. Per krizę tokios mokesčių landos išpopuliarėja ir dar labiau smogia valstybės biudžetui. Gaila, kad jos nebuvo užtaisytos iki krizės 2005 – 2008 m. Graikijoje dėl specifinės kairiųjų įtakos mokesčių nemoka ar moka sumažintus ne tik visos Lietuvoje minėtos grupės, tačiau net mokytojai, gydytojai, valstybės tarnautojai, kariškiai. Todėl nenuostabu, kad per krizę Graikijoje nesurenkami mokesčiai, o vien dabar Graikijos mokesčių mokėtojai biudžetui skolingi 1,2 mlrd. eurų. Tokia lengvatų politika visuomenei pasiunčia klaidingus signalus, kad tvarka, kai vieni moka pilnus mokesčius, o kiti tik dalį – esą yra „teisinga“. Taip iškreipiamas teisingumas ir visuomenėje metai po metų auga privilegijuotų sluoksniai: lengvatinius mokesčius mokėjusių asmenų šeimos, nors mokėjo mažiau, bet iš valstybės naudos pasisemia vienodai: naudojasi pilnu, o ne daliniu švietimu, ligonių draudimu ir panašiai. Visų išimčių prigimtis yra neteisinga ir demoralizuojanti.

Lietuvoje net krizės akivaizdoje pavyko sumažinti korupciją. Pagal Transparancy International atliekamus tyrimus korupcijos suvokimo indeksas 2009 m. pagerėjo 0,1 punktu. A. Kubiliaus vyriausybė ėmėsi reformų labiausiai korumpuotose sveikatos, energetikos, viešųjų pirkimų sektoriuose, suaktyvėjo STT darbas. Lietuvai padeda ir tai, kad Valstybė, lyginant su kitomis šalimis, yra nedidelis rinkos dalyvis (apie 30 proc.). Tuo tarpu Graikijoje korupcija klesti ne tik įprastoje sveikatos sistemoje, bet ir gynybos, užsienio reikalų srityse. Valstybė perskirsto apie 2/3 sukuriamų gėrybių, jai dirba daugiau nei pusė šalies dirbančiųjų. Taigi Graikija neefektyvi ir šaliai reikalingos net tos reformos, kurias A. Kubilius vykdė Lietuvoje 1999 m.

Dėl ryžtingų Vyriausybės taupymo ir nereikalingų funkcijų atsisakymo 2009 m. biudžete neatsirado papildomai 8 proc. BVP deficito, kuris be šių veiksmų būtų atsiradęs, o 2010 m. deficitas buvo suvaldytas ir sieks ~8,1 proc. Graikija taip pat ėmėsi taupyti ir siekia, kad 2010 m. biudžeto deficitas sumažėtų iki 8,7 proc. Graikija per tris metus siekia atitikti Maastrichto kriterijų (sutaupyti 4,8 mlrd. eurų), tačiau jau darosi akivaizdu, kad dėl didelės skolos to padaryti nepavyks. Nebent įsikiš tarptautiniai partneriai.

Lietuvos valdžios sektoriaus skola yra apie 30 proc. lyginant su BVP. Jei Vyriausybė būtų nieko nedariusi, jau 2011 m. būtume turėję 60 proc. skolą, 2016 m. – 100 proc. Graikija jau dabar turi 113 proc. skolą. Tai yra beveik po 40 tūkst. eurų skola kiekvienam graikui (beje minimali mėnesio alga 650 eurų)! Gyventi skolon galima, bet saikingai!

Greitais veiksmais A. Kubiliaus vyriausybė sustabdė BVP smukimą. 2009 m. III – IV ketvirtį Lietuvos ekonomika jau augo, kas mus išskyrė net lyginant su Latvija, ir Estija. Šįmet jau galima tikėtis metinio augimo apie 1 – 2 proc. Graikijoje delsiant spręsti ekonomikos problemas tikėtina, kad ekonomika smuks ir šiemet, ir galimai kitąmet. Nebent šalį gali išgelbėti stambus ES pinigų įliejimas. Lietuva ES pinigais irgi ėmė aktyviau naudotis. Į naudą išėjo G. Kirkilo negebėjimas išnaudoti ES teikiamą paramą. Kadangi buvusi Vyriausybė vangiai naudojo ES paramą, susidarė palanki situacija 2009 – 2010 m. panaudoti daugiau ES lėšų ir jas panaudoti ūkio gaivinimui. Optimistinėmis prognozėmis 2011 m. galime tikėtis jau 5 proc. augimo.

Lietuva neaukodama lito patikimumo, bet mažindama algas sugebėjo atpiginti lietuviškus produktus ir taip padidinti ūkio konkurencingumą. Darbo jėga atpigo apie 20 proc. Todėl dabar vėl didėja eksporto apimtys, išnyko importo-eksporto deficitas. Graikijai tinka tos pačios priemonės, tačiau jai stinga politinės valios. Graikai sugebėjo tik apkarpyti valstybės tarnautojų priedus ir užšaldyti algų indeksavimą. Atpiginti produktus krizės sąlygomis būtų labai naudinga, nes, pvz., turizmas sudaro 15 proc. Graikijos BVP, o aplinkinės turizmo rinkos: Egiptas, Tunisas, Turkija krizės sąlygomis yra daug lankstesnės.

A. Kubiliaus vyriausybė kaip atsaką į krizę padidino akcizus ir PVM. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių tą padariusių pasaulyje. Vėliau tą patį atliko labai daug šalių, nuo Latvijos, Airijos, Jungtinės Karalystės iki Baltarusijos ir Rusijos (nors, pvz., Kroatija ne krizės laiku turi 23 proc. PVM). Tai leido kompensuoti biudžeto praradimus. Vokietija elgėsi priešingai, įvedė lengvatą automobiliams, tačiau tai gali tapti Pyro pergale. Žmonės visas santaupas skyrė naujiems automobiliams, tai sukėlė trumpą ekonominę euforiją (2009 m. II – III ketv.), bet 2009 m. IV ketvirtį ekonomika vėl smuko 1,7 proc. Vokietijos kanclerei jau artimiausiu metu vis tiek teks sukti galva kaip sutaupyti tai, ką suvartojo vakar, tame skaičiuje ir gelbstint automobilių pramonę. Graikija taip pat didina mokesčius, tačiau švelniau: padidinti akcizai degalams, tabakui ir alkoholiui. O graikų valdžia taupyti pradėjo metais vėliau, todėl liko nesutaupyti šimtai milijonų eurų.