Elektrėnai jau antri metai mirga nuo Europos Sąjungos informacinių stendų, kad kuriame Lietuvos ateitį, o statybos darbai savivaldybėje virte verda. Viso savivaldybėje jau įvykdyta ar vykdoma ES remiamų projektų beveik už pusę milijardo litų. Statybininkai turi darbo, tik gyventojams vis kyla klausimų, kodėl per sunkmetį taip rūpinamasi gyvenamąja aplinka, ir ar sąžiningai vykdomi projektai.
Beprasidedant vasarai, kai nebuvo įvykdytas pažadas birželio pradžioje užbaigti projektą „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ ir kai poilsiautojams paplūdimiu tenka dalintis su statybininkais, apie darbų kokybę ir pinigų panaudojimą diskusijos kyla ir tarp gyventojų, ir tarp politikų. Todėl dar kartą informuojame elektrėniečius, kas, už kiek, su kuo ir kam tvarko pakrantę ir kada, kaip toje liaudies dainoje, ant Elektrėnų „marių krantelio statysiu laivelį“.
Julija KIRKILIENĖ
Prioritetai
Pernai, birželio 17 d., Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktorė Diana Vilutytė pasirašė projekto „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ finansavimo ir administravimo sutartį. Bendra preliminari projekto vertė – 1 029 412 Lt, iš jų: skirta parama – iki 875 000 Lt, savivaldybės biudžeto lėšos – iki 154 412 Lt.
Projekto tikslas, kaip rašoma paraiškoje, yra skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant Elektrėnų gamtos išteklius ir sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui. Įgyvendinant šį projektą numatyta įrengti dalį paplūdimiui reikalingos infrastruktūros, visi darbai bus atliekami atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus. Projekto įgyvendinimo pabaiga buvo numatyta 2011 m. gegužės mėnesį, projektas finansuotas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, kurios prioritetas yra „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. Veiksmų programos prioriteto priemonė – „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“.
Epitetai
Gražius tikslus pasiekti nėra labai paprasta. Kol dėl įvairių trukdžių projekto darbai strigo, projektui buvo lipdomi įvairūs epitetai: pinigų, o ne smėlio plovykla, pasaulinio lygio pliažas ir pan. Įvairiausių gandų, kaip žinome, visada atsiranda dėl informacijos trūkumo. Trūksta jos ir dabar, vykdant vieną iš elektrėniečiams svarbiausių – marių pakrančių tvarkymo projektą.
Rengiant projektą ir jam prašant Europos Sąjungos lėšų, buvo pabrėžta, kad Elektrėnų marios – rekreacinis potencialas. Šiaurinis marių krantas nėra urbanizuotas, jis naudojamas neorganizuotam visuomenės poilsiui. Marių ir jų pakrančių būklė yra prasta, betonuota marių krantinė suskilinėjusi, esama infrastruktūra pasenusi. Marių pakrantė, nors ir naudojama žmonių poilsiui, tačiau nėra tinkamai pritaikyta visuomenės reikmėms, ją būtina sutvarkyti ir atnaujinti. Tvarkymo darbams atlikti projektą, pasiūliusi mažiausią kainą, laimėjo, kaip save virtualioje erdvėje pristato – didžiausia statybinio profilio įmonė vakarų regione – UAB „Hidrostatyba“. Panašių darbų patirties įmonė, matyt, tikrai turėjo, nes rekonstravo J. Basanavičiaus gatvę ir Ražės upelio krantinę Palangoje, rekonstravo Klaipėdos jūros uosto krantines. O darbai užsitęsė, pasak administracijos direktoriaus H. Petrausko, ne dėl rangovo kaltės, o todėl, kad teko keisti projekto planą.
Kai žmogus planuoja
Yra tokia išmintinga patarlė: kai žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Taip atsitiko ir su Elektrėnų pakrantės rekonstrukcijos planavimu. Pirmajame projekte, kurį atliko UAB „Geonika“, buvo numatyta restauruoti gelžbetoninę marių krantinę. Pradėjus darbus, kaip redakcijai sakė savivaldybės Ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už darbų priežiūrą, Juozas Šiožinys, paaiškėjo, kad jo paties prieš 50 metų klotos kelio plokštės neatlaikė marių bangų plakimo, suiro, todėl jų remontui pinigų būtų reikėję daugiau nei pėsčiųjų taką iškloti naujomis, šiuolaikiškomis plytelėmis. Todėl savivaldybė surinko kompetentingą komisiją ir nutarė planą pakeisti. Pagal naująjį projektą prie pat vandens užpiltas smėlis, už jo – žolės veja, už vejos – naujasis takas. Viskas labai gražu, bet žmonės nerimauja, kad vanduo smėlį suplaus į ežerą, o į pakrantę išplaus tik šiukšles, kurių vėl nebus kam rinkti. Panašiai jau yra toje vietoje, kur, pradėjus pakrantės tvarkymo darbus, buvo užpiltas pirmasis smėlis.
Bus gerai
J. Šiožinys sako, kad pirmąjį smėlį bangos nuplovė todėl, kad nebuvo pastatyta akmeninė buna, sulaikanti bangų mūšą. Dabar buna pastatyta ir elektrėniečiai jau gali džiaugtis smėlėtu paplūdimiu. Tuo smėlėtu paplūdimiu su vaikaičiu bevaikščiojantis buvęs energetikas Andrius Kazakevičius sakė nesantis toks optimistas, kaip jo buvęs kolega, dabar statybų priežiūros specialistas J. Šiožinys. Pasak A. Kazakevičiaus, jų paklotas gelžbetonis atlaikė pusšimtį metų ir jei jį būtų suremontavę, krantinė būtų atlaikiusi dar tiek pat. Smėlio pakrantė, mano Elektrėnuose nuo 1965 metų gyvenantis A. Kazakevičius, geriausiu atveju atlaikys penkerius metus. Žinoma, jeigu atsiras rūpestingas miesto šeimininkas ir pakrantę kasmet atnaujins smėliu, tai smėlėtoje pakrantėje ilsėtis smagiau nei ant gelžbetonio. Energetikui dar buvo įdomu, kur tas gelžbetonis išvežtas ir kam bus panaudotas. Jo nuomone, pamatines plokštes galima buvo panaudoti namo fundamentui.
Geras takas
Vėl tas informacijos trūkumas apkalbas gimdė. Senosios gelžbetoninės plokštės nuo marių pakrantės buvo nuimtos ir atiduotos seniūnijai. Seniūnija jas sukrovė Šviesos gatvėje prie tvenkinio ir palei tą tvenkinį greitu laiku, sako J. Šiožinys, elektrėniečiai vaikščios gelžbetoniniais takeliais. Kaip matote, niekas niekur neprapuolė. J. Šiožinys sako, kad net skaičiuoti tuos blokus galime, trūks tik tų, kurie visai sutrupėję buvo.
O naujasis trinkelių takas palei marias jau atlaikė pirmąjį išbandymą. Draugystės gatvėje trūkus Elektrėnų komunalinio ūkio vandens trasai, vandens srovė per naująjį taką šniokštė į ežerą. Smėlio išplovė, kaip sakė Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius Ričardas Leckas, apie 70 kubinių metrų, kuriuos jie savo transportu atvežė ir išplautą paplūdimį užpildė. Vežė jie, kaip ir UAB „Hidrostatyba“, žvyrą iš Semeliškių, jį paskleidė, virš jo užpylė jūrinį smėlį. Trinkelių takas per avariją nenukentėjo, tad ir apkalbos, kad takas laikys iki pirmojo potvynio, matyt, nėra pagrįstos.
Dirba, kaip sau
Už paplūdimyje vykdomus darbus atsakingas UAB „Hidrostatyba“ darbų vykdytojas Rolandas Nemanis keletą kartų su manimi pasivaikščiojo ežero pakrante, stebėdamasis, kodėl elektrėniečiams atrodo, kad jų įmonė, turinti nepriekaištingą reputaciją partnerių ir užsakovų akyse, pasirašiusi už penkerių metų darbų garantiją, Elektrėnuose galėtų dirbti nekokybiškai.
Jis pats, senas statybininkas, tiek darbe, tiek namuose viską daro kruopščiai, todėl ir Elektrėnuose pats dirba bei iš darbuotojų reikalauja, kad darbai būtų daromi „kaip sau“. Iš meilės žmonėms ir savo darbui pats nudažė, nors projekte nenumatyta, atraminių sienelių paviršių, kad elektrėniečiams mieliau būtų pasėdėti prie vandens, pailsėti. Be to, įmonėje įsidarbino ir keletas statybininkų elektrėniečių, kurie sako čia uždirbantys daugiau, nei įmonėse, kuriose dirbo anksčiau, o ir dirbti savo miestui visada ne tik miela, bet ir atsakomųybė didesnė.
Tik va, dažnas elektrėniškis, mėgdamas kitus apkalbėti, pats blogai elgiasi. Ir tą dieną, kai vaikščiojome pakrante, po nakties išvartyti dar gulėjo biotualetai, o butelių ir įvairios maisto produktų taros, sako R. Nemanis, kiekvieną rytą pats krepšius prirenkantis. Vandalai jau spėjo nulenkti ir vieną iš dvidešimties naujų elektros stulpų. Liepos pradžioje jau būtų galima statyti suolelius, bet meistrai bijo, kad jie bus nuniokoti, todėl statys juos prieš pat darbų pabaigą.
Darbai baigti turėtų būti jau po mėnesio. Elektrėnų pakrantėje įrenginėjamos persirengimo kabinos, statomas gelbėtojų namelis, medicinos punktas ir tualetai, pritaikyti neįgaliesiems, bus valčių prieplauka, vaikams čiuožykla į vandenį, dvi paplūdimio tinklinio aukštelės, o tiltelis tik apžvalginis liks. Paremontuos tą patį, kuris prie buvusio „Poseidono“ jau penkiasdešimt metų stovi, pagal projekktą numatytas kapitalinis viršutinės dalies remontas. Privestas į paplūdimį ir geriamasis vanduo, kurį elektrėniečiai gerti galės už dyką.
Dykai gautas nebranginamas
Gargžduose registruotoje bendrovėje „Hidrostatyba“ dirbantis, bet Vilniuje gyvenantis R. Nemanis sako, kad Elektrėnuose vykdomas projektas jam esantis vienas iš geriausių projektų, kuriuose jam teko dirbti per ketvirtį amžiaus, ir žada pats ne kartą čia su šeima atvažiuoti praleisti laisvadienių. „Visada miela pailsėti ten, kur esi savo triūso įdėjęs,“ – sako statybininkas, viską dorai darantis elektrėniečių gerovei.
O ar elektrėniečiai mokės saugoti dykai gautą turtą – šiuolaikiškai įrengtą pliažą? Juk sakoma, kad dykai gautas daiktas – nebranginamas. Bet jau būtų laikas suprasti, kad niekas iš nieko neatsiranda. Lietuva moka tam tikrus mokesčius Europos Sąjungai, ši finansuoja vykdomus projektus, o ir savivaldybė prie projekto pridėjo virš pusantro šimto tūkstančio mūsų visų pinigų. Už tad dabar jau galėsime patys po darbų pailsėti, ir svečiui ne gėda bus parodyti, kokiame gražiame mieste mes gyvename.