Julija Kirkilienė
Dabar jau ne XX amžiaus penktasis dešimtmetis, kai miestuose ir kaimuose statybos vyko pagal žmonių norus. XXI amžiuje visos statybos turėtų vykti pagal savivaldybių patvirtintus bendruosius teritorijos planus. Deja, ne visada taip būna. Yra atvejų, jog pagal kai kurių žmonių norus ir bendrieji planai keičiami. Taip, ruošiant naująjį bendrąjį teritorijos planą, atsitiko ir Elektrėnų savivaldybėje.
Buvo taip
Bendruosius planus rengia kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (LRBP). Jis numato, kaip per artimiausius dešimtmečius vystysis ir formuosis miestai, kur plėtosis infrastruktūra, o kur bus labiau puoselėjama gamta, skatinama rekreacija bei turizmas. Senasis Elektrėnų bendrasis teritorijos planas buvo patvirtintas 2009 metais. Šiandien jis nebeatitinka šiuolaikinių aktualijų, galinčių suderinti visas šias sritis: verslo, turizmo, žemės ūkio, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Taip pat siekio spręsti socialines ir ekonomines problemas, tarp jų ir aprūpinimo būstu, naujų darbo vietų kūrimo ir t.t. Senasis Elektrėnų bendrasis planas galėjo būti įgyvendinamas, tik kartu su Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiuoju planu, kuriame užstatymo tankumas galėjo būti tik iki 3 proc. Naujajame BP specialiojo plano nebelieka, todėl rekreacinės teritorijos, tiek apie Vievio ežerą, tiek apie Elektrėnų marias, užstatymo tankumas bus vienodas – nuo 20 proc.
Bus kitaip
Kai praėjusių metų antroje pusėje buvo aktyviai rengiamas Bendrasis planas Elektrėnams, viešame plano svarstyme dalyvavęs žmogus siūlė rekreacinėse zonose pakrantes užstatyti daugiau nei 15 proc., kaip buvo numatyta Elektrėnų BP. Savivaldybei į tokį pasiūlymą neatsižvelgus, Elektrėnų bendrąjį teritorijos planą kažkas apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, kuri įpareigojo savivaldybę Bendrojo plano rekreacinių zonų dalį pakeisti, leidžiant užstatymo tankumą padidinti kažkodėl nuo 20 proc. (Gal klaida. Pagal Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus informaciją, bendruoju planu nebus nustatomas užstatymo intensyvumas, neliks jokių procentų. Bet meras sakė, kad tą informaciją dar reikės tikslinti). Savivaldybė tai padarė ir informaciją apie naujai parengtą Bendrąjį teritorijos planą liepos mėn. paskelbė gyventojams. Gyventojai savo pasiūlymus gali teikti iki rugpjūčio 22 dienos. Vieša ekspozicija vyksta Elektrėnų savivaldybės patalpose (I-as aukštas), adresu: Rungos g. 5, Elektrėnai nuo 2025-07-31 iki 2025- 08-22. Viešas svarstymas (susirinkimas) dėl parengto Bendrojo plano įvyks 2025-08-25, 17:00 val. internetinės vaizdo transliacijos būdu. Prieiga: https://us02web.zoom.us/j/9713575857, susitikimo ID: 971 357 5857. Išsamesnė informacija teikiama plano rengėjo aukščiau nurodytais kontaktais, Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje, adresu: Rungos g. 5, LT-26110 Elektrėnai. Kontaktiniai asmenys – Architektūros ir kraštotvarkos skyrius.
Kaip nuogąstauja Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Edvardas Baleišis, tiek Vievio ežero, tiek Elektrėnų marių pakrantės pagal siūlomus sprendinius turėtų virsti miestu, tik be centralizuotų vandentiekio ir nuotekų įrenginių.
Naujasis BP patikrinimui vėl bus teikiamas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai bei kitoms planus tikrinančioms instancijoms, o tada BP bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai. Jei ji naujajam planui nepritartų, Elektrėnų savivaldybei, iki kol būtų parengtas ir patvirtintas naujasis BP, plėtrą vystyti tektų pagal 2009 metų patvirtintą Bendrąjį teritorijos planą.
Mero Gedimino Ratkevičiaus komentaras:
„Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. balandžio 29 d. Per tuos 16-ka metų ne kartą keitėsi nacionaliniai teisės aktai, todėl iškilo poreikis harmonizuoti savivaldybės teisės aktą (bendrąjį planą) su nacionaliniais teisės aktais, pašalinant prieštaravimus. Bendrojo plano pakeitimais formuojamos planavimo lygmenį atitinkančių teritorijų funkcinio ir erdvinio vystymo kryptys; optimizuojama planuojamos teritorijos urbanistinė struktūra, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra; numatomos racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės; detalizuojami atitinkami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai; detalizuojamos atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatos, nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai; nustatomi savivaldybės ir jos urbanistinių centrų socialinės infrastruktūros sistemos vystymo reikalavimai, detalizuojant valstybės lygmens bendrųjų planų privalomąsias teritorijos naudojimo nuostatas; tikslinami valstybės dalies bendrajame plane (jei jis parengtas) numatomų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikiai; numatomas savivaldybei svarbių objektų išdėstymas; nustatomos žemės ūkio paskirties teritorijų vystymo ir formavimo kryptys; numatomas ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas; nagrinėjamos atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos galimybės; integruojami galiojančių specialiųjų planų sprendiniai. Dokumentas yra derinimo su visuomene stadijoje, todėl galutinis jo rezultatas gali būti kitoks, nei pasiūlė jį rengiantys urbanistai.“