Iš Elektrėnų sodų bendrijos „Šviesa“ 540 sodininkų, prieš 50 metų gavusių žemės sklypelius, dabar kėsinasi atimti šios žemės buvusių savininkų paveldėtojai.
Teismų teisybė
Ginčas teismuose tarp savivaldybės, sodininkų bendrijos (SB) „Šviesa“ ir paveldėtojų, savivaldybėje žinomų žmonių, tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Paveldėtojai žūtbūt nori sodininkams priklausančią žemę atsiimti natūra. Trakų apylinkės teismas kartą tokį paveldėtojų norą atmetė, o 2011 m. Vilniaus apygardos teismui nurodžius žemesnės instancijos teismui nedelsiant nagrinėti bylą iš naujo, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė nusprendė, kad SB „Šviesa“ žemė buvo skiriama ir skirstoma jos nariams nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šį sprendimą galioti 2013 m. paliko ir Vilniaus apygardos teismas. Teisėjai, sėdėdami kabinetuose, nusprendė, kad energetikai savavališkai žemę dirbo, į pelkes pylė molį, kirto krūmus, sausino pelkes, naikino elektrinės sąvartyną ir ten augino daržoves. Tarp tų teismo įvardintų nelegalių sodininkų buvo ir Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika. Sodininkai – atvirkščiai, turi visus dokumentus, liudijančius, kad žemė sodininkams buvo paskirta negrąžinamai, Nepriklausomybės metais jie tą žemę išsipirko, bet dėl biurokratinių trukdžių ir įstatymų nežinojimo neįregistravo Registrų centre.
Įdomybės teisiniuose procesuose nesibaigė. Savivaldybės administracija ir SB „Šviesa“ Vilniaus apygardos teismo sprendimą kantriai mėgina apskųsti Aukščiausiajam teismui, bet šis kasacinių skundų nepriima. Kaip redakcijai sakė Aukščiausiojo teismo atstovė ryšiams su visuomene Rūta Bučinskaitė, vieną kartą esą skundas buvęs pateiktas praėjus terminui, kitą kartą teisėjų kolegija nusprendusi, kad skundas surašytas neteisingai, trečią kartą – kad skundo argumentai neesminiai. Šiuo metu teisėjų kolegija sprendžia ar priimti ketvirtąjį skundą.
Norėti nedraudžiama
Sakoma, kad norėti nėra draudžiama, ir noras nėra nusikaltimas. Todėl paveldėtojų smerkti nereikėtų. Kitas dalykas – teisinė sistema, kuri priteisė, kad 50 metų sodininkai naudojęsi žeme, ją turi palikti. Kaip tai padaryti, instrukcijų nėra. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties advokatų kontora „Consultax“ Kručkauskas ir partneriai savivaldybės administracijos direktoriui, o advokatė Laura Timinskaitė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir šios tarnybos Elektrėnų skyriui atsiuntė prašymus, kuriuose prašoma „sudaryti sąlygas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Įvertinus žemės sklypo planą, prašoma savivaldybės parengti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, urbanistines architektūrines sąlygas, nustatyti žemės sklypo tikslinę paskirtį ir apskaičiuoti jo vertę…“.
Žodžiu, visus tuos veiksmus reikėtų atlikti iš savivaldybės biudžeto, tai yra visų savivaldybės gyventojų, lėšomis. Kaip iškelti 540 sodininkų, 50 metų po elektrinės dūmais užterštu dangumi puoselėjusius savo sklypelius, iki šiol auginančius vaisius ir daržoves, taip prisiduriančius prie pensijų ar mažų atlyginimų, iš išpirktų žemės sklypų, raštuose nenurodoma. Tiesa, paveldėtojams jau yra grąžinta žemė toje vietoje, kur už garažų elektrėniečiai savavališkai buvo pasistatę tvartelius. Bet dabartiniai savininkai tos žemės nenaudoja, ji yra neprižiūrima.
Istorija
Istorija prasidėjo 1963 metais, kai tuometinis Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu išdalijo kolektyvinius sodus 13-ai bendrijų, tarp jų Lentvario kilimų fabrikui, Vilniaus kaimo statybai ir Lietuvos V. Lenino valstybinės elektrinės Elektrėnų darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijų kolektyvams „Versmė“, „Žiedas“, „Klevas“ ir „Šviesa“. Tokius dokumentus archyvuose surado ir teismui pateikė SB „Šviesa“ pirmininkas A. Navakauskas. Teismui taip pat buvo pateiktas Lietuvos sodininkystės draugijos centro valdybos potvarkis, leidžiantis Lietuvos Lenino VRE darbininkų ir tarnautojų SB „Šviesa“ atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą TSRS valstybinio Banko Trakų skyriuje arba valstybinėje darbo taupomojoje kasoje, bei tų laikų žemėlapiai, planai, įsakymai ir potvarkiai, aktai, parašyti lietuvių ir rusų kalbomis, kuriuose „…pažymima, kad nurodytam žemės naudojimui suteikiama neterminuotai ir neatlygintinai 422,8 hektarų (13 sodų bendrijų. Red. past.) žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane…“. Prie visų archyvinių dokumentų dar pridėjo Elektrėnų gyvenvietės viršaičio R. Indrašiūno 1992 m. rašytą raštą sodininkams, kuriuo prašoma kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo, ir 1995 m. Trakų rajono mero Kęstučio Vaitukaičio įsakymą „…Leisti privatizuoti Elektrėnų SB „Šviesa“ sklypus“. Sodininkai, žinoma, savo sklypus privatizavo, sumokėjo pinigus ir pinigų priėmimo kvitus, įrodančius, kad tuos sklypus išsipirko, pridėjo teismui. Teismui dar pridėjo ir Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą Žemės įstatymo 10 straipsnio (valstybinės žemės perleidimas) pakeitimo įstatymą, kuriame išdėstyta taip: „…jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 metų gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų numatyta tvarka…“. Bet tie dokumentai neįtikino nei Trakų apylinkės teisėjos Vitos Lučkauskaitės, nei Vilniaus apygardos teismo, todėl jie teismo sprendimų nutartyje rašo, kad „…SB „Šviesa“ neturi ir negali turėti jokių dokumentų, jog bendrija teisėtai valdo 42,52 ha dydžio žemės sklypą, nes tokie dokumentai niekada nebuvo išduoti…“.
Kaip įvykdyti teismo sprendimą?
O jeigu vis dėlto paveldėtojų advokatų reikalavimus reikėtų įvykdyti, kaip tai būtų galima padaryti?
Savivaldybės teisininkas Gediminas Ratkevičius sako, kad teismo sprendimu atsisakyta pripažinti, kad SB teisėtai naudojasi žeme, bet šis teismo sprendimas nereikalauja kokio nors įvykdymo, nes jame nenurodomi jokie kam nors duoti įpareigojimai.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta tvarka, savivaldybės administracija grąžintinos žemės suformavimo veiksmus atlieka tik Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prašymu, o ne piliečio ar jo atstovo reikalavimu. Pasak G. Ratkevičiaus, NŽT nėra pateikusi prašymo savivaldybės administracijai, todėl savivaldybės administracija neturi pagrindo atlikti grąžintinos žemės suformavimo veiksmų.
NŽT atstovė spaudai Aušra Pociūtė atsiuntė tokį atsakymą:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyta, kad sodininkų bendrijų užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei (ji iš pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį). Taigi, teisės aktai nenumato, kad nuosavybės teisės į žemę piliečiams gali būti atkurtos sodininkų bendrijų naudojamoje teritorijoje, kadangi, kaip minėta, ši žemė priskirtina valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.
Primename, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, mėgėjų sodų teritorija – tai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Jūsų minimu atveju, norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisės yra atkuriamos tik toje teritorijoje, kuri neįeina į sodų bendrijai „Šviesa“ skirtą 24,6 ha plotą. Pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka sodininkų bendrija „Šviesa“ nėra gavusi leidimų naudotis bei valdyti didesnį nei 24,6 ha dydžio žemės sklypą, nors ir teigia, kad jiems priklauso 42,52 ha.
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu sodininkų bendrijos „Šviesa“ ieškinį atmetė t. y. nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad „Šviesa“ teisėtai naudojasi 42,52 ha ploto žemės teritorija, esančia Elektrėnų mieste. Teismas konstatavo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ plėtėsi savavališkai, t. y. 42,52 ha ploto žemės sklypas turėjo būti suteiktas ir įformintas tam tikru valstybės ar vietos valdžios institucijų aktu, atmatuotas vietovėje ir sudarytas sodininkų bendrijos planas. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Tai, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ naudojasi tam tikro dydžio žemės sklypu (nors jis nebuvo suteiktas) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji tą žemės sklypą valdo teisėtai.
Kaip minėta, nuosavybės teisės į žemę natūra yra atkuriamos tik tuose plotuose, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteikti sodininkų bendrijoms.
„Šviesa“ žeme naudojasi teisėtai
G. Ratkevičius kasaciniame skunde Aukščiausiam teismui rašo, kad pradedant nuo 1992 m. kasatorė SB „Šviesa“ buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigota mokėti valstybei žemės mokestį bei valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl, pradedant nuo 1993 m., kasatorė SB „Šviesa“ už visą užimamą 42,52 ha dydžio žemės plotą mokėdavo valstybei valstybinės žemės nuomos mokestį. Nors SB „Šviesa“ ir nebuvo sudariusi su valstybe rašytinės žemės nuomos sutarties, tačiau pagal tuo metu galiojusius aktus nepriklausomai nuo to, ar subjektas buvo sudaręs su valstybe žemės nuomos sutartį ar ne, jis privalėjo mokėti valstybei nustatyta tvarka paskaičiuoto dydžio nuomos mokestį už jo faktiškai naudojamą žemę: remiantis 1993 m. galiojusiu Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 17 p., visi piliečiai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatyta tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, buvo laikomi naudojamų sklypų nuomininkais.
Panaši nuostata išliko ir vėliau įsigaliojusių 1995 m. Vyriausybės nutarimu Nr.987 patvirtintų taisyklių 3 p. Visa tai įrodo, kad valstybė buvo pripažinusi teisėtą žemės suteikimą kasatorei ir SB „Šviesa“ de facto nuo 1993 m. tapo 42,52 ha ploto valstybinės žemės nuomininke, mokėjo už tai valstybei nuomos mokestį. Šis teisinis argumentas liko teismų neįvertintas.
Pastarųjų įrodymų visuma patvirtino SB „Šviesa“ teisėto naudojimosi faktą – iš pradžių 24,6 ha, vėliau – 38,2 ha, ir galiausiai – 42,52 ha plotu. Kaip liudija teismų procesinių sprendimų turinys, byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių aukščiau minėtuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose įtvirtintų aplinkybių dėl teisėto žemės naudojimosi, tad teismas privalėjo jomis vadovautis. Elgdamiesi priešingai, teismai pažeidė LR Civilinio proceso kodeksą.
„Šviesoje“ šviesu
O kol vyksta teismai, SB „Šviesa“ sodininkai purena žemę, sėja, sodina, ravi… Užaugintus vaisius ir daržoves, kurių patys nesuvalgo, gėles ūkininkų turgelyje parduoda. Dabartinių sodininkų dauguma – garbaus amžiaus. Sodai jiems ne tik gyvenimo būdas, poilsis gamtoje, bet ir galimybė parduodant užaugintas gėrybes prisidurti prie pensijų. Pinigų sodininkams reikia ne tik už vis brangstančią šilumą žiemą susimokėti, bet ir teismų išlaidoms padengti. Sodininkai moka savo advokatui, o teismui nutarus, kad jie sodų sklypais naudojasi neteisėtai, sodininkams priteisė ir teismo išlaidas sumokėti, beveik 8 tūkst. litų. Bet sodininkai nenusimena ir nesipyksta tarpusavyje. Jie triūsia savo daržuose ir tiki, kad teisybę suras savo šalyje, nereikės žmogaus teisių Strasbūre ginti. Dauguma sodininkų sklypus gavo prieš 50 metų ir šiais metais švęs bendrijos „Šviesa“ auksinį jubiliejų. Per tuos metus soduose užaugo jų vaikai ir vaikaičiai, padėję soduose dirbti, todėl jie šventai tiki, kad 6-8 arų sklypelių iš jų atimti niekas negali.