Monumentas liudija

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 4
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 10 vasario 2017

monumentasJulija KIRKILIENĖ

 

Lietuva ruošiasi pažymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Neginčytina, kad Lietuvą į Nepriklausomybę atvedė žmonės, dirbdami prasmingus darbus ir vienydami bendraminčius. Mes jubiliejų norėtume įprasminti rinkdami savivaldybės bendruomenių kraštotyrinę medžiagą, aprašydami įdomių žmonių giminystės šaknis ir jų darbus nuo 1918 m., diskutuodami apie dabartines aktualijas. Prie projekto kviečiame prisijungti bendruomenes, kurių Elektrėnų savivaldybėje veikia net 27. Kartu rinkime kiekvienos bendruomenės krašto istorijas, ieškokime įdomių žmonių, paskutinį šimtmetį gyvenusių tose vietose ir prasmingais darbais prisidėjusių kelyje į Nepriklausomybę. Nepamirškime dalintis dabartinėmis bendruomenių aktualijomis, skatinkime gyventojų pasitikėjimą pilietiškų ir savo kraštą mylinčių žmonių siekiais ir darbais puoselėti bei branginti savo kraštą. Pernai projekte rašėme apie mūsų savivaldybėje gyvenančius kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę. Šių metų projekte rašysime apie bendruomenėse gyvenančius senbuvius, kurių senelių ir protėvių šaknys įaugusios mūsų apylinkėse, jie dar gali papasakoti, kokiais darbais čia gyvenę žmonės prisidėjo prie Lietuvos kelio į Laisvę. Projektą iš dalies (1200 EUR) remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Darbščių žmonių istorija

Kaip prasmingi darbai vienija žmones, gerai suprato Semeliškių bendruomenė, pernai miestelio aikštėje statydama monumentą. Tvarkyti miesto aikštės, statyti naują architektūrinį kūrinį – prisidėti darbais ir finansiškai – miestelio žmonės ėjo vos paraginti. Bendro darbo ir pastangų rezultatas – graži Semeliškių miestelio aikštė ir monumentas, liudijantis apie čia gyvenusius ir gyvensiančius žmones. Aikštė, įrengta tarp gimnazijos ir šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės, tarsi liudija apie šimtmečius čia gražiai sugyvenančius skirtingų kultūrų žmones, kūrusius ir kuriančius bei prasmingais darbais vienijusius ir vienijančius įvairiatautę Semeliškių bendruomenę.

Semeliškės yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, XIX a. pabaigoje suformuotas linijiniu suplanavimu. Miestelio centre gatvės išplatėja, sukurdamos beveik trikampę aikštę.

XIX a. pabaigoje Semeliškėse buvo pastatyti žydų kulto pastatams nebūdingos architektūros maldos namai, bet jie neišliko. Miestelį į dvi dalis dalija upė Strėva. Vienoje pusėje yra centras, kuriame įsikūrusios svarbiausios įstaigos, o kitoje – miestelio gyventojų sodybos ir viena seniausių Lietuvos bažnyčių – Šv. Lauryno bažnyčia, pastatyta 1501 metais, ir garsioji Semeliškių varpinė su 1442 metais nulietu, o 1927 metais atgabentu į Semeliškes varpu. Visa ši istorija liudija, kad Semeliškių apylinkėse nuo seno gyvena įvairių tautų darbštūs žmonės.

Skirtingais laikmečiais - skirtingi darbai

Kiekviename laikmetyje gyvena skirtingi žmonės, skirtingais keliais atvykę ir apsigyvenę Semeliškių apylinkėse. Ir kiekvienu laikmečiu gyvenę žmonės atliko jiems likimo skirtus darbus, jais kurdami Lietuvos ateitį. XXI amžiuje čia gyvenusių protėvių vaikai kartu su naujakuriais, Semeliškes pamėgusiais dėl jų kraštovaizdžio ar dėl kitų aplinkybių atsikėlusiais gyventi į Semeliškes, pagal galimybes puoselėja miestelį ir jo apylinkes. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, daug dėmesio skiriama bendruomenėms, kaip demokratijos plėtros garantijai valstybės valdyme. Prasidėjus ES projektų vykdymui, projektus teikti dažnai privalėjo ne valstybinės institucijos, o bendruomenės.

Pirmosios ES investicijos į Elektrėnų savivaldybę atėjo 2001 metais. Semeliškėse buvo nuspręsta investicijas panaudoti kanalizacijos tinklų įrengimui. Taip 2001 metais Semeliškėse buvo įkurta pirmoji bendruomenė, kuriai vadovavo Gediminas Binkevičius. Bendruomenė kartu su savivaldybės administracija teikė projektą ir Semeliškėse sėkmingai buvo įvykdytas kanalizavimo tinklų pirmasis etapas. Iki 2001 metų Semeliškėse tik mokykla turėjo vietinius kanalizacijos tinklus. O visiems miestelio privatiems ir net daugiabučiams namams įrengti buvo vietiniai kanalizacijos rezervuarai. Už tai, kad dabar Semeliškėse sutvarkyti kanalizacijos tinklai, padėkos verta ir pirmoji Semeliškių bendruomenė.

Kita projektinė veikla

Beveik dešimtmetį bendruomenė didesnių darbų nevykdė, tik aktyviai dalyvavo aplinkos valymo talkose „Darom“, dalyvaudavo renginiuose, kartu su seniūnija užmezgė draugystės ryšius su Lenkijos Respublikos Čosnovo seniūnija, vykdė mažus projektus, finansuojamus savivaldybės.  

2011 metais bendruomenės narė Meilutė Rašimienė sudarė ir už bendruomenės projektui gautas lėšas išleido literatės Irenos Černiauskienės kūrybos knygą „Džiaugsmo ašara“. 2012 metais pagal projektą „Etnokultūros akademija“ įkurtas ansamblis „Svaja“ ir ansamblio dalyviams nupirkti tautiniai kostiumai. 2014 metais projektas „Etnokultūros akademija“ buvo tęsiamas ir ansambliui nupirkti muzikos instrumentai – smuikas ir kanklės. 2014 metais pagal projektą „Informacijos sklaida apie Semeliškių miestelį“ išleista informacinė brošiūra „Semeliškės“, kuri naudojama pažintinei informacijai apie Semeliškių apylinkes, veikiančias organizacijas. 2014 metais taip pat parengtas projektas „Krepšinio populiarinimas kaimo vietovėje“. Už gautas lėšas krepšinio komandoms nupirkta 12 komplektų dvipusės aprangos. Semeliškių komanda kasmet dalyvauja Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lygos varžybose ir užima prizines vietas.

Naujas etapas

Nuo 2014 metų bendruomenės pirmininke išrinkta Rita Buividavičienė. Pats atsakingiausias pirmininkės darbas buvo surasti lėšų miestelio aikštės įkūrimui ir monumento pastatymui. Tą idėją ji su buvusiu seniūnu Vytu Barzdaičiu parsivežė iš Lenkijos Čosnovo seniūnijos. Buvo sukurti du projektai, lėšos gautos iš dviejų šaltinių – savivaldybės administracijos ir Žemės ūkio ministerijos. Projekto vertė – per 6 tūkst. eurų. Bet tų pinigų visiems darbams neužteko, todėl gyventojai pagal galimybes rėmė ir pinigais, ir darbais. Žymiausia parama – semeliškiečio verslininko Valdo Dzikevičiaus, kuris prie 6 tūkst. eurų projektinių lėšų pridėjo dar 4. Taip 2016 metais semeliškiečiai miestelio 740 metų jubiliejų pasitiko naujoje aikštėje, kurioje takeliai išgrįsti betoninėmis trinkelėmis, o centre išdidžiai stovi monumentas iš granito „SEMELIŠKĖS 1276“. Semeliškių bendruomenė dėkoja visiems prisidėjusiems prie Semeliškių miestelio aikštės įrengimo: monumento autoriui Ričardui Žalpiui, monumento varpo autoriui Mariui Subačiui, rėmėjams – Valdui Dzikevičiui, Virginijui Adutavičiui, Laimiui Jurgaičiui, Jūratei ir Jonui Keršiams, Kristinai ir Deimantui Steponavičiams, Remigijui Milašiui, Kazimierui Šiauliui, Gražinai Pavlovskienei. Prie projekto „Semeliškių miestelio aikštė – kultūrinio gyvenimo erdvė“ įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė, bendruomenės pirmininkė Rita Buividavičienė ir Elektrėnų savivaldybė.

Šventės praėjo, o sutvarkyta viešoji erdvė liko. Bendruomenės pirmininkė R. Buividavičienė sako, kad bendruomenė siekia, kad miestelis būtų patrauklus ir gyventojams, ir svečiams, ir pasyviam poilsiui pavieniams žmonėms, ir kultūriniams renginiams. Tuo pačiu bendruomenė ugdo ir jaunimo sąmoningumą, kuriant ir puoselėjant miestelio aplinką.

Planai

Bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su seniūnija ir kartu kuria planus, kaip dar papuošti, sutvarkyti miestelio erdves. Pernai buvo pradėta tvarkyti ežero pakrantė, o šiais metais bendruomenės pirmininkė su seniūne kuria planus, kaip apželdinti miesto aikštę, kaip paežerėje įrengti paplūdimio tinklinio aikštelę. Šiems darbams atlikti vėl sukurti projektai ir bendruomenė laukia savivaldybės biudžeto patvirtinimo bei bendruomenėms skiriamų lėšų. Semeliškėse vasarą užimtumo reikia ne tik semeliškiečių vaikams, bet ir vasaras čia leidžiantiems poilsiautojams. Paplūdimio tinklinio turnyrai dabar labai populiarūs tarp jaunimo, todėl bendruomenė jau planuoja organizuoti ir varžybas. „Dabar visos sportinės varžybos vyksta mokyklos aikštėse, o vasarą varžybas bus galima perkelti į kitą erdvę – prie ežero“,- sako R. Buividavičienė. Kitas bendruomenės planas – naujojoje miesto aikštėje, prie naujojo architektūrinio paminklo – monumento – pastatyti suolelius, šiukšliadėžes, pasodinti augalų, gėlynų.

Naujakuriai

Semeliškių seniūnijoje gyvena per 1200 gyventojų, pusė iš jų – Semeliškėse. Deja, darbo vietų čia nėra daug, todėl žmonės dirbti važinėja į Vievį, Elektrėnus, Trakus, Kietaviškes, Vilnių. Semeliškės nuo seno garsėja geru susisiekimu, nes miestelis įkurtas prie pagrindinio kelio Vievis–Aukštadvaris ir kertasi su keliu į Trakus. Keliai Semeliškėse kirtosi nuo seno. Knygoje „Semeliškės. Valsčiai, apylinkės, seniūnijos istorija“ Algimantas Miškinis rašo, kad pro Semeliškes ėjo kryžiuočių keliai, o gyvenvietė ir įkurta todėl, kad kryžkelėje ant kelio Trakai–Aukštadvaris, Kernavė–Žiežmariai žmonės sustodavo ir apsigyvendavo. Bendruomenės pirmininkė sako, kad dabar Semeliškių seniūnijoje taip pat vis daugiau kuriasi naujakurių, naujais namais pagražinančių miestelio kraštovaizdį ir padidinančių bendruomenę. O kol ne visi naujakuriai dar yra aktyvūs bendruomenės nariai, tegul pamato vietinių prasmingus darbus ir aktyviau prisijungia prie bendruomenės gyvenimo.