M. Kolbinas: kiekvienas kuriame savo šalies ateitį

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 08 gruodžio 2016

DSC 0153 1Pradėję projektą „Prasmingi darbai vienija žmones“ ir patys nesitikėjome, kad atrasime tiek daug kariškių, kurie užaugo arba vėliau šaknis išskleidė mūsų savivaldybėje. Jau kurį laiką rašome apie kariškius, kurie savo veikla, patriotiškumu gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Šį kartą kalbiname Mindaugą Kolbiną, vyresnįjį seržantą, augusį Elektrėnuose, čia baigusį „Ąžuolyno“ vidurinę mokyklą.

Ilgiausiai M. Kolbinas ėjo minosvaidininko pareigas, o šiuo metu karinių dalykų moko žinomus Lietuvos žmones laidoje „Tikri vyrai“, rodomoje per nacionalinę televiziją LRT.

Užaugote Elektrėnuose. Kokie prisiminimai išlikę iš metų, prabėgusių Elektrėnuose?

Gimiau Trakuose, tačiau maždaug nuo metų augau Elektrėnuose. Prisiminimai – Elektrėnai visada man ramus mažas miestelis, į kurį smagu sugrįžti, pabėgti nuo kasdienybės. Elektrėnai visada man asocijuosis su saule, vandeniu ir karuselėm...

Ar dažnai čia sugrįžtate?

Pastaruoju metu nesu čia dažnas svečias. Kasdieniai darbai, manau, visus įsuka į savo verpetą, kuriame laikas tiesiog ištirpsta. Elektrėnuose gyvena mano tėvai, sesuo su dukra. Taip pat teta ir pusseserė su šeimomis.

Kuriame mieste dabar pats gyvenate?

Jau beveik 2 metai gyvenu Kaune, prieš tai gyvenau ilgą laiką Jonavoje.

Kas jus paskatino pasirinkti kariškio profesiją?

laidos-tikri-vyrai-filmavimo-akimirka-5416b2328922bNebuvo taip, kad nuo pat mažens būčiau tvirtai apsisprendęs kuo būsiu, kaip ir visi vaikai svajojau apie daug specialybių – nuo policininko iki kosmonauto. Visada jaučiau pareigą Tėvynei, gal paauglystėj dar negalėjau to suprasti ar įvardinti, bet bėgant metams tai atėjo savaime. Pamenu sprendžiau tokią dilemą – ar stoti mokytis karo teisės, ar tapti kariškiu. Pasirinkimą nulėmė tai, kad būdamas kariškiu galėsiu imtis kažko realaus, kadangi esu daugiau praktikas, buvo daug perspektyvų.

Esate Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo Mechanizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas. Už ką esate dabar atsakingas?

Profesinę karo tarnybą pradėjau Algirdo batalione minosvaidininku prieš 15 metų. Dabar, jau 4-as mėnuo tęsiu savo tarnybą Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyboje. Esu S5 skyriaus Civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistas.

Kadangi didžiąją dalį laiko tarnavote minosvaidininku, tai norėčiau, kad plačiau papasakotumėte apie šios srities specifiką?

Minosvaidis yra netiesioginės paramos ginklas, skirtas trikdyti priešiškų pajėgų judėjimą, naikinti inžinerines kliūtis, užtvaras, pastatus bei naikinti gyvąją priešo jėgą. Minosvaidininkai dažniausiai būna už kelių kilometrų nuo mūšio vietos. Tad labai retais atvejais tiesiogiai mato priešiškas pajėgas. Taip pat minosvaidininkai savo pajėgas gali paremti sudarydami dūmų uždangas dieną ar tamsiu paros metu vykdydami apšvietimo operacijas. Minosvaidininkai, skirtingai nei pėstininkai, treniruojasi pataikyti į taikinį iš už miško, ar sudaryti dūmų uždangą tam tikroje vietoje. Tam reikia ne tik žinių, bet ir įgūdžių, kadangi tiek dūmų uždangai, tiek apšvietimo operacijoms reikia atlikti tam tikrus skaičiavimus.

Kokias kitas pareigas esate ėjęs kariuomenėje?

tikri vyrai-132-140911Tarnybą pradėjau minosvaidininku. Vėliau kariuomenėje įgijau Karo paramediko specialybę – tai iš esmės keitė tarnybos kryptį. Maždaug apie 3 metus buvau kuopos vyr. paramedikas. Laikui bėgant vėl kito tarnybos pobūdis ir teko daug ką keisti iš esmės. Naujoms pareigoms reikėjo tiek žinių, tiek įgūdžių bendraujant su paprastais žmonėmis, su žiniasklaida, su įvairių institucijų vadovais bei pareigūnais. Kai kurių naujų karybos žinių ir patirties teko įgyti įvairiuose kursuose. Tai buvo ne tik nauja ir įdomu, bet ir reikalavo pakankamai daug pastangų.

Ar esate dalyvavęs tarptautinėse misijose?

Pradžioj tarnybos tikrai veržiausi į kokią nors misiją, tačiau metams bėgant karštakošiškas skubėjimas pereina į patirtį ir tada imi vertinti, kur tu esi labiau reikalingas ir kur būdamas galėsi labiau padėti. Be abejo norėtųsi išvažiuoti į misiją, bet tik tam, kad pamatyčiau kitą kraštą, kultūrą, įgyčiau daugiau patirties. Tačiau artimiausi mano planai yra čia – Lietuvoje.

Tik prieš savaitę grįžote iš pratybų. Kokias žinias tobulinote?

Lietuvoje vyko tarptautinės pratybos „Geležinis kardas 2016“ (angl. „Iron Sword 2016“). Viena iš šių pratybų sudedamųjų dalių yra pratybos „Pasitikėjimas 2016“, kuriose buvau. Čia susirinkę daug įvairių specialistų, kurie dalinasi savo žiniomis ir patirtimi bendraujant su visa civiline aplinka. Vykstam į įvairius susitikimus su miestų valdžios atstovais, susitinkam su eiliniais žmonėmis, juos kalbiname, rengiame įvairias parodas ir pan. Taip pat su mumis dalyvauja ir nemažai Lietuvos sąjungininkų specialistų.

Laidoje „Tikri vyrai“ esate Karinių dalykų mokytojas. Papasakokite, kaip iš arti atrodo laidos „Tikri vyrai“ filmavimas?

Projektas „Tikri vyrai“ prasidėjo prieš 3 metus. Tai Lietuvos kariuomenės ir LRT bendras projektas, kurio pagrindinė mintis – pristatyti Lietuvos kariuomenę visuomenei be jokių pagražinimų. Dalyviai paragauja „tikros kario duonos“. Rutina, režimas, disciplina, atsakomybė – tai dalykai, kurie būtini kariuomenėje. Stengiamės, kad projekto metu laidos būtų ne tik įdomios, bet ir atspindėtų realybę. Būdavo, kad dalyviai skundžiasi, jog jiems sunku, kad mes „antžmogiai“, bet taip būna visiems ir visada tik iš pradžių. Reikia suprasti ir juos – juk ateina žmonės, pripratę prie savo rutinos, su savais įpročiais ir poreikiais į visiškai nežinomą realybę. Kai kurie dalykai sekėsi lengviau, kai kurie sunkiau, bet viskas, ką dalyviai darė, jiems buvo įdomu.

Dabar trečiasis laidos sezonas? Nuo kurio sezono filmavimo komandoje Jūs dirbate?

Šiame projekte dalyvauju nuo pirmo sezono. Pirmuose dviejuose buvau atsakingas už medicininį rengimą: vedžiau pirmosios medicininės pagalbos paskaitas, dalyviai mokėsi suteikinėti pagalbą įvairių traumų atveju. Taip pat teko muležuoti „priešo“ karius, bei dalyvius (įvairios žaizdos ir sužeidimai, kurie gali nutikti mūšio lauke).

Kas sunkiausia žinomiems Lietuvos žmonėms, atliekant jiems duotas užduotis?

Turbūt be išimčių visiems buvo sunkiausia priprasti prie kasdienės rutinos, ypač ankstyvo rytinio kėlimosi. Sunku būtų pasakyti, kad kažkas konkrečiai buvo sudėtinga visiems vienodai, kadangi vieni turėjo nugalėti aukščio baimę, kiti išmokti vadovauti, tretiems trūko fizinio pasiruošimo. Manau, per šio projekto visus tris sezonus kiekvienas dalyvis kažką atrado savyje iš naujo, įveikė įvairias baimes, galbūt įgavo daugiau pasitikėjimo savimi.

Ar visi laidoje besifilmavę žmonės atlaikė iššūkius? Jei ne, kas jiems sukliudė?

Tik šiame sezone iš projekto iškrito keli dalyviai. Pačią pirmą dieną Eva Tombak (suprato, kad pervertino savo jėgas) ir Saugirdas Vaitulionis – atsitiktinai patikrinus sveikatą Karo medicinos centre ir įvertinus jo sveikatos būklę, buvo rekomenduota nebetęsti projekto. Daugiau visi dalyviai laikėsi labai tvirtai ir kasdien rodė vis geresnius rezultatus.

Laida „Tikri vyrai“ - projektas, sukurtas skatinti patriotizmą ir pilietiškumą. O kaip dar būtų galima sustiprinti šiuos jausmus žmonėms. Kaip manote, kas apskritai lemia, kad žmonės patriotizmo ir pilietiškumo nelaiko prioritetiniais dalykais?

Niekas neįdiegs nei pilietiškumo, nei patriotizmo suaugusiam žmogui, jeigu jis to nemato savo šeimoje, aplinkoje, kurioje auga, kuri jį supa. Kiekvienas turėtume jausti padėką ir pagarbą savo Tėvynei, juk mes gimėm ir augom būtent čia, o ne kažkur svetur. Kiekvienas kuriame savo šalies ateitį, todėl turėtume jausti ir atsakomybę už tai, kokia ji yra ir kokia bus. Manau, svarbu yra, kad kiekvienas žinotų savo šalies istoriją, jos raidą, jos didybę. Juk tik vienybėje išsilaikė mūsų tauta, mūsų kalba. Kiekvienas iššūkis išgyventas vienybėje, kurį patiria tauta, tik sustiprina ją, ir taip mes galime tobulėtu. Prieš skundžiantis, visada siūlau kiekvienam pagalvoti: o ką aš padariau, kad būtų geriau? Tada ir pilietiškumas, ir patriotizmas tampa visiems mums savaime suprantamu dalyku.

Jei Jūsų vaikai pasirinktų karininko profesiją, ar palaimintumėte tokį pasirinkimą?

Jei taip nutiktų, tikrai palaiminčiau tokį pasirinkimą. Galbūt galėčiau kai kuriais atvejais patarti ir pasidalinti turima savo patirtimi bei pasisemti naujų žinių iš jų.

Tarnavimas kariuomenėje parodo, kad esate savo šalies patriotas, mylite savo šalį, nepaisant jokių valdžios sprendimų ar problemų. Tačiau, vis gi kokią Lietuvą norėtumėte matyti ateities perspektyvoje?

Kaip minėjau – kiekvienas mes kuriame savo ir savo šalies ateitį. Kaip ir visi norėčiau matyti vis daugiau grįžtančių tautiečių į tėvynę. Kad Lietuva būtų garsi ne ką mažiau nei mūsų kunigaikščių laikais.

Lapkričio 23 d. minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Renginiai visoje Lietuvoje rodo, kad patriotiškumas niekur nedingo iš mūsų širdžių, kad mes buvome ir esame lietuviai.

Kalbino Virginija Jacinavičiūtė