Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

puslapi remia spaudos fondas copy

Kazokiškių seniūnija- Kazokiškės

Narių vertinimas:  / 0

Kazokiškės pirmą kartą paminėtos 1609 m., kai Stanislovas Beinartas, LDK iždininkas, Kazokiškes užrašė Paparčių domininkonams, kurie Kazokiškėse įkūrė palivarką su ūkiniais pastatais. 1609 m. Kazokiškėse pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Kazokiškių vardo kilmę galima sieti su etninės grupės atsiradimu tose apylinkėse – kazokais. Manoma, kad kaimo pavadinimas atsirado nuo buvusio tos žemės savininko – kazoko.

Share

Skaityti daugiau: Kazokiškių seniūnija- Kazokiškės

Karkučiai ir Belezai

Narių vertinimas:  / 0

pineliaiKarkučiai ir Belezai – seni kaimai, išsidėstę abipus kelio Vievis – Semeliškės, šalia dabartinių Elektrėnų ežerų. 
Didelius Karkučių kaimo plotus užliejo pakeliamas vanduo, buvo iškeltos ir senosios kapinės, didžioji dalis gyventojų išsikėlė.
Seni žmonės pasakoja, kad visus gražius Belezų kalniukus, piliakalnius kareiviai kepurėm sunešiojo. Sakoma, kad Belezų kaimo pavadinimas kilęs iš pavardės: vyko karai, čia stovėjo armija, kurios vadas buvo kažkoks Beleš. Tai paskui tą vietovę ir pavadino taip. Čia yra daug visokių apskritų akmenų, pilni laukai buvo, didelis akmuo guli palei kelią, seniau jis stovėjo aukščiau, laukuose – sako jis šventas.

Share

Skaityti daugiau: Karkučiai ir Belezai

Ausieniškių dvaras

Narių vertinimas:  / 0

ausieniskesNapoleonas Bonapartas 1812 metų karo prieš Maskvą pradžioje nakvojo Ausieniškėse, iš kurių išvyko į Vilnių.
Vincentas Matuševičius gimė 1801 m. balandžio 5 d. Ausieniškėse valdė Ausieniškių, Gabriliavos, Stakliškių dvarus, baigė Vilniaus universitetą, buvo Trakų pilies teismo pirmininkas, Lietuvos 1830-1831 m. sukilimo veikėjas, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1815 metais.
1830-1831 m. sukilimo metu Aukštadvaryje ir jo apylinkėse veikė Ausieniškių dvaro savininko V. Matuševičiaus (galbūt Vaclovo Matuševičiaus (lenk. Waclaw Matuszewicz, kitur – Vikentijaus, Vincento), Stakliškių valdytojo) dalinys. 1831 m. balandžio 20 d. sukilėliai prie Ausieniškių palivarko pralaimėjo mūšį prieš caro kariuomenės dalinius.
Iki 1935 metų dvaras priklausė Boleslovui Karčiauskui, vėliau – Felicijai Stašienei, kuriai po tarybinio laikotarpio nuosavybės teisės atkurtos 2001 metais. Dvaras nėra labai apleistas, gyvena prižiūrėtojai, tačiau netvarkoma nei aplinka, nei patys pastatai.

Share

Skaityti daugiau: Ausieniškių dvaras

Jagėlonys. Istorija iš žmonių pasakojimų

Narių vertinimas:  / 2

pukalskYra žinoma, kad Vilniaus apskrities dvarininkas Fiodoras Jagėla apie 17 a. savo dvarus buvo įkūręs ant Spenglos upelio krantų, kur ir pasilaidojęs, (jo kapai neišlikę, žinoma tik buvusių palaidojimų vieta – ant aukšto Spenglos kranto, prieš dabartines Jagėlonių kapinaites) ir apylinkėms palikęs savo vardą – Jagėlonys.
Neaišku, kodėl kaimas turi du vardus – Kalniniai Jagėlonys ir Kloniniai Jagėlonys. Galbūt šalia buvusio dvaro, ant kalno, kur dabar įsikūrusi pagrindinė gyvenvietė, ir buvo vadinami Kalniniais, o keletas trobų, stovėjusių ant Spenglos upelio kranto, žemumoje, ir gavo Kloninių vardą.

Share

Skaityti daugiau: Jagėlonys. Istorija iš žmonių pasakojimų

Paneriai

Narių vertinimas:  / 0

{jcomments on}Spėjama, kad Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis (1738-1811). Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon (1795 m.), Panerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius S.Puzina. Jo dukrai Aleksandrai ištekėjus už J. Riomerio, šios giminės palikuonys valdė dvarą apie 100 metų.

Share

Skaityti daugiau: Paneriai

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.