Pastrėvio šviesuolė Pastrėvietė, etnografinio ansamblio „Vuolasta“ įkūrėja ir vadovė, kraštotyrininkė LAIMA TIDIKIENĖ švenčia garbingą 80 metų jubiliejų

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 19 sausio 2017

Vuolasta 004-Copy1Laima Galinytė-Tidikienė gimė 1937 metais Kauno rajone mokytojų šeimoje. Tėvą ištrėmus į Vorkutos anglių kasyklas, prasidėjo mamos su vaikais klajonės po Lietuvos mokyklas. Teko gyventi ir mokytis Ariogaloje, Betygaloje, Žagarėje ir vėl Kauno rajone. Baigusi vidurinę mokyklą, ji studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje, o baigusi mokslus 1959 metais gavo paskyrimą į tuometinį (Vievio raj.) M.Melnikaitės kolūkį.

Čia ir liko visam gyvenimui, sukūrė savo namus, sutiko gyvenimo draugą, taip pat tuomet tik atvykusį į Pastrėvį dirbti jauną mokytoją Juozą Tidikį. Čia užaugino dukrą Daivą ir sūnų Ramūną.

Anapilin iškeliavus ilgamečiam Pastrėvio mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui ir vyrui, Laima gyvena su sūnumi Ramūnu, marčia Jadvyga, ją nuolat džiugina vaikaičiai Karolis, Deimantas ir Emilijus.

Matyt, labai brangus jai šis Lietuvos kampelis, nes ji visuomet labai nuoširdžiai kalba apie jo praeitį ir nūdienas. Laima visą gyvenimą dirbo agronome, sukaupusi žinių ir patyrimo tapo kvalifikuota specialiste, tuometiniame M.Melnikaitės kolūkyje sukūrė gerą agronominę tarnybą.

20160506 125550Iš Laimos Tidikienės prisiminimų knygelėje „Pastrėvio etnografinis ansamblis –„Vuolasta“: „Ūkio centras buvo Pastrėvio kaime. Čia tuo metu veikė septynmetė, kuri vėliau peraugo į aštuonmetę, dar vėliau į pagrindinę mokyklą. Veikė kultūros namai, paštas, parduotuvė, medicinos centras. Kartu su naujai paskirtu pirmininku Kostu Žukausku kėlėm ir skurdų Mustenių kolūkį. Laukuose – visai nederantys javai, mediniuose, iš žmonių suvežtuose tvarteliuose – badu besigaluojantys gyvuliai ir nenoromis laukuose ir fermose dirbantys, beveik negaunantys atlygio žmonės. Kartu su pirmininku stengėmės gauti trąšų, tinkamai įdirbti žemę, įsigyti technikos, veisti gyvulius, tinkamai ruošti pašarus. Tikinome žmones, kad ir sovietinio režimo sąlygomis galima kažką pasiekti. Juk svarbiausi dalykai yra žemė ir žmonių rankos. Žmonės patikėjo, ėmė nuoširdžiau dirbti. Palaipsniui atsirado pajamų, technikos. Pradėta mokėti žmonėms už darbą. Laukuose užaugdavo derlingesni javai, buvo suorganizuota intensyvi gyvulininkystė, ji ir duodavo pagrindines pajamas. Sukultūrinome pievas, pašarų užteko. Ir žmonės atsigavo, prasigyveno, statėsi namus, pirkosi automobilius.

Tuo metu ūkyje dar buvo labai daug jaunimo, laukuose skambėdavo dainos. Kiekvieną pertraukėlę tarp darbų moterys, merginos susibėgdavo ir užtraukdavo dainą… Laukai skambėjo nuo lyriškų, gražiai erdvėmis plaukiančių melodijų, buvo mėgiamos ir humoristinės dainos.“

Tačiau nepaisant sunkaus darbo,   Laima buvo aktyvi visuomenininkė ir po darbo nenustygdavo vietoje, prisigalvodavo visokiausios veiklos. Visada mėgo literatūrą, muziką, meną.

Etnografinio ansamblio „Vuolasta“ įkūrėja ir vadovė

2016-aisiais ansamblis atšventė 30-ąjį jubiliejų. O pradžia buvo tokia, prisimena Laima: ,,Tos mane jauną pasitikusios ir vėliau pritilusios gražios Pastrėvio apylinkių ir kaimų dainos nedavė ramybės. Norėjosi, kad jos skambėtų, kad žmonės jų neužmirštų, taigi 1986 metais, pasitarę su kultūros namų direktorium Aleksu Dulke, nutarėm suburti etnografinį ansamblį. Kalbinom, kvietėm ateiti dainuoti su savo dainų bagažu, dalintis krašto dainų lobiais su visais žmonėmis.

Pirmiausia pasikviečiau savo draugę bibliotekos vedėją Marytę Bliujienę (dabar jau a.a.). Su ja mes mėgom dainuoti duetu. Su ja mes jau dainavome ir bibliotekoje, ir namuose, ir scenoje. Sutiko dalyvauti Bronė Stančikienė, Janina Kananavičienė ir kitos. Vėliau šios dvi moterys dėl šeimyninių aplinkybių iš ansamblio išėjo. Liko ištikimiausios dainai, mėgstančios bendrauti – Verutė Butkevičienė, Bronė Cibulskienė, Pranutė Taurienė, Marytė Stančikienė, Zofija Pinelienė. Kiek vėliau prie mūsų būrelio prisidėjo Janina Jarašienė, Jadvyga Strasevičienė, Ona Sinkevičienė, Ona Čižienė. Liaudies dainas dainavom šio krašto dzūkiška tarme. Kai renginių metu moterys užtraukdavo visiems žinomą dainą, susirinkusieji noriai joms pritardavo, prisijungdavo prie bendros dainos, negailėdavo plojimų.

Prasidėjus Sąjūdžiui mūsų repertuare atsirado patriotinių ir tremtinių dainų:,,Atlikęs pareigą tėvynei“, ,,Upės plauks į melsvą tolį“, ,,Atėjo šiltas rudenėlis“, ,,Vienlangėj grytelėj“ ir kitos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jau kitokio pobūdžio ir turinio renginiai vyko kultūros namuose, mokykloje. Mūsų ansamblį kviesdavo sugiedoti Lietuvos himno, prašydavo padainuoti patriotinių dainų. Bet į Pastrėvį Trakų rajono valdžia žiūrėjo kaip į gūdžią provinciją, visai nesidomėjo nei kultūros namų, nei kolektyvų veikla. Pagaliau 1992 metais kultūros namus uždarė, direktorių atleido iš pareigų, visi kolektyvai išsibarstė. Etnografinis ansamblis ėmė rinktis pas mane namuose, taip mūsų repertuaras ne tik neužgeso, bet plėtėsi naujomis dainomis.

Pagrindinės mūsų dainų skrynelės buvo Zofija Pinelienė ir Pranutė Taurienė. Jų dainų lobiai buvo neišsenkantys. Nemažai savo krašto dainų pateikė Bronė Cibulskienė, Marytė Stančikienė. Pamėgom dainuoti pokario partizaniškas dainas, tarpukario romansus. Savo iniciatyva suruošdavom vakarones mokyklos salėje, prisidėdavom prie tautinių švenčių, minėjimų, kur būdavo kviečiami kaimo žmonės. Pramogose organizuodavom žaidimus, ratelius, renginiai būdavo linksmi, nuotaikingi.

Jadvyga Strasevičienė, pradėjusi dirbti kultūrinių renginių organizatore, pati įsijungė į etnografinio ansamblio veiklą, padaugėjo švenčių, renginių, o mūsų ansamblis visur buvo kviečiamas. Buvom kviečiamos į Semeliškių, Elektrėnų, Kietaviškių, Vievio, Beižionių, Jagėlonių šventes, iš jų mes grįždavome pilnos įspūdžių, įsigijusios naujų draugų, pažįstamų, paskui juos kviesdavomės į savo organizuojamus renginius Pastrėvyje.

2001 metų spalio mėnesį šventėme ansamblio 15 metų jubiliejų. Dalyvavo Kietaviškių kaimo kapela, Kietaviškių seniūnas H. Petrauskas, mūsų seniūnas A. Gauba, Elektrėnų savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas V. Griščenka. Sveikinimai, linkėjimai, apdovanojimai… Tada ansamblis pasivadino gražios upelės, tekančios per mūsų apylinkes, Vuolastos vardu.

Ansamblio veikla suaktyvėjo, kai meno vadove ėmė dirbti Irina Bartusevičienė. Ji subūrė kaimo kapelą ,,Varnalėša“, kuri labai greitai išpopuliarėjo, šventės tapo gyvybingos, pilnos nuotaikingos liaudiškos muzikos. Ir mums greta jų visad atsirasdavo vietos, nes į savo dainas ir žaidimus visada įtraukdavome vakaronių dalyvius.

2006 metais padedant vadovei Irinai ir seniūnijai atšventėm ansambio 20-metį. Mūsų sveikinti atvažiavo Elektrėnų folklorinis ansamblis ,,Runga“, seniūnas A. Gauba, Kultūros skyriaus vyr. specialistė R. Strebeikienė, Semeliškių kultūros namų meno vadovė S. Bielskienė, mokyklos direktorės pavaduotoja N. Jančiauskienė. Buvo linksma vakaronė, nes rungiečiai labai linksmi ir išradingi, „Varnalėšos“ muzikantai irgi stengėsi neatsilikti.

Toliau slinko dienos, metai. Pagal galimybes dalyvaujame šventėse, renginiuose. Įsimintini renginiai – Elektrėnų folklorinio ansamblio 20-metis, Elektrėnų literatūros ir meno muziejuje susitikimas su literatų klubu ,,Strėva“, šio muziejaus suruošta kulinarinio paveldo ir liaudies dainų vakaronė.

2008 metais įrašėme 36 savo dainas. Operatorė – Pastrėvio kultūrinių renginių organizatorė Aldona Kazakevičienė. Mūsų ryšiai su ja buvo itin glaudūs. Aldona savo mėgėjiška kamera filmavo įvairiose vietovėse, mūsų sodybose, Jagėlonių miške, prie Vuolastos ištakų…

…Dabar kaip niekad branginame jau retėjančius mūsų grupelės susitikimus, pasidainavimus. Dainavimas mus atjaunina, prideda sveikatos. Žinome, kad už visus turtus yra svarbesnis mūsų bendravimas, jis apsaugo nuo depresijų, vienatvių. Būkime stiprios ir sveikos, ir vieningos prieš visas gyvenimo negandas.”

2016 metų rudenį „Vuolastos“ ansamblis šventė 30-ąjį jubiliejų.

„Elektrėnų kronikos“ straipsnyje „Perlinis jubiliejus – mylimos veiklos vaisius“ buvo rašoma:

...Pasveikinti „Vuolastos“ ansamblio moterų susirinko visa Pastrėvio bendruomenė – savivaldybės administracijos, seniūnijos, pašto, bibliotekos, medicinos punkto, mokyklos atstovai. Visi negailėjo nuoširdžių žodžių, atsiliepimų ir palinkėjimų. „O kaip gi kitaip? Juk mes nedidelis kaimas, visi vieni kitus pažįstame, palaikome ir bendradarbiaujame“, - paaiškino renginio vedėja ir Pastrėvio bendruomenės pirmininkė V. Juknevičienė.

Savo šokiais ir dainomis šventę kurti padėjo gabūs Pastrėvio mokyklos mokiniai, kuriuos paruošė mokytoja Janina Bajorinienė, kaimo kapela „Varnalėša“, kuri jau metus buvo nutraukusi veiklą, tačiau nutarė ją atgaivinti, o „Vuolastos“ jubiliejus buvo pirmasis debiutas po pertraukos. „Varnalėša“ kaip kaimo kapela Pastrėviui atstovavo 10 metų, tačiau kolektyvas subiro, o „Vuolasta“ gyvuoja jau tris dešimtmečius, todėl, pasak „Varnalėšos“ vadovės Aldonos Kazakevičienės, jiems yra ko pasimokyti iš taip ilgai gyvuojančio kolektyvo. V. Juknevičienė sako, kad bendruomenė, seniūnija, mokykla ir biblioteka „Vuolastos“ sukaktis organizuoja kas penkerius metus, tačiau šių metų šventė pranoko visus kolektyvo narių lūkesčius. „Savų jubiliejų taip nešvenčiam“, - juokavo ansamblio humoristė P. Taurienė.

Šie gražūs jubiliejiniai metai „Vuolastos“ narėms įsimins ir dėl filmavimosi laidoje „Ryto suktinis“. Kad ansamblis vertas reportažo, buvo įsitikinusi V. Juknevičienė ir nusiuntė pasiūlymą į LRT televiziją. „Vuolasta“ sužavėjo etnomuzikologę, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėją Zitą Kelmickaitę, kuri Pastrėvyje lankėsi ir kolektyvą kalbino gegužės mėnesį.

Tai štai koks tas perlinis jubiliejus, kuriame užkoduoti žodžiai laimė ir derlingumas. Laimė būti drauge, dalintis sukauptomis žiniomis, švęsti kartu ir džiaugtis, patirti bendrystės jausmą. O derlius – tai dainos, kurias kaip perlus surinko „Vuolastos“ moterys per 30 metų ir išsaugojo ateities kartoms“.

Kraštotyrininkė

Laimos Tidikienės kūryba buvo pristatyta bibliotekos, mokyklos, seniūnijos organizuojamuose renginiuose pastrėviečiams ir svečiams.

2001 metais pristatyta „Pastrėvio apylinkės istorija“- taip pavadintas nedidelis, kuklus leidinukas apie Pastrėvį, sušildantis kiekvieną skaitytoją savo nuoširdumu. Knygelėje pateikiami svarbiausi šios vietovės istoriniai duomenys, apibūdinta geografinė padėtis, seniai veikiančios įstaigos: mokykla, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, seniūnija ir kt.

2003 metais bibliotekoje buvo pristatyta knygelė „Trys apybraižos“. Tai nuoširdūs pasakojimai apie trijų šio krašto moterų Marytės Stančikienės, Zofijos Pinelienės ir Ievos Bliujienės gyvenimus. Knygelės herojės nuoširdžiai dėkojo už joms parodytą dėmesį ir įvertinimą.

2006 metų rudenį pastrėviečiams buvo pristatyta knyga „Elektrėnai“, kurios bendraautorė yra Laima, pateikusi medžiagą apie Pastrėvio seniūniją.

2008 metais pristatoma knygelė „Strėvininkai, šio krašto Lietuvos savanoriai“.

Laima sukaupusi metraštį – tris didelius albumus, pilnus nuotraukų. Jose nugelsvinti, jau istoriniais tapę vaizdai iš tuomet garsaus M.Melnikaitės vardu pavadinto kolūkio gyvenimo. Daugelyje nuotraukų įamžintų žmonių jau seniai nėra tarp gyvųjų, o iš nuotraukų žvelgiantys mažyliai dabar patys jau džiaugiasi savo anūkais. Nuotraukose gausu ne tik darbo vaizdų, bet ir kelionių įspūdžių. Laima buvo suorganizavusi labai daug kelionių darbuotojams. Apkeliauta ne tik po Lietuvą, bet ir po tolimiausius tuometinės sąjungos kampelius.

Metraštis saugomas Pastrėvio bibliotekoje. Tai didelė garbė, kad mes turime tokią didelę išliekamą vertę turinčią medžiagą. Bibliotekos lankytojai dažnai varto albumus, dalinasi nostalgiškais prisiminimais…

Dar daug galima rašyti apie Laimutės veiklą, jos kūrybingumą, meilę šiam kraštui ir čia gyvenantiems žmonėms.

Jubiliejaus proga Facebook paskyroje etnologė, literatė Ona Šakienė skiria tokius žodžius: „Mieloji, daug daug gražių saulėlydžių, daug šviesios ir ramios darnos su pasauliu, apkabinu, džiaugiuos kartu su visais, visais artimaisiais.“

Literatė, mokytoja Nijolė Ustilienė jubiliejaus proga sveikina: „GERB. LAIMA, Tegul išdainuotos dainos, išsakyti žodžiai apjuosia garbinga jubiliejaus juosta visus prabėgusius metus, džiaugsmus ir rūpesčius, suburia visus brangius ir artimus žmones, bendraminčius... Tegul dar ilgai dega Jūsų bendrystės ugniakuras, suburiantis, šildantis, kviečiantis, skambantis... Kol dar širdy ne sutema, tegyvuoja ,,Vuolasta”, te skamba daina, lydi sveikata gera...“

ILGIAUSIŲ METŲ ILGIAUSIŲ....JUMS, MIELA LAIMA!

Straipsnyje panaudota medžiaga iš Pastrėvio bibliotekos kraštotyros archyvo.

Danutė Kananavičienė, Pastrėvio bibliotekininkė

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.