Pareigūnų veiksmai pristatant nepilnametį į sveikatos priežiūros įstaigą buvo teisėti

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 28 birželio 2013

Jauno žmogus mirtis sukrečia šeimos narius, artimuosius ir visą bendruomenę. Įvykis, kai 2013 m. gegužės 12 d. iš gyvenimo pasitraukė nepilnametis, Lazdėnuose gyvenęs Z. G., sukrėtė visą Lietuvą ir sulaukė įvairių atgarsių ir atsiliepimų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) pareigūnų atžvilgiu. 

Viešoje erdvėje, 2013 m. gegužės 24-30 d. savaitraštyje ,,Elektrėnų kronika“ Nr. 21(722) buvo pateikta, mūsų manymu, atskirų medicinos įstaigų vadovų bei Elektrėnų savivaldybės tarybos narės Laimutės Ablingienės iškreipta informacija ir subjektyvus įvykių, susijusių su septyniolikmečio Z.G. savižudybe, interpretavimas.

 2013 m. birželio 13 d. Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyrius patikrino Elektrėnų PK policijos pareigūnų veiksmus pristatant minėtą jaunuolį į Elektrėnų savivaldybėje esančią medicininę įstaigą. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savižudybė nėra kriminalizuota. Savižudybė – gyvybės atėmimas sau – nėra nusikaltimas, todėl nėra nusikaltimas ir pasikėsinimas nusižudyti. Nagrinėjamu atveju Z.G. į Elektrėnų PK buvo pristatytas, nes bandė nusižudyti. Jis nebuvo pristatytas neigiamais pagrindais, t. y. kaip asmuo, padaręs teisės pažeidimą. Z.G. buvo nepilnametis (17 metų), jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Akivaizdu, kad nepilnamečiui dėl tokios apsvaigimo ir psichologinės būklės buvo reikalinga medicininė (ir, galbūt, psichiatro) pagalba. Iš informacijos patikrinimo metu surinktų objektyvių duomenų neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – OVP) specialistė A.K. ėmėsi visų reikiamų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintoje Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje (toliau – Instrukcija) numatytų veiksmų, t. y. nustatė ir nedelsdama apie vaiko pristatymą į komisariatą informavo Z.G. motiną bei vaikų teisių apsaugos instituciją ir kaip įmanoma greičiau perdavė Z.G. medikams, kadangi vaikui dėl girtumo ir jo būklės buvo reikalinga neatidėliotina pagalba. Nagrinėjamu atveju OVP specialistė, perduodama Z.G. atvykusiems GMP medikams, pasielgė teisėtai ir nepažeisdama Instrukcijos reglamentavimo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, perdavus Z.G. GMP medikams, jo priežiūra (nagrinėjamu atveju – medicininės pagalbos suteikimas) perėjo sveikatos priežiūros įstaigos žinion. Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK VPS patrulių būrio vyriausiasis patrulis A.L. į Elektrėnų ligoninę važiavo kartu su GMP brigada. Pažymėtina, kad tokios pareigos (lydėti į sveikatos priežiūros įstaigą apsvaigusius nepilnamečius asmenis, kuriems reikalinga medicinos pagalba) policijos pareigūnams jų tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Informacijos patikrinimo metu negauta duomenų, kad Z.G. būtų daręs teisės pažeidimus (kėsinęsis sužaloti medikus) ir dėl to būtų reikalinga policijos palyda. Atvejis, kuomet policijos pareigūnai turi pristatyti asmenį priverstiniam hospitalizavimui, numatytas tik Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje – asmuo priverstinai hospitalizuojamas tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, jis turi sirgti sunkia psichikos liga (gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms – Z.G. sunki psichikos liga anksčiau nebuvo diagnozuota) ir atsisakyti hospitalizavimo. Antra, privalo egzistuoti reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Priverstinai hospitalizuoti galima tik paciento atstovo prašymu, gydytojo siuntimu ar teisėjo nutarimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad policijos pareigūnai neturėjo pareigos dalyvauti priverstinai hospitalizuojant Z.G. be to, pažymėtina, kad nuo 16 metų amžiaus nepilnamečiai turi teisę patys, be tėvų ir atstovų sutikimo, spręsti apie norą ar nenorą gauti paslaugas medicinos įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūno A.L. teisinei atsakomybei neturi įtakos faktas, kad jis ligoninėje paliko nepilnametį Z.G., kadangi, kaip jau minėta, nepilnametis buvo faktiškai perduotas medikų žinion, jis neturėjo teisės pažeidimą padariusio asmens statuso ir jo nereikėjo grąžinti atgal į komisariatą kokiems nors procesiniams veiksmams atlikti.

Informacijos tikrinimo metu negauta duomenų, jog Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigūnai netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, priešingai, jie ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad vaikui (nepilnamečiui) būtų skubiai suteikta medicininė pagalba. Nenustatyta, kad Z.G. savo gyvybę sąmoningai atėmė dėl kokių nors policijos pareigūnų veiksmų. Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, jų tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas.

Elektrėnų PK nuosekliai ir ateityje laikysis pozicijos, kad fizinio ar psichinio bejėgiškumo turinčiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina pagalba. Tačiau apmaudu, kai atskirų įstaigų vadovų ar politikų pozicija stebina ne tik visišku nusišalinimu nuo situacijos sprendimo ir siekio padėti artimui, bet ir noro kuo greičiau vertinti ir smerkti policijos pareigūnus net nesulaukus oficialių tyrimo rezultatų.

           

Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK informacija