Vasaros diena metus maitina

Julija Kirkilienė

Metas tarp Oninių ir Žolinės yra tas laikas, kai žemdirbio viena diena visus metus maitina. Kol žemdirbiai kulia paskutinius javus, mes pasidomėjome ir su jumis norime pasidalinti informacija, ar sotūs būsime ateinančiais metais, ar užteks duonos ir pieno, ar neteks lašinių skonį pamiršti.

Skirtingi ūkininkų darbai
Elektrėnų savivaldybėje nuo 2010 metų ūkininkų skaičius auga, deklaruotos žemės daugėja, bet paraiškų išmokoms gauti mažėja. Kaip sako Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, tokie pokyčiai vyksta dėl kelių priežasčių. Ūkininkų skaičius auga, nes turint ir 50 arų gali užregistruoti ūkį. Ūkiai užregistruojami dažnai ne dėl to, kad žmonės ūkininkauti trokštų, bet dėl to, kad galėtų pigiau susitvarkyti dokumentus namų, pavadintų ūkio sodybomis, statybai. Praėjusiais metais naujai ūkius įregistravo 54 žmonės, 20 iš jų jaunieji ūkininkai. Kiek ūkių išregistravo ir kiek iš ūkius užregistravusiųjų užsiima ūkine veikla, informacijos skyrius neturi. Bet tie, kurie ūkininkauja, dirba daug ir sunkiai tam, kad parduotuvėse būtų duonos, pieno, mėsos, o ūkininkai užsidirbtų pragyvenimui.

Išmokos – Kalėdoms
Ūkininko sunkų metų darbą per minutę niekais paversti gali gamtos stichija. Tų stichijų pastaraisiais metais vis daugėja. Jeigu pernai visus metus pliaupė lietus, todėl ūkininkai negalėjo žiemkenčių pasėti, tai šiais metais vyrauja sausra, vasarojų negailestingai džiovinanti. A. Aleksiūnas sako, kad tie žemdirbiai, kurie rudenį pasėjo žiemkenčius, derliumi nesiskundžia. O kas negalėjo į dirvą įbristi, nuostoliams padengti prašo paramos iš Europos Sąjungos. Elektrėnų savivaldybėje paraiškas nuostoliams padengti pateikė 31 ūkininkas, bet, sako Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas, išmokų sulaukti gali tik Kalėdoms. Europos Sąjunga Lietuvai yra skyrusi per 9 mln. eurų, bet norint juos gauti, reikia daug dokumentų užpildyti, daug patikrų atlikti. Elektrėnų Žemės ūkio ir melioracijos skyrius iki nustatyto laiko – birželio 4 d. – pridavė tik 4 ūkininkų dokumentus, kuriuose be informacijos apie ūkininko asmens duomenis, įrašyti reikėjo deklaruotų pasėlių plotą, iš jų žuvusių pasėlių plotus, augalų rūšį ir kt. Ūkininkai, deklaruodami žemės ūkio naudmenis iki birželio 4 d. turėjo deklaruoti ir plotus, už ku­riuos prašė paramos. Vedėjas sako, kad ir daugiau savivaldybių nespėjo laiku dokumentų pateikti, todėl prašė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio tarpininkauti, kad dokumentus būtų galima pateikti iki rugsėjo 1 d. Parama priklausytų tiems ūkininkams, kurių valdose žuvo daugiau kaip 30 proc. pasėlių. Pareiškėjų pasėlius ir nuostolius tikrina speciali komisija. Žemės ūkio ministerija rugpjūčio pradžioje informavo, kad 75 proc. paramos lėšų bus pradėta išmokėta nuo rugpjūčio 10 d. Elektrėniškiai, jeigu suspėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį, išmokas gal gaus tik Kalėdoms. Pinigų turėtų pakakti, nes ir Lietuva planuo­ja skirti apie 9 mln. eurų papildomą nacionalinę paramą žuvusio derliaus nuostoliams kompensuoti.

Daugėja dirbamos žemės
Šiais metais pasėlius deklaravo 984 ūkininkai, užsėję 15658 ha, o kompensacijų prašė tik 31. Kiti sakė, kad derlius – pusė bėdos. Kiek prikuls iš hektaro, paaiškės jau po Žolinės. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistiką, nuo 2012 metų Elektrėnų savivaldybėje deklaruojamų pasėlių plotai auga, o deklaruojančiųjų skaičius mažėja. Jei 2012 m. 1326 pareiškėjai deklaravo apie 11400 ha pasėlių, tai 2018 m. 984 ūkininkai deklaravo 15658 ha. A. Aleksiūnas sako, kad kai kurie ūkininkai atsisako ūkininkavimo, savo žemes parduodami ar nuomodami, todėl mažėja deklaruojančių pasėlius ūkininkų skaičius, o žemės daugėja todėl, kad apdirbama ir deklaruota ilgus metus dirvonavusi žemė. Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas sako, kad jis daugiausiai augina avižas, bet derlius šiais metais nedžiugina: gal perpus mažesnis nei pernai. O žemės jis deklaruoja daugiau nei pradėjęs ūkininkauti ne tik todėl, kad jos vis nusiperka, bet ir todėl, kad suaria ir užsėja apleistus ir savininkų pamirštus mažus žemės lopinėlius.

Kiaulininkystę keičia galvijai
A. Grotuzas sako, kad kaime žmonės kiaulių beveik nebeaugina – per daug reikalavimų. Iš viso Elektrėnų savivaldybėje užsiregistravę 53 kiaulių augintojai, auginantys 146 kiaules. O 2015 metais 137 ūkininkai augino 447 kiaules. Elektrėnų savivaldybė priskirta II dalies buferinei zonai, kurioje 3 km spinduliu nuo židinio turi būti surašomi visi kiaulių laikytojai ir jų laikomų kiaulių skaičius, iš kiekvienos kiaulės paimami mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybai nurodžius, 3 km apsaugos zonoje gali būti priimamas sprendimas paskersti visas laikomas kiaules. Tačiau prieš skerdimą atlikus jų klinikinę apžiūrą, paėmus kraujo bei organų mėginius ir gavus neigiamus afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatus, leidžiama naudoti tokių kiaulių mėsą sa­vo reikmėms. Sa­vi­valdybės ūkiuos­e mažėja ne tik lai­komų kiau­lių, bet ir avių. 2015 metais 112 ūkininkų laikė 1657 avis, šiais metais – 1460. Šiais metais 262 ūkininkai registravo 1416 galvijų. Daugiau kaip 20 melžiamų karvių savivaldybėje laiko tik du ūkininkai. Iš viso savivaldybėje 265 melžiamas karves laiko 57 ūkininkai ir šiais metais valstybei pardavė 424 t pieno, bet tai yra mažiausiai Vilniaus apskrityje. Savivaldybėje 65 bitininkai pateikė paraiškas išmokoms bičių maitinimui ir avilių įsigijimui. Kiek iš viso savivaldybėje žmonių užsiima bitininkyste, nėra žinoma, nes avilius registruoti reikia tik norint gauti išmokas. Dar pora ūkininkų užsiima egzotiškų galvijų – dėmėtųjų elnių ir hailendų – auginimu. Bet šie augintiniai savivaldybės gyventojų dar nemaitina – ūkininkai juos laiko daugiau dėl egzotikos.

Jaunimas grįžta į kaimą
Jaunoji ūkininkė Kristina Stir­naitė, A. Stulginskio universitete baigusi ekonomiką ir dabar studijuo­janti agronomiją, miesto gyvenimu nesusižavėjo: nėra ten ką veikti. Kitas dalykas – namai. Ir tą karštą rugpjūčio dieną Kristina su mažąja sese Austėja buvo labai užsiėmusios. Jos augintinių banda nuo karščio slėpėsi aptvertuose krūmuose, o merginos skubėjo į nau­jąsias fermas, kuriose bandą apsigyvendins žiemą. Kristina apie žemdirbystę kalbėti gali įvairiomis temomis: Stirnos daugiausia augina kvietrugių. Rudenį suspėjo pasėti, ir ta sėkla, kuri nesupuvo, o spėjo įsišaknyti, užderėjo neblogai. Bet javapjūtei baigiantis, aruoduose grūdų pripilta gal perpus mažiau nei pernai. Tokia ūkininko dalia, priklausoma nuo gamtos. Bet kitokios dalios Kristina sakosi gal ir nenorėtų. Galėtų mėginti laimę valstybės tarnyboje, nes specialistų visur labai trūksta, bet ten viskas nestabilu: pasi­keis valdžia, gali tarnybos netekti. O savo ūkyje – pats sau šeimininkas ir darbo visada užteks, nes žmonėms valgyti visada reikia.