Kelių muziejaus ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 23 liepos 2015

DSC021702015 m. liepos 16 d. Vievio kelių muziejaus turtingą ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas – savaeigis skreperis „MoAZ“ D357, pramintas Senoliu Šernu. 20 tonų sveriantį eksponatą muziejui dovanojo 50-ies metų veiklos sukaktį mininti viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“.

DSC02138Naujasis eksponatas įteiktas buvo iškilmingai ir išmoningai. Tik įžengęs į Vievio kelių muziejaus teritoriją kiekvienas svečias gavo oranžinės spalvos kepuraitę, kuri priminė kelininkų šalmus. Pasipuošusius oranžinėmis kepurėmis svečius pasitiko šventės vedėja, aktorė Violeta Mičiulienė, dar kitaip žinoma Stefutės vardu. Aktorė, grojant muzikai, kvietė kartu suvalgyti vėlyvuosius pusryčius. Po kelių akimirkų prasidėjo iškilminga savaeigio skreperio ,,MoAZ“ D357 dovanojimo ceremonija. Kartu pasidžiaugti Vievio kelių muziejui istoriniu įvykiu atvyko įvairiausių svečių: nuo savivaldybės vadovų, įmonių direktorių iki su skreperiu dirbusių darbuotojų. ,,Skreperiai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant šalies kelių infrastruktūrą. Jų išskirtiniai gebėjimai atlikti buldozerio, ekskavatoriaus bei krovininio savivarčio funkcijas, buvo plačiai pritaikyti tiesiant garsiausias šalyje magistrales Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, tarptautinę magistralę „Via Baltica“,- sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. Šventė neprailgo, kadangi jos metu buvo pasakojami įdomūs su šiuo skreperiu susiję prisiminimai. Taip pat visą ceremoniją lydėjo gera nuotaika. Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis juokavo: „Skreperis žydiškai reiškia kastuvėlį su motoriuku“.

Muziejuje apsigyvenęs Senolis Šernas yra kilęs iš Baltarusijos. Šis skreperis savo karjerą „Panevėžio keliuose“ pradėjo 1983 metais, statant magistralės Vilnius–Panevėžys dalį nuo Ukmergės Panevėžio link. Šernas taip pat dirbo tiesiant Kėdainių ir Panevėžio aplinkkelius. 1994–1996 metais Senolis Šernas, tuomet dar kupinas jėgų, vyko dirbti į Rusiją, kur Panevėžio kelininkai, pritrūkus darbo Lietuvoje, buvo gavę užsakymą kloti inžinerinius tinklus ir statyti kelius naujame Maskvos priemiestyje Vidnoje. Darbams nutrūkus, Šernas su savo likimo broliu, kitu skreperiu, savo eiga, maksimaliu 40 kilometrų per valandą greičiu, per tris paras įveikė 1000 kilometrų iki Lietuvos. Mechanizmų operatoriai Romas Gaška ir Visvaldas Kemzūra ties Minsku net buvo surengę lenktynes. Tada pavyko išvystyti net 45 kilometrų per valandą greitį. „Tai labai gera, galinga technika, tik jos turėjome nedaug ir mažai kas mokėjo su ja efektyviai dirbti“,- prisiminė AB „Panevėžio keliai“ techninis direktorius Vilius Gražys.

Šiuolaikiškos kelių statybos technologijos Senolį Šerną ir jo gentainius leidžia palikti muziejuje, nes naujų trasų bekelėje beveik nebetiesiama. Vievyje, valstybės įmonės „Automagistralė“ patalpose ir teritorijoje įsikūrusiame Kelių muziejuje yra sukaupta per 6000 eksponatų. Pradžią šiam muziejui davė jo įkūrėjo, tuomečio Vievio kelių statybos valdybos Nr. 6 vadovo Juozo Stepankevičiaus nuo 1987 metų kaupta privati žvėrelių iškamšų kolekcija.

Eglė Butkutė