Projektą apibendrinant

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 16 gruodžio 2016

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 3531Kuo gi aš užpildysiu du puslapius, nerimavau, kai pradėjome pilietiškumo skatinimo projektą „Prasmingi darbai vienija žmones“. Iš pradžių maniau, bus sunku atrasti temų sričiai, kurią menkai teišmanau. Tačiau teko pasiraitoti rankoves ir ieškoti informacijos, pašnekovų, žmonių, galinčių patalkinti ieškant informacijos. Labiausiai mane nustebino paskutinis projekto etapas – pokalbiai su kraštiečiais, tarnaujančiais Lietuvos kariuomenėje. Nustebau, kiek įdomių kariškių kilę iš mūsų krašto, įsijautusi nė nepastebėjau, kad su metų pabaiga baigėsi ir projektas, kuris padėjo man praplėsti žinias apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Viliuosi, kad jis buvo naudingas ir tiems, kurie skaitė straipsnius.

Šauliai

Kad apibendrinčiau projektą, atsiverčiu balandžio mėnesio archyvą. Tada rašėme apie Lietuvos šaulių sąjungos istoriją. Tam labai pagelbėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo 1-osios šaulių kuopos vadas Eividas Žemaitaitis, pasidalinęs savo turėtomis knygomis apie sąjungos istoriją ir naujienomis iš pilietiškumo pamokų, teorinių paskaitų, treniruočių miškuose bei žygių. Eividas yra šaulių kuopos Elektrėnuose atkūrimo iniciatorius, taip pat vadovauja Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-ajai rinktinei, dirba Krašto apsaugos ministerijoje, yra aktyvus visuomeninis veikėjas, sportininkas. Eividas savo gyvenimo būdu, patriotiškumo ir pilietiškumo būtinybės suvokimu yra pavyzdys bet kuriam jaunam žmogui. Rašydami apie šaulius, surinkome informacijos apie mūsų savivaldybės kaimuose veikusius šaulių būrius, sužinojome, kad tokie būriai veikė Mijaugonyse, Semeliškėse, Beižionyse, Kietaviškėse, Vievyje. Rengiant publikacijas apie šaulius talkino žurnalistė, kilusi iš Semeliškių, Daiva Červokienė. Ji parengė sukrečiančią istoriją apie Semeliškių šaulių būrio vado pavaduotoją eigulį Andrių Sindaravičių ir jo šeimą. Tai istorija apie pavojų, nuolat alsavusį šauliams į nugarą bei drąsą ir pasiaukojimą vardan savo šalies. Taip pat D. Červokienė surinko nepaprastai įdomias Dzenkūniškių kaimo šaulių ir partizanų istorijas, parengė straipsnį apie pasieniečių darbą tarpukariu.

Už pagalbą dėkojame abromiškiečiui Vytui Šareikai, atsargos kapitonui, archyvuose suradusiam įdomių straipsnių apie tarpukario šaulių veiklą.

Savanoriai

Kita dalis projekto straipsnių buvo skirta priminti savanorius, padėjusius kurti nepriklausomą Lietuvos valstybę du kartus: nuo 1918 metų ir nuo 1991 metų. Ir tada prieš šimtmetį ir prieš 25 metus Elektrėnų krašto žmonės buvo aktyvūs Nepriklausomybės gynėjai. Apie tarpukario Lietuvos gynėjus medžiagos ieškojome archyvuose, o apie dabartinės Lietuvos krašto gynėjus – iš gyvų liudytojų. Prieš 25-ius metus susikūrė savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Elektrėnų kuopa. Kai šiais metais šventėme Valstybės dieną, kuopos savanoriai minėjo 25-ių metų sukaktį.

Pirmieji dvidešimt savanorių liepos 6-ąją buvo pagerbti Nepriklausomybės gynėjų medaliais. Juos įteikė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir jo pavaduotojas Zigfridas Jankauskas. Elektrėnų kuopa įkurta buvo 1991 m. gegužės 4 d. ir vadinosi 179, vėliau 812. Gintautas Akelis buvo kuopos vadas, pavaduotojas ir kuopininkas – Rimantas Rimkus, Genadijus Navickas buvo paskirtas vairuotoju, mechaniku. Apie elektrėniškių darbus Nepriklausomos Lietuvos gynybai straipsnius rašė redaktorė Julija Kirkilienė. Vėliau sekė publikacijos apie vieviškių savanorių darbus. Vievio savanorių kuopa priklausė Trakų batalionui, o šis – Vilniaus rinktinei. Kuopoje aktyvūs buvo semeliškiečiai Albertas Amšiejus, Albinas Nenortas, Albinas Jančiauskas, Pranas Jaskovikas, vieviškiai – Gintas Vilkelis, Juozas Gurskas, Zigmas ir Nikodemas Vaišnorai. Kas neperskaitėte straipsnių apie savanorius, šaulius ar kariškius, tai galite padaryti svetainėje kronika.lt. Ačiū savanoriams, pasidalinusiems nuotraukomis ir dokumentais, kuriais iliustravome publikacijas. Dėkojame Romui Chodosevičiui, pranešdavusiam apie aktualius renginius.

Šiuolaikinė

kariuomenė

Trečiajame projekto etape daugiausiai kalbinome kariškius, savanorius, pasirinkusius tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Ieškojome ir atradome. Kietaviškėse gyvena Lino ir Dianos Pažėrų šeima. Kapitonas Linas dirba savanorių pajėgose, veda treniruotes savanoriams, kurie tarnybą atlieka po nuolatinio darbo. Diana taip pat savanoriauja kariuomenėje ir atstovauja jai šachmatų varžybose. Pakalbinome Vytą Šareiką, atsargos kapitoną, kuris Abromiškėse kasmet organizuoja daugelio pamėgtą žygį „Žalio Velnio takais“. Įdomu buvo bendrauti su Buikų šeima, prieš 12 metų įsikūrusia Vievyje. Aušrius Buikus yra Artilerijos bataliono vadas, o jo žmona Rasa vadovauja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugijai. Interviu paėmėme iš Svajos Kelpšaitės Degutienės, kuri augo ir mokėsi Elektrėnuose. Ji kariuomenėje tarnauja jau 21 metus, yra Biudžeto skyriaus viršininkė kapitonė. Priešpaskutiniame numeryje rašėme apie Mindaugą Kolbiną, minosvaidininką, karo mediką, laidos „Tikri vyrai“ karinių dalykų mokytoją. Ačiū Albinai Sindaravičienei, pakalbinusiai savanorį iš Elektrėnų Povilą Kumeliauską.

Projekto puslapiuose vedėme diskusiją, klausdami, ar reikia į mokyklas grąžinti karinio pasirengimo pamokas. Šį klausimą uždavėme ir jauniems, ir vyresniems, didžioji dalis respondentų neatmetė tokios idėjos, tikėdami, jog tai būtų naudinga jaunam žmogui.

NATO

Užbaigiant projektą, teko laimė apsilankyti NATO būstinėje Briuselyje, pabendrauti su būstinėje dirbančiais lietuviais – Lietuvos kariniu atstovu NATO generolu Gintautu Zenkevičiumi ir Lietuvos nuolatiniu atstovu prie NATO ambasadoriumi Vytautu Leškevičiumi.

Lietuvos atstovai NATO supažindino regionų žurnalistus su savo veikla NATO, su pagrindiniais šių laikų iššūkiais.

Generolas G. Zenkevičius Briuselyje dirba nuo 2014 metų rugsėjo. Generolo užduotis – atstovauti Lietuvos kariuomenės vadui NATO ir ES kariniuose komitetuose. NATO didelę dalį dėmesio yra nukreipusi mažinti grėsmes, kylančias iš Rusijos, įsiparaigojusi ginti sąjungos nares ir, jei prireiktų, karinė pagalba Lietuvą pasiektų per kelias valandas. Tačiau ne į karo laimėjimą pastangas nukreipusi NATO, o į siekį padaryti viską, kad karas neprasidėtų. Tiesa, iš dalies karas vyksta ir dabar, tačiau ne toks, kokį visuomenė supranta plačiąja prasme. Šiame kare nesprogsta bombos ir nevažinėja tankai, tačiau kariaujama naujomis formomis. Kariaujama informacinėje erdvėje, o informacija tampa pagrindiniu karo ginklu. Norint netapti šio karo auka, reikia būti budriems, analizuoti gautą informaciją. Svarbu užduoti sau klausimą „Kokiu tikslu man sakoma tam tikra informacija?“ Didelis iššūkis, pasak V. Leškevičiaus, yra kibernetiniai karai, kuriais siekiama sutrikdyti vyriausybinių svetainių darbą, mažinti pasitikėjimą institucijomis.

IMG 35332010 m. pasaulyje didelį atgarsį sukėlė tinklalapio „WikiLeaks” paviešinti šimtai tūkstančių slaptų dokumentų. Šis informacijos nutekinimas davė pamoką ir NATO, kuri dabar deda visas pastangas apsisaugoti nuo kibernetinių atakų.

Užbaigdami projektą, norime nuoširdžiai pasidžiaugti, kad Lietuvoje gausu patriotų, kurie dėl savo šalies padarytų viską, kas jų jėgose. Šie žmonės prasmingais darbais kuria mūsų šalies ateitį. Pasinaudokime šiais žmonėmis, kaip pavyzdžiais, visi kurkime gražesnę, turtingesnę, saugesnę Lietuvą, nes Lietuva, tai -mes.