Sunkmetis – kaip tik tas laikas, kai neatsisakant vykdomos žemės ūkio veiklos ekonomiškai naudinga imtis ir alternatyvaus verslo. Juo labiau, kad už tai galima gauti solidžią paramą.
Kryžiams vietų visada atsiras
Telšių rajone 120 ha žemės valdančiam Steponui Vaitkui tradicinė žemdirbystė neužkariavo širdies. Buvęs ilgametis aplinkosaugininkas, taip pat ir – diplomuotas miškininkas prisipažįsta, kad javų laukai ir karvių bandos – ne jam.
Rainių kaime gyvenantis žemaitis ūkininkavimo pradžioje bandė auginti ir javus, ir bulves, tačiau vėliau atsisakė ir vienas pirmųjų šalyje pasinaudojęs ES parama žemės ūkio paskirties žemę apželdino mišku. Nemažą dalį S.Vaitkaus valdų užima ir pievos. Jos tvarkomos dalyvaujant kraštovaizdžio tvarkymo programoje „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.
Suradęs būdų, kaip nemerkti prakaitu žemės, meniškos prigimties auksarankis visa galva paniro į kryždirbystę.
Mintis imtis šios veiklos susijusi su tragiškais istoriniais įvykiais. 1941 m. Rainių miškelyje sovietinė armija įvykdė itin žiaurias kalinių žudynes. Dabar tragedijos vietą žymi daili balta koplytėlė.
Kai atkūrus nepriklausomybę drąsiai ir su pagarba prabilta apie tragišką tautos praeitį, kai vėl atsigęžta į tradicinius amatus, S.Vaitkus suprato, kad Lietuvoje visada atsiras vietų ir įvykių, kuriuos norėsis įamžinti, pagerbti kryžiais.
„Taip ir yra – pažiūrėkit, vis dažniau kryžiai grįžta ir į sodybas, pakeles. Pamaniau, reikia imtis verslo,“ – savo idėjos atsidėti kryždirbystei šaknis atskleidė ūkininkas. Amato paslapčių jis įgijo iš savo dėdės, kuris dirbino kryžius Telšių rajono bažnytėlėms.
S.Vaitkus sukūrė projektą „Kryždirbystės verslo materialinių prielaidų sukūrimas ir plėtra, siekiant išsaugoti tradicinių amatų paveldą“. Projektą įgyvendinti jam padeda pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauta parama – beveik 170 tūkst. lt.
Šiuo metu į pabaigą eina 500 kv.m pastato – iš valstybės išpirktos buvusios liejyklos, rekonstrukcija. Jame bus įrengtas kryžių gamybos cechas, ekspozicijos salė, įrankių sandėliavimo, buitinės patalpos.
Rainių kaime gyvenantis žemaitis ūkininkavimo pradžioje bandė auginti ir javus, ir bulves, tačiau vėliau atsisakė ir vienas pirmųjų šalyje pasinaudojęs ES parama žemės ūkio paskirties žemę apželdino mišku. Nemažą dalį S.Vaitkaus valdų užima ir pievos. Jos tvarkomos dalyvaujant kraštovaizdžio tvarkymo programoje „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.
Suradęs būdų, kaip nemerkti prakaitu žemės, meniškos prigimties auksarankis visa galva paniro į kryždirbystę.
Mintis imtis šios veiklos susijusi su tragiškais istoriniais įvykiais. 1941 m. Rainių miškelyje sovietinė armija įvykdė itin žiaurias kalinių žudynes. Dabar tragedijos vietą žymi daili balta koplytėlė.
Kai atkūrus nepriklausomybę drąsiai ir su pagarba prabilta apie tragišką tautos praeitį, kai vėl atsigęžta į tradicinius amatus, S.Vaitkus suprato, kad Lietuvoje visada atsiras vietų ir įvykių, kuriuos norėsis įamžinti, pagerbti kryžiais.
„Taip ir yra – pažiūrėkit, vis dažniau kryžiai grįžta ir į sodybas, pakeles. Pamaniau, reikia imtis verslo,“ – savo idėjos atsidėti kryždirbystei šaknis atskleidė ūkininkas. Amato paslapčių jis įgijo iš savo dėdės, kuris dirbino kryžius Telšių rajono bažnytėlėms.
S.Vaitkus sukūrė projektą „Kryždirbystės verslo materialinių prielaidų sukūrimas ir plėtra, siekiant išsaugoti tradicinių amatų paveldą“. Projektą įgyvendinti jam padeda pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauta parama – beveik 170 tūkst. lt.
Šiuo metu į pabaigą eina 500 kv.m pastato – iš valstybės išpirktos buvusios liejyklos, rekonstrukcija. Jame bus įrengtas kryžių gamybos cechas, ekspozicijos salė, įrankių sandėliavimo, buitinės patalpos.
Priemonė tapo patrauklesnė
Kurti alternaryvų verslą kaimo vietovėse, pasinaudojant priemone „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, dabar sudarytos dar palankesnės sąlygos.
Įsigaliojus Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2010 m. vasario 12 d. įsakymu patvirtintai naujai KPP priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių redakcijai, padidinta maksimali paramos suma vienam projektui, taip pat supaprastinti tinkamumo reikalavimai pareiškėjams ir jų teikiamiems projektams.
Aiškesnė tapo paramos pagal šią priemonę teikimo tvarka: papildytas remiamų veiklos rūšių sąrašas, sudarytas neremiamų veiklos rūšių sąrašas. Tarp naujų remiamų veiklos rūšių atsirado spausdinimo veikla; farmacinių preparatų gamyba; stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba; medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba; metalo gaminių remontas, elektroninės ir optinės įrangos remontas ir kitų transporto priemonių remontas ir techninė priežiūra bei daug kitų.
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šukytė, labai mažoms įmonėms ir ūkininkams didžiausia paramos suma vienam projektui dabar gali siekti 1,7 mln. Lt.
Didžiausia paramos suma galios tik iki šių metų pabaigos. Vėliau bus taikoma ankščiau galiojusi didžiausios paramos sumos vertė – iki 690 560 Lt.
Kaimo gyventojams ši tvarka netaikoma. Jie gali kreiptis paramos tik pagal supaprastintą tvarką – iki 207 168 Lt.
Mažiausia paramos suma – ne mažiau kaip 260 tūkst. Lt. Prašant paramos ne didesnės kaip 260 tūkst. Lt, ji teikiama pagal supaprastintą tvarką. Netrukus pasirodys ir nauja jos įgyvendinimo taisyklių redakcija.
Įsigaliojus Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2010 m. vasario 12 d. įsakymu patvirtintai naujai KPP priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių redakcijai, padidinta maksimali paramos suma vienam projektui, taip pat supaprastinti tinkamumo reikalavimai pareiškėjams ir jų teikiamiems projektams.
Aiškesnė tapo paramos pagal šią priemonę teikimo tvarka: papildytas remiamų veiklos rūšių sąrašas, sudarytas neremiamų veiklos rūšių sąrašas. Tarp naujų remiamų veiklos rūšių atsirado spausdinimo veikla; farmacinių preparatų gamyba; stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba; medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba; metalo gaminių remontas, elektroninės ir optinės įrangos remontas ir kitų transporto priemonių remontas ir techninė priežiūra bei daug kitų.
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šukytė, labai mažoms įmonėms ir ūkininkams didžiausia paramos suma vienam projektui dabar gali siekti 1,7 mln. Lt.
Didžiausia paramos suma galios tik iki šių metų pabaigos. Vėliau bus taikoma ankščiau galiojusi didžiausios paramos sumos vertė – iki 690 560 Lt.
Kaimo gyventojams ši tvarka netaikoma. Jie gali kreiptis paramos tik pagal supaprastintą tvarką – iki 207 168 Lt.
Mažiausia paramos suma – ne mažiau kaip 260 tūkst. Lt. Prašant paramos ne didesnės kaip 260 tūkst. Lt, ji teikiama pagal supaprastintą tvarką. Netrukus pasirodys ir nauja jos įgyvendinimo taisyklių redakcija.
Atsisakyti žemdirbystės nereikia
Pereiti prie ne žemės ūkio veiklos ir gauti paramos lėšų gali kaime gyvenantys žmonės, ūkininkai ar kaime veikiančios labai mažos įmonės, bent ataskaitiniais ir (arba) einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo užsiimantys žemės ūkio veikla, tačiau kartu ketinantys plėtoti ir alternatyvųjį verslą ar imtis tradicinių amatų puoselėjimo.
Kaip sakė Ž.Šukytė, kreipiantis paramos pagal šią priemonę, nereikia atsisakyti iki tol vykdytos žemės ūkio veiklos – ja galima verstis ir toliau. Svarbiausia, kad projektas, parengtas pagal minėtą priemonę, būtų skirtas alternatyvaus, o ne žemės ūkio verslo plėtrai.
Ne žemės ūkio veiklai kaimo gyventojai ar labai mažos įmonės gali susigrąžinti iki 65 proc., o tradiciniams amatams – iki 75 proc. investuotų savo lėšų.
Paraiškos pagal šią priemonę renkamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Kaip sakė Ž.Šukytė, kreipiantis paramos pagal šią priemonę, nereikia atsisakyti iki tol vykdytos žemės ūkio veiklos – ja galima verstis ir toliau. Svarbiausia, kad projektas, parengtas pagal minėtą priemonę, būtų skirtas alternatyvaus, o ne žemės ūkio verslo plėtrai.
Ne žemės ūkio veiklai kaimo gyventojai ar labai mažos įmonės gali susigrąžinti iki 65 proc., o tradiciniams amatams – iki 75 proc. investuotų savo lėšų.
Paraiškos pagal šią priemonę renkamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Užs.