Garsusis seklys Šerlokas Holmsas painiausius nusikaltimus išnarpliodavo pasitelkęs dedukcinį mąstymą.
Bandau įsivaizduoti, kokias išvadas jis padarytų pasivaikščiojęs po Elektrėnus. Eidamas išdaužytais, tankodromus primenančiais pėsčiųjų takais, padarytų vienintelę išvadą – savivaldybės vadovai niekada pėsti nevaikšto. Jie važiuoja. Ar nuosavu automobiliu, ar tarnybiniu, ar su reikalu, ar be reikalo, bet važiuoja, pėsti nevaikšto. Vaikščiojant tikrai neįmanoma nepastebėti katastrofiškos kai kurių šaligatvių, laiptų į gausius Elektrėnų kalnelius būklės. Bet tada pinigus reikėtų skirti tiems nelemtiems šaligatviams, neliktų milijonų, skiriamų savivaldybės prestižui didinti, perkeliant savivaldybę į buvusią Elektrėnų pagrindinę mokyklą. Užtat ir važinėja, nevaikšto pėsti, kad sąžinė neprabustų.
Eina toliau Šerlokas Holmsas (2013 m. gegužės 8 d.), prieina prie mokyklos-darželio „Pasaka“. Žiūri į bene keturis įėjimus, virš kurių supuvusiuose rėmuose vos laikosi stiklo plokštės, kažkada buvę stogeliu. Jei, pūstelėjus vėjui, kristų – suveiktų kaip prancūzų išrasta giljotina. Daro išvadą, kad savivaldybės vadovai arba neturi mažų vaikų, arba, jei ir turi, neveda jų į šį darželį. Jei Šerlokas Holmsas žinotų, kad balandžio 18 d. per kontrolės komiteto posėdį ir balandžio 24 d. per tarybos posėdį vadovybė apie grėsmingą padėtį dėl pakibusių virš vaikų galvų „giljotinų“ buvo informuota, padarytų dar vieną išvadą – paprastų žmonelių rūpesčiai jiems tolimi, juos prisimins tik prieš pat rinkimus, tada prižadės aukso kalnus. Kas žino, gal ir tuos stogelius sutvarkys.
Toliau keliauja seklys. Pro buvusį restoraną „Perkūnkiemis“, įsikūrusį ant marių kranto. Iš tolo aplenkia nuo terasos atskilusius ir pakibusius betono gabalus. Vėl daro išvadą, kad savivaldybės vadovai tikrai pėsti nevaikšto ir mažų vaikų neturi, kitaip susirūpintų, kad, atėjus vasarai vaikai, belaigydami po paplūdimį, nesugalvotų pažaisti griūvančiame, neprižiūrimame pastate. Iki nelaimės – tik žingsnis. Tačiau ir pačiame paplūdimyje netrūksta pavojingų objektų, net lentelėmis „papuoštų“, kad zona pavojinga. Tai paplūdimio čiuožykla į vandenį, kuria taip buvo giriamasi, kurios taip laukė vaikai, ir kuri buvo įrenginėjama už Europos Sąjungos skirtas lėšas, kuri seniai „priduota“, pinigai paimti, įrenginys neveikia, kaltų nėra. Daro išvadą Šerlokas Holmsas, kad Europos Sąjunga yra mulkių sąjunga, jei nesugeba sukontroliuoti, kaip naudojami jos pinigai.
Baigia kelionę tą diena prie jachtklubo. Girdėjo, kad klubą ir prieplauką globoja privačių asmenų grupė, kuriai savivaldybė leido šiais objektais naudotis su sąlyga, kad objektai bus prieinami visai visuomenei. Buvo sumanęs kurią dieną nuleisti savo plaukiojimo priemonę į marias. Deja… Plaukiojimo priemonių nuleidimo krantinė aptverta, ant vartų – spyna. Kokią išvadą padarė Šerlokas Holmsas, manau, nutuokiate.
Ir dar. Kokią išvadą Šerlokas Holmsas padarytų, jei žinotų apie istoriją su VšĮ „Jaunimo krantas“, kuri savivaldybei padarė keliasdešimties tūkstančių litų (paskaičiavus visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, tikėtina, susidarytų ir šimtai tūkstančių) nuostolių taip ir nepradėjusi veikti. Žinotų, kad praeitame posėdyje, taryba valdančiųjų balsų dauguma pritarė dar vienos VšĮ, labai panašios į buvusius „naujuosius Vasiukus“, steigimui. Sutapimas ar ne, bet kaip tik šiame posėdyje buvo priimtas vienas iš sprendimų, reikalingų likviduojant šią VšĮ. O kalbu apie tarybos sprendimą „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos istorijos parko steigimo“. Šioje vietoje savivaldybės įsipareigojimai ir rizika galėtų siekti jau keletą milijonų. Padarytų išvadą, kad savivaldybės vadovai nesimoko iš savo klaidų ir nieko nėra girdėję apie pakartotiną užlipimą ant to paties grėblio.
Opozicijos lyderis, frakcijos „Dirbam Elektrėnams“ seniūnas Algimantas Adomaitis