Po to, kai rašėme. Valstybė bejėgė prieš apsileidėlius

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 06 gegužės 2013 Atnaujinta: Pirmadienis, 06 gegužės 2013

vezelisJulija Kirkilienė


Vievininkuose yra tokia Ežero gatvė. Ta gatvė driekiasi pagal gražų Vievio ežerą, kur stovi nauji gražūs naujakurių namai, o šalia jų glaudžiasi apleisti sklypai. Lietuvai tapus kapitalistine šalimi, naujieji kapitalistai suskubo įsigyti ir žemių prie ežerų. Vievio seniūnija – patogi geografinė vietovė, netoli sostinės,
todėl ir žemių vienokiais ar kitokiais būdais sostinės turtuoliai įsigyti suskubo. Įsigyti įsigijo, bet prižiūrėti ją ne kiekvienas skuba. Dirvonuojančios žemės trukdo šalia gyvenantiems tvarkingiems kaimynams – piktžolių sėklas vėjas neša į gėlynus, o medinius namus pasistatę ir pušinėlius pasisodinę žmonės baiminasi gaisro:
kiekviena žiežirba sausoje žolėje gali būti gaisro priežastis. Apie tai balandžio 5 dieną „Elektrėnų kronikoje“ straipsnyje „Kai už tvoros šabakštynas“ rašė žurnalistė Ineta Bricaitė. Praėjus mėnesiui, pasidomėjome, kaip į problemą sureagavo tos žemės savininkai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius.


Nustatė savininkus
Skyriaus vedėjas Donatas Matijoška redakcijai sakė, kad išsiaiškino, kieno tai sklypai, ir nusiuntė kvietimus savininkams atvykti į skyrių dėl protokolų surašymo. Vienas iš savininkų sklypą jau užarė, kitų dviejų savininkų žemėtvarkininkai laukia atvykstančių pokalbiui. Vienas savininkas atsiuntė raštą, kad nurodytu laiku negali atvykti į skyrių ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Surašius protokolą dėl žemės nenaudojimo pagal paskirtį, žemės savininkas gali būti nubaustas. Baudos turtingiems žmonėms nėra didelės, o laiku sumokantiems dar gali būti sumažinamos dvigubai. Deja, vienas iš savininkų savo žemės
ne tik nenori tvarkyti, bet ir pasijuto įsižeidęs, jog apie jo žemę rašo ir informaciją tikrina be jo žinios. Apleistoji žemė, apie kurią mes antrą kartą rašome, yra prie pat asfaltuoto kelio iš Vievio į Daugirdiškes, netoli ežero, neaptverta, todėl po ją braido ne tik žurnalistai ir tikrintojai, bet ir kiekvienas pakeleivis gamtiniams reikalams prispyrus, vaikai ten žaidžia slėpynes, net nusikaltėliai turi saugią vietą pasislėpti, o žvejai ar poilsiautojai per tą žemę brenda prie ežero. Tuo susirūpino apleistų žemių savininkų kaimynai, todėl redakcijos prašo pagalbos, kad apsileidėlius kas nors priverstų žemę prižiūrėti.
Žino teises, bet nežino pareigų Vienam tokiam žemės savininkui, pagal redakcijai pasiskundusio kaimyno informaciją, paskambinome telefonu. To žemės savininko telefonas ir adresas yra internete, tai visiems prieinama informacija, nes jis dirba Įmonių bankroto valdymo departamente administratoriumi. Bet žmogus, sugebantis tvarkyti bankroto bylas, pasirodo, nesugeba arba nenori tvarkyti savo turto. Iš telefoninio pokalbio supratau, kad tas žmogus savo turto tvarkyti nenori ir turi savo požiūrį į kaimynus ir valstybės pareigūnus. Redakcijai jis sakė, kad žemės turi daug kur Lietuvoje, bet nežino, kur yra Vievininkų
kaimas ir tame kaime Ežero gatvė. Bet jis žino, kad jo žemėje Vievininkuose tarp žolių auga berželiai. Tų savaime užsisėjusių berželių kirsti, sako, be leidimo negalintis. Apie galimą gaisrą jo žemėje sakė, kad gaisrus gesinti yra ugniagesių pareiga, jei žolę kas uždegtų, ugniagesiai turėtų suspėti anksčiau, nei sudegtų
mediniai kaimynų namai. Pusvalandį telefonu pakalbėjusi neišgirdau pažado, kad žemės savininkas apleistą sklypą sutvarkys. Žmogus daug kartų kartojo įvairius įstatymus, bet nė karto neužsiminė apie žemės savininko pareigas.
Valstybė bejėgė
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo D. Matijoškos, priversti susitvarkyti žemę yra sunkus uždavinys. Net baudos skirti negali žmogui, jei jis nedalyvauja protokolo surašymo metu. Pasirašyti protokolą teisiškai gali atvesdinti policija, tačiau pareigūnai tai atlieka nenoriai. Vyriausybė į savo programą yra įtraukusi apleistos žemės tvarkymo taisykles, kur vietoje nominalios žemės vertės mokesčiai skaičiuojami pagal vidutinę rinkos vertę. Galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar gali būti pakeistas, suteikus savivaldybių taryboms teisę mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4
proc. Elektrėnų savivaldybė apleistoms žemėms nustatė 3 proc. tarifą nuo vidutinės žemės rinkos vertės. Turtingiems, bet netvarkingiems žemvaldžiams šis
mokestis, matyt, nėra per didelis, nors jį, skirtingai nei baudas, į biudžetą galimą įnešti ir per prievartą –išieškoti per teismą. Bet jėga priversti susitvarkyti
žemę ir išmokyti gerbti savo bei kaimyno turtą valstybei, pasirodo, misija beveik neįmanoma.