Virginija Jacinavičiūtė
Laikai, kai Vievio ežeras laisvai buvo prieinamas miestiečiams, liko tik vyresnių gyventojų prisiminimuose. Tie ruožai, kuriuose laisvalaikį leisdavo vieviškiai, šiandien yra privatizuoti. Gyventojų reikmėms liko tik nedidelė dalis ES lėšomis renovuoto paplūdimio, kuriuo žmonės beveik nesinaudoja dėl nuolat užteršto ežero vandens. Ši padėtis ilgus metus vieviškius ir liūdino, ir pykdė, o galiausiai užgimė iniciatyva paraginti savivaldybės tarybą, administraciją bent likusią valstybinę žemę išsaugoti bendruomenės reikmėms. Kelios Vievio bendruomenės susivienijo ir per kelias dienas surinko daugiau nei 400 parašų, kurie paliudijo vieviškių ryžtą išsaugoti pakrantes.
Visuomenės poreikiams
Vienas iš iniciatorių vieviškis Marius Urvakis Vievio seniūnijos gyventojų vardu pasirašytą prašymą pirmiausiai išplatino feisbuko profilio grupėje „Vievis kalba“ ir sulaukė didelio palaikymo. Vieviškiai klausinėjo, kur galėtų pasirašyti, siūlėsi padėti rinkti parašus.
Vievio seniūnijos gyventojai, nevyriausybinės organizacijos „Aktėvystė“, Kurkliškių kaimo bendruomenė, Vilkabalių kaimo bendruomenė „Vievio šilas“, Vievio bendruomenė „Santarvė“, Elektrėnų sav. veikiančių NVO asociacija prašyme dėl Vievio ežero pakrantės rašo, kad negali būti abejingi, matydami vykstančius procesus Vievio ežero pakrantėje. „Pakrantėje buvusi valstybinė žemė yra perleidžiama fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkamai formuojami žemės sklypai gyvenamiesiems ar komercinės paskirties statiniams, neatsižvelgiant į tai, jog šie nebus pritaikyti rekreacijai ar viešosioms reikmėms. Viešųjų erdvių plotų pakrantėje drastiškai mažėja, vis mažiau vietos paliekama Vievio miesto gyventojų ar jo svečių poilsiui bei laisvalaikio pramogoms prie Vievio ežero.
Remdamiesi gerosiomis patirtimis, kaip Lietuvoje sutvarkomos ir gyventojų, miesto svečių poreikiams bei poilsiui pritaikomos miesto ribose esančių ežerų pakrantės, prašome Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos kuo skubiau imtis priemonių, kad pakrantėje likusi laisva valstybinė žemė būtų išsaugota visuomenės poreikiams ir suformuotos viešosios erdvės“, – rašoma prašyme.
Idėja patiko ne visiems
Prie prašymo vieviškiai pridėjo ir priedą, kuriame raudonai apibrėžtos dar neprivatizuotos teritorijos. Vieviškiai norėtų, kad šiose teritorijose būtų suformuotos viešosios erdvės. Tuomet Elektrėnų savivaldybėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos galėtų teikti paraiškas viešųjų erdvių sutvarkymui ir pritaikymui rekreacijai.
Prašymą parengę iniciatoriai įsitikinę, kad užtikrinus Vievio ežero pakrančių išsaugojimą ir pritaikius jas gyventojų poreikiams, būtų lengviau sutelkti žmones sprendžiant opias ekologines ežero problemas.
Vieviškiai savo prašyme taip pat rašo: „Paaiškėjus, kad nurodytų pakrantės vietų privatizavimo procesai yra prasidėję, prašome imtis priemonių juos stabdyti“. Per kelias dienas iniciatoriai surinko daugiau kaip 400 vieviškių parašų ir įteikė prašymą tarybos nariams. Net pačius iniciatorius nustebino toks vieviškių aktyvumas. Tiesa, iniciatyva ne visiems paliko gerą įspūdį. Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriaus infrastruktūrai pavaduotojas, su Liberalų sąjūdžiu į savivaldybės tarybą patekti bandęs Ovidijus Leicmonas šiuo klausimu socialiniuose tinkluose išreiškė štai tokią nuomonę: „Pradžiai išmokit be klaidų bent jau rašyti. Po to – logiškai formuluot mintis. O po to, kai nustosit patys šikt į savo ežerą, nereikės nei rašyti, nei formuluot… Sėkmės.“
Geri pavyzdžiai
raudona linija pažymėta Vievio ežero pakrantėje likusi laisva valstybinė žemė
Vievio ežero pakrantė, kurioje yra miesto paplūdimys, sutvarkyta buvo pernai įgyvendinant projektą „Vievio miesto kompleksinė plėtra“. M. Urvakio klausėme, ar vieviškių reikmėms nepakanka šio ežero ruožo? Vieviškio manymu, dabartinį Vievio ežero paplūdimį sunku pavadinti paplūdimiu, nes ta vieta nėra tinkama maudytis. Paplūdimyje mažai vietos, po rekonstrukcijos paplūdimyje privesta daug drenažinių vamzdžių, o svarbiausia, kad ežeras netinka maudynėms dėl užterštumo. Kol pakrantės nebuvo privatizuotos, žmonės maudydavosi visai kitose vietose. Gyventojams ir svečiams tiko įrengtas paplūdimys prie buvusios Vievio pirties, bet tas smėlėtas lopinėlis dabar suformuotas kaip sklypas prie pirties, kurią įsigijo privatininkas, bet žadėtojo pirties projekto nevykdo. O dabartinis paplūdimys įrengtas miesto dauboje, į kurią nuo kelių ir gatvių subėga visos nuotekos. Idėjos aktyvistas sako, kad viename iš trijų sklypų būtų galima plėsti paplūdimį, kituose dviejuose plotuose bendruomenės galėtų įgyvendinti projektus. „Gal iniciatyva ir pavėluota, bet pabandysim išsaugoti kas liko“, – sakė M. Urvakis.
O bendruomenės „Aktėvystė“ pirmininkas Helmutas Zabarauskas mano, kad Vievio ežero galimybės yra neišnaudotos. Vievio seniūnijos gyventojas sako, kad Lietuvos miestuose yra gausybė gerų pavyzdžių, kaip ežerų pakrantes miesto teritorijoje visapusiškai pritaikyti žmonių poreikiams. Geru pavyzdžiu H. Zabarauskas įvardijo Utenos paplūdimį, kuriame įrengti grojantys fontanai, vaikų žaidimų aikštelės, lieptai, dviračių takai, gėlynai. Lyginant su kitais miestais, savo teritorijoje turinčiais ežerus, vieviškiams skirtas tik mažas lopinėlis pakrantės.
Kokios galimybės išsaugoti ežero pakrantes vieviškių reikmėms, klausėme mero Kęstučio Vaitukaičio. Sužinojome, kad meras pavedė Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjui Arūnui Butrimavičiui rengti tarybos sprendimo projektą dėl gyventojų minėtų teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams.