Julija KIRKILIENĖ
Laisvė brangesnė už duonos kąsnį – tokį užrašą pamačiau vienoje iš archyvinių Sausio 13-osios nuotraukų. Užrašiau šį šūkį tarsi kreipinį tautiečiams, nuolatos niurnantiems dėl mažų atlyginimų, bloga valstybe Lietuvą vertinantiems todėl, kad gyvename blogiau nei Amerikoje, tiems politikams, dėl pinigų galintiems net „velniui dūšią parduoti“, ir tiems, jubiliejinėmis dienomis besiginčijantiems dėl Laisvės premijos skyrimo. O prieš 25 metus žmonės stovėjo prieš tankus negalvodami nei apie pinigus, nei apie gyvybę, juolab apie premijas. Jie tada norėjo laisvės ir, kaip Sausio 13-osios minėjime redakcijai sakė aktyvus sąjūdietis Antanas Algimantas Adomaitis, lietuviško paso.
Energetikui A. A. Adomaičiui lietuviškas pasas sugriovė visas pasaulio sienas – savo atmintyje jis nebesuranda valstybės, kurios nebūtų aplankęs, nepažintų tos šalies gyvenimo ir žmonių. O per 50 metų iki Nepriklausomos Lietuvos laikų žmogus turėjo galimybę pažinti tik plačiąją Rusiją ir tos šalies gyvenimą, kuris buvo vargingesnis nei Lietuvoje. „Kas mes tada buvome? Neturėjome nei laisvės, nei pinigų“,- prisimena. Dėl emigracijos A. A. Adomaitis irgi turi savo nuomonę – tai laisvės išraiška. Žmonėms atviri visi keliai, tegul pavažinėja, pamato, kaip žmonės gyvena, svarbu, kad ne tik pinigų, bet ir gerąją patirtį į tėvynę parvežtų. „Blogai tik, kad jau verslininkai skundžiasi, nebesurandantys darbininkų, o emigrantai namo grįžta nenoriai“,- rūpinasi už nepriklausomą Lietuvą kovojęs elektrėnietis.
Prieš 25-erius metus kruvinoji Sausio 13-osios naktis organizuota buvo per stačiatikių, t.y. ir Lietuvoje gyvenančių rusų, Naujuosius metus. Gal ta data ir lėmė, kaip dabar kalbama, kad Lietuva į Nepriklausomybę laimingai išlindo per adatos skylutę. Jubiliejinių renginių dienomis atsirado liudijimas, kad anksčiau nei tankai prie Televizijos bokšto turėjo atvykti provokatoriai ir sukelti riaušes. Tankai turėjo atskubėti tų riaušių malšinti. Nežinia, ar dėl Naujųjų metų, ar dėl laiko skirtumo tarp Lietuvos ir Maskvos, ar todėl, kad visas tas dienas žmonės daug ir nuoširdžiai meldėsi, riaušininkai pavėlavo. Pergalei pasiekti užteko 14 aukų tą naktį ir dar keleto vėliau. Dabar tas aukas kiekvieną sausio 13-tąją iškilmingai prisimena visa Lietuva ir per 25-erius metus kiekvieną kartą randa vis ką nors naujo prisiminti apie nutolstančią istoriją.
Elektrėnuose į Laisvės gynėjų dienos paminėjimą sausio 12-osios vakare žmonių susirinko gausiai. Tarp jų buvo daug jaunimo, moksleivių, mokytojų, šaulių, savanorių, bendruomenių atstovų, politikų ir, žinoma, Sąjūdžio aktyviausi žmonės, Prezidentų apdovanoti Sausio 13-tosios atminimo medaliu: Juozas Janonis, Antanas Algimantas Adomaitis, Viktoras Valiušis, Aleksandras Klumbys. Tarp susirinkusiųjų tik nebuvo aktyvių laisvės gynėjų, savanorių, apdovanotų Sausio 13-osios medaliais: Gintautas Akelis šventė Vilniuje, Kęstas Vitkauskas sporto stovykloje, o Algis Zaloga šio jubiliejaus nebesulaukė. Minėjime dalyvavo ir Elektrėnų parapijos klebonas Jonas Sabaliauskas. Vyresni būreliuose prisiminė tų dienų įvykius, jaunesni – džiaugėsi jaunyste Nepriklausomoje šalyje. Renginio organizatoriai – savivaldybės administracija ir Elektrėnų kultūros centras – pasistengė, kad gražų žiemos vakarą susirinkusius šildytų laužai, žvakučių jūra, trispalve nušviesta aikštė ir bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ žolelių arbata bei grikių košė. Minėjime kiekvienos Sausio 13-osios aukos nuotrauką po jaunųjų šaulių nuleista Lietuvos vėliava laikė „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos moksleiviai. Kiekvienai aukai buvo skirta garbės salvė.
Meras savo kalboje dėkojo žmonėms, susirinkusiems į minėjimą, o labiausiai jaunimui, gimusiam Laisvoje šalyje ir suprantančiam šios datos prasmę. Laisvės gynėjų vardu kalbėjo Juozas Janonis. Jis Sausio 13-ąją lygino su antspaudu, padėtu ant 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto, ir džiaugėsi vėl galėjęs susitikti bendražygius, prieš 25-erius metus tikėjusius savo šalimi ir jos ateitimi.
Minėjime koncertavo choras „Salve“, Agnė Lukaševičiūtė ir Gabrielė Matonytė, „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos moksleiviai. „Šiandien gyvendami laisvoje Lietuvoje, įsisukę į kasdienybės džiaugsmų bei rūpesčių verpetą ar dažnai pagalvojame, kas ir kokie šiandien būtume, jei ne tos dramatiškos 1991 metų dienos ir naktys. Tik prisimindami žuvusius suvokiame, kad jų auka mus įpareigoja saugoti laisvę ir nepriklausomybę ir atkakliai kurti Gyvenimą“,- jubiliejinį minėjimą užbaigė renginio vedėja Ramunė Matonienė.