Bobučių Joninės

Narių vertinimas:  / 0

Ką mes žinome apie Rasas, arba Jonines? Tam tikras apeigas, kaip laužų kūrenimą ar paparčio žiedo paieškas vis dar atliekame, tačiau „bumsinė“ muzika ir futbolo žaidimai šią šventę taip sudarko, kad jau nebežinai – čia „Mindauginės“, vasaros sezono atidarymas ar kita šventė, nes visos vienodos darosi, pamirštos senosios tradicijos su savomis reikšmėmis. Be abejo, jaunimui gal ir reikia tų „bumsų“ – jau ne tik dainuoti liaudiškų dainų jie nemoka, bet ir klausytis jiems koktu. Na, nebent pasiekus tam tikrą kondiciją, kai galva jau nesupranta, tada kojos trypsi vienodą ritmą, neskirdamos – čia rokas, popsas ar polka.

Skaityti daugiau: Bobučių Joninės

Joninės Semeliškėse

Narių vertinimas:  / 0

Silvija Bielskienė

Semeliškiečiai Jonines šventė birželio 22 dieną prie Nestrėvančio ežero. Visą popietę prie mokyklos sporto aikštyne vyko jau tradicija tampantis Joninių krepšinio 3x3 turnyras, kuriam vadovavo Lietuvos sporto savanorių sąjungos pirmininkas Mykolas Krasnickas (jam talkino Estela, Elvyra, Mantas bei Rapolas). Džiugu, kad sportuojančių buvo net 49 jaunuoliai.

Skaityti daugiau: Joninės Semeliškėse

Komentaras. Rasos, Joninės ar lėbavimo šventė?

Narių vertinimas:  / 0

Ineta BRICAITĖ

Ar šventėte Jonines? Tikriausiai taip. O ar susimąstėte, kas visgi yra Joninės ir kodėl jos tokios, kokios buvo praėjusį savaitgalį? Pabandykime išsiaiškinti, kas per proga tai yra ir ką vis dėlto šventėte.
Rasos – senoji mūsų protėvių pagonių šventė, žyminti laiką, kai dienos yra ilgiausios, o naktys – trumpiausios. Tai yra vasaros saulėgrįžos šventė, kurią panašiu metu švenčia daugelis šiaurės pusrutulio žmonių. Pagoniškoji šventė, nesvarbu, ar Rasomis, ar Kupolėmis, ar dar kitaip vadinta, siekė apginti nuo negandų ir padėti augti derliui. Žmonės meldėsi dievams, ypač Perkūnui ir Ladai, atlikinėjo apeigas su vandeniu ir ugnimi, rinko žolynus.

Skaityti daugiau: Komentaras. Rasos, Joninės ar lėbavimo šventė?

Pareigūnų veiksmai pristatant nepilnametį į sveikatos priežiūros įstaigą buvo teisėti

Narių vertinimas:  / 0

Jauno žmogus mirtis sukrečia šeimos narius, artimuosius ir visą bendruomenę. Įvykis, kai 2013 m. gegužės 12 d. iš gyvenimo pasitraukė nepilnametis, Lazdėnuose gyvenęs Z. G., sukrėtė visą Lietuvą ir sulaukė įvairių atgarsių ir atsiliepimų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) pareigūnų atžvilgiu. 

Skaityti daugiau: Pareigūnų veiksmai pristatant nepilnametį į sveikatos priežiūros įstaigą buvo teisėti

Birzelio 14-aja Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ilgai vijosi Laimes paukste

Narių vertinimas:  / 0

Gražėja, keičiasi, auga Elektrėnai ir per 50 savo gyvavimo metų jau turi savo istoriją. Elektrėnus ir didžiausią Pabaltijyje elektrinę statė ne tik įvairių tautybių žmonės iš visos Sovietų Sąjungos, bet ir nemažai tremtinių bei politinių kalinių, grįžusių iš tremties ir gavusių leidimą apsigyventi Elektrėnuose. Tarp tokių buvo Stefanija ir Grigorijus Griščenkos. Ona Maleravičienė, naudodamasi dienoraščių medžiaga ir sūnų Vytauto ir Rimanto prisiminimais, sukūrė apybraižą „Ilgai vijosi Laimės paukštę“. Minėdami Gedulo ir vilties dieną, spausdiname ištraukas iš apybraižos.

Skaityti daugiau: Birzelio 14-aja Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ilgai vijosi Laimes paukste

Šeimininkai savo kieme - už europines lėšas

Narių vertinimas:  / 0

Virginija Jacinavičiūtė
Julija Kirkilienė

Tai, kad individualių namų savininkai be jokių trukdžių puoselėja savo namų aplinką nieko nestebina, tačiau kai daugiabučio namo gyventojai pluša gražindami savo kiemą – jie sulaukia praeivių smalsių žvilgsnių. Taip, pas mus įprasta manyti, kad daugiabučiais namais ir jų kiemais turi rūpintis savivaldybė. Nuo 2011 metų tiek Elektrėnų, tiek Vievio daugiabučių gyventojai turi galimybę namui priklausančiame žemės plote tvarkytis kaip nori. Tokią galimybę elektrėniečiai įgijo už savivaldybės biudžeto lėšas, o vieviečiai - įgyvendinus 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Vievio miesto teritorijų prie daugiabučių namų ir kitų valstybinių objektų ribų nustatymo specialiojo plano parengimas“. Tiesa, tos ribos kol kas nustatytos tik planuose, bet ateis laikais, kai ir daugiabučių savininkai supras, kad jie yra šeimininkai ne tik savo bute, bet ir teritorijoje prie namo.

Skaityti daugiau: Šeimininkai savo kieme - už europines lėšas

Semeliškės

Narių vertinimas:  / 1

Manoma, kad miestelio pavadinimas yra asmenvardinės kilmės – kilo nuo Samilio vardo (pagal vieną pirmųjų gyvenvietės minėjimų rašytiniuose šaltiniuose). Pasakojama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio laikais tas Samilis galėjęs būti pabėgusios ir čia įkurdintos prūsų genties vadas, kuris po Prūsų sukilimo 1260 – 1274 metais pasitraukė į Lietuvą. Gyvenvietė ilgą laiką buvo žinoma kaip Samiliškės, vėliau Semeliškiai, kol XX a. 1-oje pusėje nusistovėjo Semeliškės. 
Prie Strėvos upės senvagės dar tebestovi pavieniai buvusio dvaro ūkiniai pastatai. Šio dvaro pradžia – priešistorės laikų gyvenvietė. Teritorija buvo žinoma nuo II tūkstantmečio pr. Kr. kaip brūkšniuotosios keramikos kultūra. Tų laikų žmonės gyveno įtvirtintose gyvenvietėse – piliakalniuose. Semeliškių apylinkėse vyrauja degintiniai laidojimai nedideliuose pilkapiuose. Laikui bėgant, keičiantis amžiams vyko palaipsninė diferenciacija, formavosi bajorų, miestiečių amatininkų ir valstiečių sluoksniai.

Skaityti daugiau: Semeliškės

Vargšai ir turtuoliai

Narių vertinimas:  / 0

Julija Kirkilienė

Šilta vasara džiaugsmo mažiau suteikia tiems, kas dėl mažų pajamų negali sau leisti ne tik svetimų šalių pamatyti, bet ir prie jūros nuvažiuoti. Tačiau Elektrėnuose gyvena ir laimingų žmonių, per dieną uždirbančių tiek, kiek, pavyzdžiui, bibliotekininkas uždirba per du mėnesius, virš 2000 Lt. Lietuvos teisės aktai numato, jog informaciją apie valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių darbuotojų atlyginimus privaloma skelbti viešai. Savivaldybės ir savivaldybei pavaldžių įmonių tinklapiuose privaloma skelbti apie savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių vadovų atlyginimus. Tas viešumas savivaldybės vadovams yra į naudą, nes žmonės pamato, kad jie prieš valstybinių įmonių vadovus yra tikri vargšai.

Skaityti daugiau: Vargšai ir turtuoliai

Pirmoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto stovykla vyresnių klasių moksleiviams „Pažink Profesiją“

Narių vertinimas:  / 0

Neišvengiamai artėjanti vasara žadina ne tik džiugias emocijas. Nemažai tėvų sprendžia galvosūkį, į kokias pramogas ir veiklas atostogų metu įtraukti savo atžalas.Išradingumo nestokojantys vasaros stovyklų organizatoriai siūlo galybę būdų, kaip vaikų laisvalaikį nuspalvinti turiningais užsiėmimais ir neblėstančiais įspūdžiais.

Skaityti daugiau: Pirmoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto stovykla vyresnių klasių moksleiviams „Pažink...

Viešoji valdžia tampa vieša

Narių vertinimas:  / 0

Julija Kirkilienė

„Šauniai sugalvota!!! Dabar galima matyti, kas dedasi tarybos posėdžiuose, o ne klausyti iš trečių lūpų perpasakotas kalbas“,- rašo elektrėnietis Elektrėnų savivaldybės elektroninėje demokratijos sistemoje, skyriuje „Piliečių laiškai“. Nors elektrėniečiai dar pratinasi elektroninėje erdvėje stebėti savivaldos darbą ir gyvenimą, bet.... Elektrėnai, kaip ir visa Lietuva, kurdama E demokratijos sistemą, įsitraukė į bendrą E-Europe projektą, kuriuo siekiama kurti glaudesnius ryšius tarp vietos valdžios ir bendruomenių, tarp savivaldybių ir valstybių, naudojant elektroninį ryšį.

Skaityti daugiau: Viešoji valdžia tampa vieša