Rezultatams koją pakišo pabrangusios dujos

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 15 lapkričio 2013

boen lietuvaIneta Bricaitė

Pripratę vilktis Europos Sąjungos (ES) statistikos uodegoje, galime didžiuotis, kai kurioje nors srityje tampame geriausi, didžiausi ar populiariausi. Turime savivaldybėje tokią bendrovę, priklausančią įmonių grupei, kuri pagal apyvartą Europoje yra pirma, pagal dydį – antra. Tai – „Bauwerk Boen Group“ priklausanti „Boen Lietuva“, gaminanti grindų dangą. Ji didžiuotis gali ne tik produkcija ir jos pasisekimu tarptautinėse rinkose, bet ir kitais savo sprendimais, kuriuos įgyvendina čia pat, Kietaviškėse. Vienas tų sprendimų – pasinaudoti Europos Sąjungos 2007- 2013 m. Struktūrinių fondų teikiama parama ir pasistatyti nuosavą termofikacinę elektrinę.


Neužteko elektros
Įmonė, įdarbinusi beveik tūkstantį aplinkinių gyventojų ir planuojanti jų įdarbinti dar daugiau, energijos kainų ir tiekimo nepastovumo laikotarpiu, elektra bando apsirūpinti pati. Pasinaudojusi Europos Sąjungos 2007-2013 m. Struktūrinių fondų parama įmonė įvykdė projektą „Didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statyba UAB „BOEN Lietuva“. Kam buvo reikalinga atskira elektrinė Elektrėnuose tuo metu, kai Lietuvos elektrinėje buvo statomas IX blokas?
2008 metais, kai pradėta mąstyti apie didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statybą, tuometinei „Boen Lietuva“ plėtrai trūko elektros energijos. Kietaviškės, kur yra didelis grindų dangos fabrikas, tuo metu buvo ant ribos, skiriančios „Rytų skirstomuosius tinklus“ (RST) ir „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST). „Boen Lietuva“ buvo VST aptarnavimo zonoje, tad elektros tiekimo sutartis, pagal veikiančius įstatymus, galėjo sudaryti tik su VST. Taigi elektrą gavo per VST iš Rytų skirstomųjų tinklų Anykštos pastotės, tačiau tiek, kiek gavo, įmonės poreikio netenkino. RST su VST niekaip susitarti negalėjo, kad pakankamai elektros energijos fabrikui tiektų. Taip pat artėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros kainos kilimas, todėl įmonė nusprendė pasinaudoti ES parama ir pasistatyti elektros trūkumą kompensuosiančią elektrinę. Projekto tikslas, žinoma, buvo sumažinti įmonės sąnaudas, apsirūpinant ne tik elektros, bet ir šilumos energija. Šiluma ypač svarbi parketo gamyboje: ji naudojama medžio džiovyklose, presuose, tad pakankamas elektros energijos užtikrinimas tokiam fabrikui yra būtinas.


Aprūpina trečdalį gamyklos
Iš ES 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos šiam projektui skirta 3 mln. 250 tūkst. litų. Lygiai tiek pat prie termofikacinės elektrinės statybos prisidėjo ir pati įmonė.
Elektrinė paleista 2012 metais, statyba vyko nuo 2010 m. Ją sudaro du vidaus degimo variklių technologija pagrįsti įrenginiai. Kiekvieno jų šiluminis ir elektrinis galingumas – po maždaug 1,2 megavato. Visos termofikacinės elektrinės elektrinis galingumas – apie 2,4 megavato, o fabriko poreikis – apie 6 megavatai, ir poreikis vis auga. Taigi, elektrinė patenkina trečdalį elektros energijos poreikio. Jei, pavyzdžiui, sutriktų elektros tiekimas iš „Lesto“, džiovinimo kameros, kurių nenustojamą veikimą labai svarbu užtikrinti, galėtų dirbti toliau. Projektas įgyvendintas pagal prioritetą „Aplinka ir darnus vystymasis”.
Tačiau kol projektas „Didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statyba UAB „BOEN Lietuva“ buvo vykdomas, pasikeitė kelios itin svarbios aplinkybės. Visų pirma – smarkiai šoktelėjo dujų, kurios būtinos elektrinės veikimui, kaina. „2008 metais, kai pradėjome kalbėti apie projektą, dujų kaina dar buvo apie 900 litų už tūkstantį kubinių metrų, o dabar ji yra beveik 1600 litų“, - pasakojo „Boen Lietuva“ technikos direktorius Artūras Zaikauskas. Dėl šios priežasties nuosavoje elektrinėje išgaunama elektra yra pakankamai brangi. Labiausiai apsimoka elektrinėje energiją gaminti žiemą, kai efektyviai panaudojama ir kartu su elektra gaminama šiluma.
Kitas svarbus pasikeitimas – nebeliko „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir „Vakarų skirstomųjų tinklų“. Liko vienas elektros tiekėjas – „Lesto“ ir „Boen Lietuva“ elektros energijos gauti gali tiek, kiek jai reikia. O ir Anykštos pastotė šiuo metu yra rekonstruojama. Tai reiškia, kad „Lesto“ bus pasiruošusi tiekti dar daugiau elektros energijos.


Gamybą perkels iš Austrijos ir Vokietijos
„Boen Lietuvoje“ šiuo metu dirba apie 950 žmonių, dar apie 150 planuojama priimti jau artimiausiu metu. „Administracijoje dirbantys žmonės į Kietaviškes atvažiuoja ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, darbininkai – jau iš arčiau: Elektrėnų, Vievio, Kaišiadorių, Žiežmarių“, - pasakojo A. Zaikauskas.
Daugiau darbuotojų reikės, nes įmonė plečiasi. 2013 m. gegužę „Boen Lietuva“ susijungė su šveicarų įmone „Bauwerk Parkett“ (kuri vykdo gamybą Austrijoje ir Šveicarijoje) ir taip ši įmonių grupė gavo naują pavadinimą „Bauwerk Boen Group“. Kadangi Austrijoje ir Šveicarijoje gamybos kaštai yra didesni, gamybą iš Austrijos buvo nuspręsta perkelti Lietuvą, o konkrečiau – į Kietaviškes. „Mūsų rinkos yra šiek tiek skirtingos. Taip, abi kompanijos gamina grindų dangą, bet „Bauwerk Parkett“ gamina daugiausiai dvisluoksnę, o mes – trisluoksnę, sportinę, masyvo grindų dangą. Tai yra naudingas susijungimas, nes nebus konkurencijos rinkoje tarpusavyje, ko kituose susijungimuose kartais pasitaiko“, - sakė technikos direktorius.
Ruošiantis plėtrai, statomi nauji cechai. Gamyba į vieną jų iš Austrijos bus perkelta kovą, į kitą iš Vokietijos bus perkelta gegužę.


Sėkmės istorija
Šiuo metu „Boen Lietuva“ beveik visą savo produkciją eksportuoja. „Baltijos šalyse lieka tik kokie 5 procentai visos produkcijos, visa kita iškeliauja toliau. Pavyzdžiui, net į Kiniją eksportuojame“, - sakė „Boen Lietuvos“ technikos direktorius. „Boen Lietuva” dabar yra didžiausia grupėje gamykla, kuri auga nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.
Prasidėjo įmonės istorija nuo penkių entuziastingų Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto absolventų, su dabartiniu generaliniu direktoriumi Irmantu Rajunčiumi priešakyje, kurie, 1992 m. apsigynę diplominį darbą, Kietaviškėse pigiai nusipirko buvusią kolūkio fermą ir įkūrė ten lentpjūvę. Naująją įmonę vieni iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos verslininkų pavadino „Maurukas”. „Savomis rankomis tą fermą jie ruošė, kad būtų tinkama tokiam darbui. Patys nuo rusiško „gaterio” pradėjo”, - pasakojo A. Zaikauskas. Bėgant metams, jauni vadovai rinkos savo produkcijai ieškojo jau ne tik Lietuvoje. 1998 m. norvegų įmonė „Boen” įsigijo 90 procentų Lietuvos bendrovės, kuri jau buvo pervadinta UAB „Dominga”, akcijų, dar 10 proc. liko „Libros” grupei.
„Boen Bauwerk Group” jau yra ne tik norvegų, bet ir šveicarų įmonių grupė, todėl „Boen Lietuva” taip pat siejama ne tik su norvegais, bet ir šveicarais.
„Bauwerk Boen Group“ ir yra antra pagal dydį kompanija Europos grindų rinkoje su maždaug 230 mln. eurų metine apyvarta. O ir pati „Boen Lietuva” gyvena sėkmingus laikus: kaip rašoma konsoliduotoje Registrų centro ataskaitoje, įmonės pardavimo pajamos pernai išaugo daugiau nei 50 mln. Lt - nuo 233,150 mln. litų iki 284,200 mln. litų. Grynasis pelnas padidėjo beveik 10 kartų - nuo 1,511 mln. litų iki 14,859 mln. litų.
2012 m. „Boen Lietuva“ į gamybos plėtrą ir naujų technologijų įsisavinimą investavo daugiau nei 11 mln. Lt. Nuolat auganti įmonė rūpinasi efektyviu darbu ir jam reikalingais ištekliais, todėl ir vykdo tokius projektus kaip „Didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statyba UAB „BOEN Lietuva“. Nors projekto rezultatai nėra tokie geri, kokių tikėtasi, tačiau elektrinė atlieka savo funkcijas ir aprūpina gamyklą elektra ir šiluma.