Kurstyti meilę gimtajam kraštui

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 25 birželio 2015

Raminta ČESNAUSKAITĖ

1.Literaturos kiemelis 1994 V.SuslaviciusBaigiame pasakojimą apie Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejų. Prisiminimais apie jį dalinosi muziejaus įkūrėjas Vytautas Mizeras, direktorė Jurgita Chmieliauskienė, fotografas Vytautas Suslavičius, buvusi darbuotoja, etnologė Ona Rasutė Šakienė.

Muziejus Elektrėnų 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla) įkurtas gimtosios kalbos ir literatūros, muzikos, dailės, etikos, istorijos ir kitoms pamokoms bei renginiams vesti, pasitelkiant muziejuje sukauptą turtą: tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas rašytojų ir jų kūrinių herojų skulptūras, skulptorės Dalios Palukaitienės sukurtus literatūros klasikų bareljefus, grožinę ir mokslinę literatūrą, referatus, rašinius, kitą muziejinę medžiagą, puoselėti literatūrines tradicijas, rengti literatūrinius vakarus, šventes, parodas, konkursus, minėjimus, ekskursijas, organizuoti grupines integruotas pamokas, įamžinti rašytojų, skulptorių ir kitų menininkų atminimą, sukurti lietuvių literatūros ir meno unikalų židinį, kuriuo domėtųsi ateinančios kartos, kurstyti meilę gimtajam žodžiui, liaudies dainai, šokiui, muzikai, dailei, skulptūrai.

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus istorija:

1976 m. gautas Švietimo ministerijos įsakas dėl lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo pagal sustiprintą programą paskatino kurti papildomus mokymo ir auklėjimo šaltinius, todėl 1977 m. gegužės paskutinįjį šeštadienį, kai Lietuvoje vyko „Poezijos pavasario“ renginiai, Elektrėnų 1-oje vidurinėje mokykloje pirmą kartą buvo švenčiama mokslo metų baigimo literatūros šventė ir ta proga atidarytas literatūros kiemas. Ši diena vėliau tapo muziejaus gimimo diena.

2003 m. gruodžio 17 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu muziejus tapo savarankiška įstaiga.

Šiuo metu atnaujinama muziejaus svetainė www.elektrenumuziejus.lt, čia galima rasti naujausios informacijos apie muziejų, renginius, yra skiltis skirta literatams, nuotraukų galerija.

Literatūrinis kiemas

1977 m. literatūriniame kieme įprasminta pasaka „Eglė žalčių karalienė“: pradėjo veikti „Žilvino“ fontanas, pasodinti simboliniai medžiai (eglė, ąžuolas, beržas, uosis, drebulė), dar po kelerių metų atidengta skulptūra „Eglė su vaikais grįžta į savo tėviškę...“ Kasmet dvidešimt metų gegužės paskutinįjį šeštadienį buvo rengiama „Poezijos pavasario“ šventė ir minimas vieno kurio nors lietuvių literatūros klasiko jubiliejus, „Poezijos pavasaris“ kitais metais vyks jau keturiasdešimtą kartą.

Literatūriniam kiemui skulptorė D. Palukaitienė ir jos mokiniai sukūrė 22 rašytojų bareljefus. Dabar kieme vyksta rekonstrukcija.

Literatūros ir skulptūros skyrius

2. Literatūros ir skulptūros skyrius1982 m. buvo įkurtas lietuvių literatūros ir skulptūros kabinetas, kuriame buvo atidengti 30 rašytojų stendai, paruoštos vitrinos jaunųjų literatų ir filologų darbams, kitokiam literatūros ir meno eksponatų turtui kaupti bei saugoti. 1983 m. muziejų pirmą kartą aplankė tautodailininkas I. Užkurnys, buvo atgabenta ir pirmoji – Vinco Krėvės-Mickevičiaus – skulptūra (šiuo metu muziejuje yra 41 I. Užkurnio kūrinys). Šiame skyriuje nuolatinėje parodoje eksponuojami lietuvių kalbos ir literatūros vadovėliai nuo 1906 m., lietuvių kalbos žodynai, žurnalai „Tautos mokykla“ (nuo 1931 m.) ir kultūros leidiniai, leisti tarpukariu.

Nemažai grožinių kūrinių, mokslinių literatūros ir meno leidinių padovanojo V. Navaglauskas, L. Jonaitienė, A. Vaitiekaitis, K. Vaitukaitis, V. Mizeras, A. Kriciūtė, D. Januškienė ir daugelis kitų muziejaus svečių. Buvęs mokinys Arnoldas Jankūnas pagamino Žemaitės raštams inkrustuotus medžio apdarus, o Virginija Daugirdaitė lino drobele ir šilko siūlais aprengė Jono Biliūno apsakymų knygelę.

Skyriuje rengiamos šventės, knygų pristatymai, respublikinio konkurso „Senų daiktų istorijos“ baigiamasis renginys, vyksta literatūros pamokos.

Vaikų pasaulis

3. Vaikų pasaulio skulptūros1986 m. muziejuje atidarytas skyrius „Vaikų pasaulis“, kurį puošia I. Užkurnio darbai – piemenėliai, lietuvių pasakų ir apsakymų herojai, čia organizuojamos ekskursijos apie skyriuje esančių skulptūrų turinį ir meninę išraišką, vedamos specialios pamokos „Gerumo ir grožio“, „Darbštumo“, „Skriaudos ir kaltės“ temomis.

Parodų salė

Nuo 1993-iųjų keliolika metų muziejaus parodos buvo eksponuojamos mokyklos fojė, o nuo 2005 metų atidaryta specialiai parodoms skirta salė. Čia nuolatinėje ekspozicijoje pristatomi Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos narių knygos, almanachai, Elektrėnų savivaldybės literatų klubo „Strėva“ narių knygos, kūrybos almanachai. Šioje salėje taip vyksta tautodailininkų dailės, skulptūrų, mokytojų, mokinių rankdarbių, fotografijos ir kitos parodos, susitinka Elektrėnų literatai, pristatomi kūrybiniai projektai, vyksta edukaciniai užsiėmimai.

Egzodo skyrius

4. Egzodas1994 m. įkurtas Egzodo skyrius, kuriame eksponuojami grožinės ir mokslinės literatūros kūriniai, atsiminimai. Čia saugomos Vydūno, Bernardo Brazdžionio, Jono Aisčio, Mariaus Katiliškio, Kazio Bradūno, Petronėlės Orintaitės, Antano Vaičiulaičio, Juozo Tysliavos, Alės Rūtos, Alfonso Nykos Niliūno, Rimvydo Šilbajorio, Juozo Kralikausko, Antano Miškinio ir daugelio kitų išeivijos rašytojų knygos, sukaupta daug lietuviškų žurnalų, išleistų Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Argentinoje, Australijoje ir kitur.

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje saugomos knygos „Lietuvos gyventojų genocidas“, „Tremties kalinimo vietos“, „Lietuvos tremtiniai“, „Laisvės kovos 1944-1953 m.“, „Amžino įšalo žemėje“ ir kitos.

Egzodo skyriuje skirta vietos ir knygnešiams atminti. Čia saugoma Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“, M. Urbšienės-Mašiotaitės „Prie žibalinės lempos“, vieni pirmųjų lietuviškų laikraščių numerių: „Vilniaus žinios“ ir „Lietuvos žinios“, įrengtas knygnešių stendas su J. Bielinio ir kitų knygnešių atvaizdais.

Skyrių puošia I. Užkurnio skulptūros: Martyno Mažvydo „Imkit mane ir skaitykit...“, Vydūno „Pasaulio gaisras“, Bernardo Brazdžionio „Aš čia gyva“, Jono Aisčio „Rūpintojėlis“ ir „Kanklininkai“, Antano Miškinio „Už ką jūs išdavėt mane“.

Etnografinis skyrius

5.2. etnografinis1997 m. spalio 23 d. buvo atidarytas Etnografinis skyrius. 2006 m. muziejuje pradėjus dirbti etnologei O. R. Šakienei į muziejų atkeliavo daiktai, namų apyvokos reikmenys iš Elektrėnų savivaldybės kaimų. Šiuo metu ekspoziciją sudaro senovinis stalas, lovos, kraitinės skrynios, girnos, namų apyvokos ir kiti daiktai, skyrių puošia I. Užkurnio bareljefų lenta „Nelaimė“.

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus vadovė Jurgita Chmieliauskienė sako, kad muziejus visada atviras, laukia lankytojų, nors veikia mokyklos patalpose, jis dirbs visą vasarą.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.