Naujas Prezidentas, nauja Lietuvos epocha, nauji elektrėniškių lūkesčiai

Julija Kirkilienė, Daiva Červokienė

Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje. Elektrėnų vėliavą nešė Elektrėnų kultūros centro direktorius Remigijus Suslavičius (II eilėje pirmas iš kairės). Nuotrauka iš LNK mediatekos

Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje. Elektrėnų vėliavą nešė Elektrėnų kultūros centro direktorius Remigijus Suslavičius (II eilėje pirmas iš kairės). Nuotrauka iš LNK mediatekos

Elektrėniškiai, kaip ir visa Lietuva, prezidentu rinko Gitaną Nau­sėdą. Jis devintasis Lietuvos Pre­zidentas, kuris penktadienį, liepos 12 dieną, davė priesaiką ­Seime. Inauguracijos iškilmėse gausiai dalyvavo ir elektrėniš­kiai, bet oficialiai iškilmėse dalyva­vo tik Elektrėnų ir Vievio atstovai su miestų vėliavomis. Elektrėnų vėliavą nešė Elektrėnų kultūros centro direktorius Remigijus Sus­lavičius, Vievio miesto vėliavą – savivaldybės specialistas Mykolas Krasnickas. Vėliavų pagerbimo šventėje su Nepriklausomybės gynėjų sąjunga dalyvavo Laisvės gynėjas, vieviškis Gintas Vilkelis. Iškilmingame priėmime dalyvavo ir „Elektrėnų kronikos“ bendradarbė Daiva Červokienė.

Biografija
Tuoj po inauguracijos Prezi­dentūros komunikacijos grupė Pre­zidentūros elektroniniame portale pateikė Prezidento biografiją.
Prezidentas G. Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, taip pat Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“.
G. Nausėda 1987 m. baigė ekonomikos studijas tuometiniame Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. 1987–1989 m. jis buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
1987–2004 m. G. Nausėda dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, 1990–1992 m. buvo DAAD programos dalyvis Manheimo universitete, Vokietijoje.
1993 m. jis įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.
1993–1994 m. G. Nausėda dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje Finansų rinkos skyriaus viršininku.
1994 m. jis atliko politologijos praktiką Bundestage, Bonoje, Vokietijoje.
1994–1996 m. G. Nausėda dirbo Lietuvos banke Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotoju.
1996–2000 m. Lietuvos banke jis ėjo Pinigų politikos departamento direktoriaus pareigas, 1998–2000 m. buvo Lietuvos banko Valdybos narys.
2004 m. G. Nausėda buvo J. E. Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas.
2000–2008 m. G. Nausėda AB Vilniaus banke dirbo Valdybos pirmininko patarėju.
2009 m. jis tapo asocijuotuoju profesoriumi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.
2008–2018 m. G. Nausėda dirbo SEB banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu.
2019 m. gegužės 26 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture išrinktas Lietuvos prezidentu.

G. Nausėdos šeiminė padėtis:

Vėliavų pagerbimo šventėje su Nepriklausomybės gynėjų sąjunga dalyvavo Laisvės gynėjas, vieviškis Gintas Vilkelis (trečias iš dešinės)

Vėliavų pagerbimo šventėje su Nepriklausomybės gynėjų sąjunga dalyvavo Laisvės gynėjas, vieviškis Gintas Vilkelis (trečias iš dešinės)

Vedęs, žmona – Diana Nepaitė-Nausėdienė (g. 1964 m.), inžinierė-technologė, susituokė 1990 m. Turi dvi dukras – Gedailę ir Ugnę.
G. Nausėdos tėvas – Antanas Nausėda (g. 1929 m.), inžinierius, buvęs Klaipėdos celiuliozės kombinato vyr. energetikas.
Motina – Ona Stasė Nausėdienė (1932–2014), fizikos ir matematikos mokytoja. Sesuo – Vilija Nausėdaitė (g. 1959 m.), ekonomistė.

G. Nausėdos asmenybės bruožai:
Prezidento G. Nausėdos filosofija: nelipk per kitų galvas, lipk per savąją.
G. Nausėda moka anglų, rusų, vokiečių kalbas.
Kaip brangiausią vertybę jis įvardija laisvę, o žmones, be kurių neįsivaizduoja savo gyvenimo, – žmoną Dianą ir dukras Gedailę bei Ugnę.
G. Nausėda labiausiai nemėgsta veidmainystės, žavisi besąlygiška meile Tėvynei.
Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesams.

Kalba pasakyta Katedros aikštėje

Prezidentas dalyvauja Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Prezidentas dalyvauja Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės,
Mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų…
Man rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.
Mieli Lietuvos žmonės, pasta­ruo­sius mėnesius prezidentinėje kampanijoje mes daug bendravome, išgirdau ir supratau daugelio Jūsų godas ir lūkesčius.
Pasiryžau būti nepriklausomu kandidatu; todėl šiandien aš esu nepriklausomas Prezidentas.
Kad būčiau laisvas veikti Jūsų labui.
Pagaliau, kad ir likčiau toks, kokį Jūs mane pažinote:
atviras ir paprastas žmogus, prieinamas ir išklausantis, noriai ben­draujantis ir atsiliepiantis.
Esu įsitikinęs, kad taip bus ir po penkerių metų, o jeigu ne – Jūs be užuolankų man tai priminkite!
Todėl šiandien čia kalba ne tik Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva.
Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia pat ji atsako – dabar!
Dabar – pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu.
Dabar – sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe.
Dabar – Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi.
Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūrybai.

Iškilmingajame priėmime

Prezidentas dalyvauja iškilmingame priėmime. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Prezidentas dalyvauja iškilmingame priėmime. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nau­sėdiene atgaivino iškilmingų pri­ėmimų Prezidentūros rūmuose tradiciją. Prezidento inauguracijos diena baigta buvo švente daugiau nei dviem tūkstančiams kviestinių svečių. Į Prezidentūros kiemelį sukviesti buvo kultūros, meno ir mokslo atstovai, Nepriklausomybės akto signatarai, politikai, akademikai. Dau­giausia dėmesio sulaukė nusipelnę meno ir kultūros, mokslo žmonės – nacionalinių premijų, valstybės apdovanojimų laureatai. Daugiausiai kvietimų skirta menininkams – aktoriams, rašytojams, muzikams ir kitiems. Tarp svečių buvo Valstybinės premijos laureatai poetai Ramutė Skučaitė, Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas poetas, vertėjas Kornelijus Platelis, dirigentas, muzikologas, profesorius Donatas Katkus, dizaineriai Juozas Statkevičius, Agnė Kuzmickaitė, Viktorija Jakučinskaitė, solis­tas­ Merūnas Vitulskis ir kt., iš mokslininkų – visiems pažįstamas nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-o­­sios Nepriklausomybės paskelbimo originalą Vokietijos archyvuose atradęs profesorius Liudas Mažylis, istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, informatikos, informacinių technologijų šalies mokyklose mo­kymo strategė ir vadovėlių autorė Valentina Dagienė ir kt.

Liepos 6 d. Šakių r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta istorikės ir žurnalistės Vidos Girininkienės sudaryta knyga „Įžvalgos apie Šakių apskritį”, o per iškilmingą Prezidento inauguracijos priėmimą prezidentūros kiemelyje kolegė leidinį įteikė naujajam šalies vadovui linkėdama gaivinti šalies regionus. D. Červokienės nuotr.

Liepos 6 d. Šakių r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta istorikės ir žurnalistės Vidos Girininkienės sudaryta knyga „Įžvalgos apie Šakių apskritį”, o per iškilmingą Prezidento inauguracijos priėmimą prezidentūros kiemelyje kolegė leidinį įteikė naujajam šalies vadovui linkėdama gaivinti šalies regionus. D. Červokienės nuotr.

Prezidentūros kiemelyje tarp svečių šnekučiavosi arkivyskupas Gintaras Grušas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir buvęs nacionalinio transliuotojo LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, žurnalistas, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, Lietuvos žur­nalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės regionų žurnalistų asociacijos valdybos pir­mininkė Vilija Butkuvienė, interneto žiniasklaidos, regioninių radijo stočių asociacijos vadovai, žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius, žurnalistas, etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis,  etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Zita Kelmickaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbonavičienė.
Dėmesį atkreipė tautiniais­ drabužiais pasipuošę svečiai:­ et­no­logė, senojo lietuvių tikėjimo ben­druomenės „Romuva“ vyriau­sio­ji krivė Inija Trinkūnienė, Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė ir keletas kitų.
Vakarą pradėjo Lietuvos nacio­nalinės kultūros ir meno premijos laureatė, pianistė profesorė Mūza Rubackytė, savo kompoziciją atliko pianistas Dainius Pulauskas, pasirodė saksofonininkas valstybinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas, dainavo Veronika Povilionienė, Eugenijus Chrebtovas, Miglė Pivoriūnaitė. Po koncerto ir trumpos Prezidento Gitano Nausėdos kalbos pasveikinti naująjį šalies vadovą  ir pirmąją šalies ponią Dianą Nausėdienę nusidriekė eilė norinčiųjų. Prezidento G.Nausėdos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas teigė, kad kviestiniai svečiai atrinkti iš 20 įvairių visuomenės grupių: menininkų – apie 280, mokslininkų – 120, sportininkų – 50, žurnalistų, politologų, apžvalgininkų – beveik 100, tiek pat ir verslo asociacijų atstovų. Į šventinį vakarą buvo pa­kviesta apie 80 politinių kalinių ir žuvusių už laisvę giminaičių, 80 pareigūnų ir karininkų, 80 nevyriausybinių organizacijų atstovų, apie 50 gydytojų, 40 dvasininkų, 30 politikų, buvusių vadovų, 15 teisininkų, apie 40 koordinatorių, savanorių, padėjusių Prezidento rinkiminės kampanijos metu.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1