Smuikininkė Rūta Mažolytė

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 31 gegužės 2013 Atnaujinta: Penktadienis, 31 gegužės 2013

rutaRūta Mažolytė pradėjo groti smuiku Elektrėnų meno mokykloje būdama šešerių. Pirmuosius grojimo įgūdžius parengiamojoje ir pirmoje klasėje įgijo pas smuiko mokytoją Rimą Gritienę, antroje klasėje – pas mokytoją Aušrą Iljoitytę. R. Mažolytė kaip talentinga muzikantė buvo paraginta stoti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Nuo trečios klasės Rūta apsigyveno mokyklos bendrabutyje ir, mamai išvykus į užsienį, mokėsi gyventi savarankiškai ir groti. Ji mokėsi Aistės Dvarionaitės, vėliau prof. Jurgio Dvarionio klasėje. Netrukus Rūtos talentas ir darbštumas davė vaisių.


Ji pelnė prizą už geriausią B. Dvarionio kūrinio atlikimą. Lydere išrinko vienbalsiai. R. Mažolytės pasirodymas finale su Martyno Staškaus diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, atliekant sudėtingą B. Dvarionio Smuiko koncertą h-moll, buvo vienas įspūdingiausių konkurso momentų.
„Visiems didelį įspūdį padarė Rūtos susitelkimas ir dvasios stiprybė, griežiant smuiku kūrinį, - dalijosi konkurso įspūdžiais komisijos narys profesorius Petras Radzevičius, - R. Mažolytė vienbalsiai buvo pripažinta lydere. Aš jau seniai stebiu šios smuikininkės kelią. Tai išties savita, subtili ir talentinga muzikantė.“
Šiuo metu Rūta studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Jurgio Dvarionio smuiko klasėje pirmame kurse.
Rūta jaučia didelius sentimentus Elektrėnų meno mokyklai, todėl jau tapo tradicija konkursines programas pirmiausia pagroti Elektrėnų publikai. Kiekvienas susitikimas su šia jaunąja muzikante – didžiulė, iki sielos gelmių, iki ašarų jaudinanti laimė. Prieš Jasho Heifetzo konkursą elektrėniečiai – R. Mažolytės gerbėjai – buvo labai pamaloninti – turėjo galimybę išgirsti visą konkurso programą.
Šių metų vasario 26 – kovo 3 dienomis Vilniuje vyko Jasha Heifetz vardo IV tarptautinis konkursas, sukvietęs į Vilnių pačius talentingiausius viso pasaulio smuikininkus, kompetentingą vertinimo komisiją, suburtą iš žymiausių muzikų, bei gausią smuikininkų bendruomenės ir gerbėjų publiką. Konkursas, įgijęs tarptautinį pripažinimą, tapo Vilnių ir Lietuvą garsinančiu kultūros įvykiu. Jasho Heifetzo konkursas yra vienas stambiausių lietuvių muzikinių konkursų (M. K. Čiurlionio, B. Dvarionio, S. Vainiūno ir J. Heifetzo), vykstančių kas keturis metus.
Šis, ketvirtasis, konkursas išsiskyrė originalia programa, kuri buvo rengiama su žymiu smuikininkų orkestro „Kremerata Baltika“ įkūrėju ir meno vadovu, konkurso organizacinio komiteto pirmininku Gidonu Kremeriu. Konkurso dalyviai turėjo originalų finalinį turą su orkestru „Kremerata Baltica“.
Konkurse varžėsi 29 jaunieji smuikininkai iš įvairių pasaulio šalių: Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Rusijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos, JAV. Iš gausaus dalyvių sąrašo pirmajame ture į antrąjį turą, vykusį kovo 3 dieną Vilniaus filharmonijos salėje, buvo atrinkti šeši patys stipriausi dalyviai: Anite Srtoh (Vokietija), David Petrlik (Prancūzija), Alexandr Kotelnikov (Rusija), Ayako Tanabe (Japonija), Mayumi Kanagawa (Japonija – JAV) ir Rūta Mažolytė.
IV-ąji Jasha Heifetz konkursą vainikavo kovo 3 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs baigiamasis koncertas, jo metu buvo apdovanoti konkurso nugalėtojai, koncertavo konkurso laureatai kartu su „Kremerata Baltica“ orkestru.
Pirmą – trečią premijas pasidalino atitinkamai Mayumi Kanagawa, David Petrlik ir Ayako Tanabe. Jiems skirti 6000, 4000 ir 2000 eurų apdovanojimai. Po 1000 eurų pasidalino diplomantai, tarp kurių buvo ir R. Mažolytė.
Gyvename sudėtingais perversmų, reformų, vertybių kaitos laikais: statome, kuriame, tobuliname, kaisdami sena nauju, pažangesniu, bet dažną sykį įvairiose gyvenimo srityse liekame tik prie suskilusios geldos. Kaip eiti pirmyn nebežinome ar nebemokame, o grįžti atgal, net pripažinus padarytas klaidas, nebeįmanoma, nes „statyta“ buvo su tokiu įkarščiu, kad iš likusių šukių nieko doro nesulipdysime.
Kartas nuo karto vis suskamba neraminantys valdžios atstovų postringavimai apie tai, ar reikia Lietuvai muzikos, meno mokyklų, apie galimas reformas, paverčiant mokyklas būreliais prie kultūros centrų, ir panašūs dalykai.
Įsivaizduokime akimirkai, kad Elektrėnuose nebūtų meno mokyklos. Tokiu atveju nebūtų įvykęs toks stebuklas kaip Rūta Mažolytė ir daugelis kitų, kuriais be galo didžiuojamės ir kurie yra šiandien lietuviškos mokyklos, Lietuvos vardo garsintojai pasaulyje.

Mokytoja metodininkė 
Rima Gritienė,
Elektrėnų meno mokykla