Knygos „Kaip gydo medžiai“ pristatymas Pastrėvio bibliotekoje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 17 kovo 2017 Atnaujinta: Penktadienis, 17 kovo 2017

medziai gydoAtgimsta gamta, medžių gyslomis pradeda tekėti sula, o pavasaris lietingais, vėjuotais žingsniais beldžiasi į mūsų gyvenimus. Medžiai lyg gyvybės šaltinis, iš kurio semiamės jėgų, sveikatos. Medžiai – ramybės uostas, į kurį sugrįžtame, kai būna sunku. Paliečiame gruoblėtą medžio kamieną ir pajuntame, kaip sielą užlieja ramybė ir šiluma. Medžiai moka išklausyti...

Vasario 28-ąją, Užgavėnių dieną, kai dangumi ridinėjosi saulė, kai persirengėliai vijo žiemą iš kiemo, Pastrėvio bibliotekoje vyko susitikimas su žurnaliste, knygos „Kaip gydo medžiai“ autore Daiva Červokiene. Nenuilstanti bibliotekos šeimininkė Danutė Kananavičienė ir aktyvios Pastrėvio bendruomenės moterys Bronė Cibulskienė, Laima Tidikienė, Sigutė Kazakevičienė, Česlava Turevičienė, Angelė Gliaudelienė, Ona Sinkevičienė, Aušra Rumsevičienė ieškojo atsakymų į klausimą „Kaip gydo medžiai?“. Pastrėvio skyriaus vedėja Dangutė Stasiūnienė, pedagogės Dalė Rakauskienė, Viktorija Juknevičienė, Nijolė Ustilienė įdėmiai klausėsi autorės pasakojimo, kad įgytomis žiniomis pasidalintų su ugdytiniais.

D. Červokienei talkino pradinių klasių mokytoja Viktorija Juknevičienė. Ji skaitė ištraukas iš naujosios knygos.

Liaudies medicina, tautosaka, etnografija Daivą domino nuo studijų laikų, kai pradėjo dalyvauti Vilniaus universiteto kraštotyros klubo veikloje, ekspedicijose. Daug įvairios informacijos surinko dirbdama žurnalistinį darbą, kalbindama žmones, tyrinėjusius augalų gydomąsias savybes.

Kai dirbo „Valstiečių laikraštyje“, vieno renginio, skirto Eugenijai Šimkūnaitei atminti, metu, dovanų gavo nedidelę medžių horoskopų knygelę. Knygos autorė pagal biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės pasiūlytą medžių horoskopą aprašė dažniausiai Lietuvoje augančius medžius ir krūmus.

Gruodžio mėnuo skirtas obeliai, kriaušei ir amalui. Mistinis amalas – šiltėjančio klimato ženklas. Žiemą, kai medžiai būna be lapų, ypač išsiskiria žalios spalvos, apvalios amalų puokštės su mažomis, baltomis uogomis. Anot žiniuonės Eugenijos, kai medžių močia vietas dalijo, tai amalas ilgai slapstėsi už kitų medžių. Kai vietos sau paprašė, jos nebebuvo. Amalas teisinosi močiai, kad jis mažas ir silpnų kojų, todėl mažyliui atsirado vieta aukštai kitų medžių lajoje.

Valdorfo pedagogikos kūrėjas, austras Rudolfas Steineris jau 1920 m. išpopuliarino amalą kaip vėžio gydymo priemonę.

Sausio mėnesio medis – pušis. Kai pasivaikščioji po pušyną, atgauni jėgas, įgyji energijos, žvalumo. Pušys skleidžia lakiąsias medžiagas – fitoncidus, šalinančius virusus, mikrobus. Pasak bioenergetikų, pušys išvaduoja nuo širdgėlos, nevilties, kaltės jausmo, išsklaido liūdesį, blogą nuotaiką, susierzinimą.

Prieš keletą metų Daiva išbandė pušų arbatą, girą, o pastrėviečius vaišino kvapniu pušų kankorėžiukų medumi. Nuo kalėdinės eglutės nulupo truputį žievės, pridėjo pušų ir kadagių spyglių ir pasigamino prieskonių. Bulvių košė, pagardinta natūraliais prieskoniais, nusidažė žalsva spalva. Pušų sakai gydo pūslelinę, spyglių žaliasis kokteilis stiprina organizmą.

Vasario mėnuo skirtas skarotajai eglei. Eglių poveikis yra kitoks. Jos sugeria neigiamą energiją. Nuo senų laikų protėviai apsodindavo sodybas eglių juostomis, kad apsaugotų namus ne tik nuo vėjo, bet ir neigiamo poveikio – prakeiksmų, nužiūrėjimų, liūdesio, skausmo. Eglių šakomis barstydavo kiemą per laidotuves, tiesdavo kojoms pavalyti, o panaudotas išmesdavo. Pušų šakų neišmesdavo, jas surinkdavo ir sudegindavo.

Eglių kankorėžiai, spygliai naudojami plaučių ligoms gydyti, atsikosėjimui lengvinti, organizmui valyti. D. Červokienė tikina, kad medžiai turi bioenergetinių savybių, tačiau apgailestauja, kad Lietuvoje nėra susistemintos duomenų bazės apie aukščiausius ir seniausius medžius.

Taip pat knygoje yra vertingų šiandienos vaistininkų ir žolininkų patarimų, kaip medžių, krūmų, augalų preparatais stiprinti organizmo imunitetą, įveikti ligas.

Po įdomaus pasakojimo visi vaišinosi garuojančiu bulvių plokštainiu su spirgučiais, blynais, šaltiena, pyragais ir kitais Užgavėnių gardumynais. Vyko diskusijos, gerosios patirties sklaida, knygų įsigijimas ir autografų dalijimas.

Jeigu domitės liaudies medicina, ieškokite Elektrėnų savivaldybės bibliotekose D. Červokienės knygų „Kaip gydo medžiai“, „XXI amžiaus žolininkai: kaip įveikti ligas“ ir įgytą patirtį, žinias panaudokite imuniteto stiprinimui, sveikatos gerinimui.

Nijolė USTILIENĖ