Vieno kelio istorija

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 03 gruodžio 2015

Julija Kirkilienė

Untitled-1Jeigu tu, žmogau, gyveni arba ruošiesi gyventi, kurioje nors sodyboje prie vietinės reikšmės kelio, tai dar nereiškia, kad tas kelias yra. Taip atsitiko Kakliniškių kaimo gyventojams, kurie gyveno arba naujai apsigyveno prie senojo kelio.

Išlaidos

Kelią Kakliniškėse 1998 metais Trakų rajono savivaldybė iš Žemės ūkio ministerijos Kaimo rėmimo fondo lėšų suremontavo, bet prieš porą metų vienos sodybos savininkui pradėjus daryti geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad to kelio nėra. Jis nebuvo įregistruotas nei Trakų rajono, nei Elektrėnų savivaldybės turto registruose. Dėl tokio valdininkų aplaidumo Kakliniškių kaimo gyventojams gresia likti be privažiavimo, o senelių žemės paveldėtojai Rasai Kumeliauskaitei, į kurios žemę tas kelias galimai įeina, geodeziniai matavimai ne tik kainuos brangiai, bet ir paveldėtas žemės sklypas toje vietoje gali sumažėti.

Visiems blogai

Paveldėtojos žemės reikalus tvarkantis Petras Kumeliauskas sako, kad geodezinius sklypo matavimus pradėjo matydamas, kaip kaimynams darant geodezinius matavimus nebeatitinka sklypų ribos. Žmogus pasisamdė vieną žinomą geodezinius matavimus atliekančią įmonę, kuri jo žemės sklypą išmatavo iki kelio. Bet Nacionalinės žemės tarnybos atstovai plano neregistravo, nes jame nebuvo tos žemės dalies, kurioje yra kelias. Antrą kartą įmonė padarė matavimus su keliu, bet sklypo ir tada neleido įregistruoti. P. Kumeliauskas sako supratęs, kad savo sklypo kadastrinių matavimų be teismų neįregistruos, pasisamdė teisininkus, suprantančius, kaip tai reikia tinkamai padaryti. Žmogui, norinčiam įregistruoti kadastrinius matavimus, teks sumokėti ir teisines išlaidas, ir užmokestį kelioms įmonėms, atliekančioms kadastrinius matavimus.

Kas žinojo, o kas - ne

Apie tai, kad tas kelias yra, žino devintąjį dešimtmetį bebaigianti, čia gimusi ir užaugusi Adelė Vėželienė. Čia gimė jos tėvai, ji, jos vaikai ir anūkai, kurie tuo keliu ėjo ir važiavo į Vilnių, Kauną ar dabartinius Elektrėnus. Tiesa, 1998 metais rekonstruojant kelią, buvo pakeistas projektas. Kaimynams susitarus, viena kelio atkarpa nuvesta ne per Kumeliauskų žemės vidurį, o pakraščiu. To, ką žinojo A. Vėželienė ir kiti Kakliniškių kaimo gyventojai, nežinojo praėjusios tarybos savivaldybės vadovai ir tarnautojai. Kelio vietinės reikšmės kelių sąraše nebuvo, nes Trakų rajonas jo neperdavė. Bet 2012 metais Elektrėnų savivaldybės taryba, pagal Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Arūno Butrimavičiaus teiktą sprendimo projektą, tą kelią pavadino Rugiagėlių gatve. Valdininkai nė nepagalvojo į tą kaimą nuvažiuoti, o grįžę pasidomėti, ar tas kelias yra sąrašuose. Jie visi tikėjo, ką sakė ir braižė A. Butrimavičius. Todėl 2014 m. birželio mėnesį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašte R. Kumeliauskaitės pasamdytai advokatų kontorai rašė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija rašte „Dėl Rugiagėlių gatvės“ nurodė, kad „...Rugiagėlių gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas...“.

Istorijos pabaiga

Kakliniškiečiai išsigandę, kad gali likti be kelio, iš Trakų rajono savivaldybės vis dėlto išsireikalavo dokumentus, kad tas kelias buvo projektuotas, nutiestas ir kainavo apie 200 tūkst. litų. Bet įregistruotas jis nebuvo nei Trakų rajono, nei Elektrėnų savivaldybių turto registruose. Kaltųjų dėl tokio valdininkų aplaidumų niekas ir nebeieško. Lapkričio 18 d. taryba priėmė sprendimą teikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl žemės sklypo esamam keliui eksploatuoti bendram (viešam) naudojimui. Jei Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgs į prašymą, tai Kakliniškių kaimui kelias liks. Savivaldybei žemės paėmimas kainuos pagal įstatymus, jei teismai nenuspręs kitaip. Jei Nacionalinė žemės tarnyba liks prie tos nuomonės, kurią išsakė advokatų kontorai, Kumeliauskai gali tą kelią net užarti. Tada kiti to kaimo gyventojai, per kurių žemes irgi tas kelias (Rugiagėlių g.) eina, ir net AB „Amber grid“, prižiūrinti magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas aikšteles, liktų be kelio iki Elektrėnų.

Šią bėdą, žinoma, valdininkai nors ir pavėluotai, nors ir su bereikalingais kaštais, kažkaip išspręs. Tarybos posėdyje A. Butrimavičius sakė, kad tai gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Atsakomybės irgi iš nieko nebus pareikalauta. O kol valdininkai vis dar dirba aplaidžiai, žmonėms, gyvenantiems arba besiruošiantiems keltis gyventi prie vietinės reikšmės kelių, patiems būtų pravartu pasidomėti, ar tas kelias iki jų namų vieną kartą nedings, kaip dingo Kakliniškių kaime.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.