Teisybės paieškos dėl savo žemės

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Trečiadienis, 08 birželio 2016

Julija KIRKILIENĖ

Mieli žmonės, turintys žemės, jeigu Jūs dirbate žemę, bet nesate pasidarę geodezinių matavimų, vieną kartą galite nustebti, kad Jūsų žemėje jau dirba kaimynas, kuris tuos geodezinius matavimus padarė anksčiau. O jeigu Jūs esate atlikę geodezinius matavimus, bet gavote brėžinius ant popieriaus kitokius, nei Jums matavo, o Jūsų žemė atsidūrė ant kaimyno sklypo – Jūsų geodeziniai matavimai bus negaliojantys. O jeigu dėl žemės nenorite pyktis nei su kaimynais, nei su giminėmis, paskaitykite, kaip žemių dalinimai vyksta Semeliškėse.

šita gera

Sava - svetima žemė

Dalytė ir Vytautas Stasiūnai Semeliškėse gimė, užaugo ir savo vaikus užaugino. Jie dirbo kolūkyje, turėjo 60 arų žemės. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę kiekvienam buvusiam kolūkiečiui buvo atrėžta po 3 ha žemės. Žemė atrėžta buvo ir semeliškiečiams Stasiūnams, bet vienoje vietoje miestelyje tiek žemės nebuvo, todėl tie 3 ha buvo padalinti į 6 sklypus. Stasiūnai už tą žemę moka mokesčius, deklaruoja pasėlius, bet kartas nuo karto sužino, kad ta dirbama ir deklaruojama žemė jau ne jiems priklauso. Pirmą kartą, jiems nežinant, 1,28 ha žemės buvo atiduota kitam „statusą visuomenėje turinčiam žmogui“, žemę į Semeliškes atsikėlusiam iš kito rajono. Stasiūnams atimtą žemę atmatavo kitoje vietoje, bet per du sklypus. Kitas, 0,30 ha sklypas (iš tų 3 padalintų hektarų) vėl buvo atimtas ir atiduotas kitam labai svarbiam žmogui, dirbančiam seniūnijoje. Tas sklypas kolūkio laikais sudarė pusę   60 arų Stasiūnų dirbamos žemės. Apie tai seniūnijos darbuotoja gerai žinojo, bet suspėjo geodezinius matavimus pasidaryti anksčiau nei Stasiūnai ir pasisavinti kaimynų žemę. Po daugybės skundų įvairioms instancijoms, Stasiūnai gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus, kad ginčas išspręstas jų naudai - žemė grąžinta - bet oficialių dokumentų dar nesą gavę. Trečią kartą iš Stasiūnų buvo bandoma atimti dirbamą ir deklaruojamą 0,10 ha sklypą, nes kaimynai anksčiau pasidarė geodezinius matavimus ir dalis Stasiūnų žemės buvo priskirta prie kaimynų namų valdos. Tiesa, pavogtą žemę matininkai bandė grąžinti šalia esančiame sąvartyne, bet Stasiūnai nesutiko ir vėl ieškojo teisybės, kol, atrodo, bus suradę.

Pirma teisybė

Kodėl D. ir V. Stasiūnų žemė, kuri dirbama ir deklaruojama, vis yra pavagiama, klausėme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus (toliau Skyrius) vedėjo Donato Matijoškos. Dėl seniūnijos darbuotojai atitekusio sklypo vedėjas informavo, kad Skyrius yra gavęs V. Stasiūno bylą, ją patikrino ir priėmė sprendimą, kad byla parengta teisingai ir gali būti tik tikslinami kadastro duomenys. Tai yra, seniūnijos darbuotojos geodeziniai matavimai yra pripažinti negaliojantys, žemė grąžinta Stasiūnams. Šiuo metu parengtas sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, byla perduota žemės sklypo savininkui V. Stasiūnui. Kadangi VĮ Registrų centras neregistravo to žemės sklypo ribų po geodezinių matavimų, tai žemės sklypo savininkas arba matininkas, parengęs bylą, turi kreiptis į Skyrių dėl tarpininkavimo įregistruojant žemės sklypo ribas Registrų centre. Skyrius, gavęs šį prašymą, parengs tarpininkavimo raštą ir žemės sklypo ribos bus įregistruotos. Be Žemės tarnybos tarpininkavimo rašto Registrų centras neregistruoja geodezinių matavimų, jeigu pamatuoto sklypo ribos kerta preliminarias kito sklypo ribas.

Kaltas popierius

Po ilgų įvairių instancijų ir redakcijos durų varstymų, po ilgo sveikatos gadinimo, atrodo, gerai išspręstas ir klausimas dėl 0,10 ha, kuris ribojasi su Stasės Levickienės namų valda.

S. Levickienės namo paveldėtoja Lina ir Dalytė Stasiūnienė augo kaimynystėje, kartu lankė mokyklą ir nė pagalvoti nebūtų galėjusios, kad jas sukiršins matininkas Nikolaj Nikiforov. Pirmiausia geodezinius matavimus dar 2013 metais pasidaryti norėjo D. ir V. Stasiūnai, bet tada kaimynė Lina ant paženklinimo akto nepasirašė, todėl geodeziniai matavimai liko neįregistruoti. Lina taip pat tvarkė savo namų valdą ir dar nusipirko laisvos žemės, kuri buvo šalia D. ir V. Stasiūnų žemės. Jiems geodezinius matavimus darė UAB „Geonika“. 2013 m., atrodo, „Geonikos“ padaryti geodeziniai matavimai tenkino abi puses ir ant akto pasirašė abu kaimynai. Bet tie matavimai su parašais Registrų centre įregistruoti buvo tik 2016 metais, nors popieriuje brėžiniai neatitiko to, kas buvo išmatuota. Tie popieriai netenkino nė vienos pusės ir, kaip sakė Lina, popierius atkenčia viską, o žmonėms dėl tokių matininkų klaidų ir žemėtvarkininkų neapsižiūrėjimo, susipykti reikia. Tuose brėžiniuose vėl dalis Stasiūnų žemės atiteko kaimynams, o Stasiūnams buvo pasiūlyta apleista žemė kitoje vietoje.

Taika

Skyriaus darbuotojams Deimantui Bačianskui ir Giedrei Sletkevičiūtei, atrodo, pasisekė ir teisybę atstatyti, ir kaimynus sutaikyti. „Geonikos“ matavimus skyrius pažadėjo panaikinti. Kitos įmonės matininkai žemę išmatavo Žemės tarnybos specialistams prižiūrint ir, atrodo, įtikino abi puses su tokiais matavimais sutikti. Įregistravus sklypus Registrų centre, Stasiūnams būtų atstatytos 0,10 ha žemės sklypo ribos, paveldėtojai Linai liko žemės valda su nupirkta žeme, dar keli arai liko valdiškos žemės, kurioje suverstas sąvartynas ir nė viena pusė tos žemės nenorėjo. Žemėtvarkininkai ant ribų sukalė kuolus, kaimynai pasirašė ant paženklinimo akto ir sukirto rankomis, kad nė vienas daugiau tų ribų neginčys. Tegul tai bus skaitytojams geras pavyzdys, kad dėl žemės nebūtina pyktis su giminėmis ar kaimynais, kad visus ginčus galima išspręsti civilizuotai, be išlaidų teismams, svarbu tik, kad tarnybos dirbtų dorai.